Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas - tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Šis principas atsispindi ir darbo santykiuose: šeimos gerovė yra prioritetas, o darbuotojai, auginantys vaikus ar besilaukiantys kūdikio, turi ne tik lygias teises su kitais darbuotojais, bet ir papildomas garantijas bei lengvatas. Nėščioms moterims ir darbuotojams, auginantiems vaiką iki 3 metų, taikomos ypatingos garantijos.
Jau nuo darbo paieškos etapo galioja nediskriminavimo principas. Darbdavys privalo taikyti vienodus atrankos kriterijus visiems kandidatams, nepriklausomai nuo jų šeiminės padėties, vaikų turėjimo ar nėštumo. Negalima atsisakyti priimti į darbą ar sudaryti prastesnes sąlygas dėl šių priežasčių.
Taip pat darbdavys privalo užtikrinti lygias galimybes mokytis, kelti kvalifikaciją, gauti lengvatas, vienodai vertinti darbą ir mokėti vienodą užmokestį už tokį patį ar lygiavertį darbą, taikyti vienodus atleidimo kriterijus (išskyrus įstatymų numatytas išimtis nėščiosioms ir tėvams).
Išbandymo laikotarpis yra skirtas patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui. Bandomuoju laikotarpiu daugelis prieš potencialius būsimus darbdavius stengiasi pasirodyti kuo geriau, tad neretai linkę atsisakyti įvairių galimų, net ir įstatymais numatytų privilegijų. Vis dėlto, išbandymo laikotarpiu darbuotojas turi visas jam darbo kodeksu nustatytas garantijas, įskaitant teisę į mamadienius/tėvadienius.
LR Darbo kodeksas (toliau - LR DK) numato itin plačias garantijas nėščioms moterims ir įsakmiai nurodo, kad darbo sutartis negali būti nutraukta su nėščia moterimi nuo tos dienos, kai darbdaviui buvo pateikta medicinos pažyma apie nėštumą. Net ir bandomuoju laikotarpiu nėščiosios negalima atleisti darbdavio iniciatyva.
Nuo momento, kai darbuotoja pateikia darbdaviui pažymą apie nėštumą, su ja nutraukti darbo sutartį galima tik išskirtiniais atvejais, pvz., darbdaviui fiziniam asmeniui mirus arba likvidavus darbdavį juridinį asmenį. Nuo darbdavio sužinojimo apie darbuotojos nėštumą dienos, iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, darbdavys negali įspėti nėščios darbuotojos apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ar priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį kitais, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, pagrindais.
Vienintelės šios nuostatos išimtys yra nurodytos LR DK 136 str. 1 ir 2 d. (tai apima tokius atvejus kaip darbuotojo nuteisimas bausme, darbdavio likvidavimas, įstatymų įgaliotų organų ar pareigūnų reikalavimas nutraukti darbo sutartį ar kiti itin išimtiniai atvejai), taip pat pasibaigus laikinosios darbo sutarties terminui. Tai yra baigtinis sąrašas atvejų, kai nėščia moteris gali būti atleista iš darbo prieš jos valią. Todėl jokiais kitais atvejais, t. y. nei darbdaviui norint atleisti darbuotoją dėl nepatenkinamų darbuotojo rezultatų išbandymo laikotarpiu, nei pasibaigus terminuotos sutarties laikotarpiui, nei kitais atvejais, nepatenkančiais į LR DK 136 str. 1 ir 2 d. bei laikino darbo pabaigą, darbdavys negali atleisti nėščios darbuotojos iš darbo.
Momentas, nuo kurio darbdavys nebegali atleisti nėščios moters, yra medicininės pažymos pateikimas, taigi patartina tokią pažymą darbdaviui pristatyti kiek įmanoma operatyviau. Taigi nuo to momento, kai pateiksite darbdaviui privačios ar valstybinės medicinos įstaigos išduotą medicininę pažymą apie nėštumą, darbdaviui neliks nieko kita, tik atėjus išbandymo laikotarpio pabaigai leisti Jums dirbti pagal Jūsų pasirašytos darbo sutarties nuostatas. Tokiu atveju darbdavys Jūsų negalės atleisti iki tol, kol nepraeis vienas mėnuo po nėštumo ir gimdymo atostogų. Vėliau (iki tol, kol vaikui sueis treji metai) darbdavys Jus galės atleisti nebent esant Jūsų kaltei (LR DK 132 str.).

Nėščios moterys, taip pat neseniai pagimdžiusios ir krūtimi maitinančios moterys neturi dirbti tokiomis darbo sąlygoms, kurios gali turėti neigiamą poveikį moters ar kūdikio sveikatai. Draudžiama jas skirti dirbti kenksmingomis ar pavojingomis sąlygomis. Esant šiai grėsmei, darbdavys privalo nėščią darbuotoją perkelti į kitą tinkamą darbą.
Taip pat šios darbuotojos negali būti skiriamos dirbti naktį, viršvalandžių, budėti ar vykti į komandiruotes be jų sutikimo. Jos turi teisę į apmokamą laiką sveikatos patikrinimams nėštumo metu.
Bene plačiausiai žinomos teisės yra susijusios su tikslinėmis atostogomis vaikui gimti ir auginti.
Moterims suteikiamos 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo (70 kalendorinių dienų komplikuoto gimdymo atveju arba gimus daugiau nei vienam vaikui) nėštumo ir gimdymo atostogų. Iš viso moterims suteikiamos 126 kalendorinių dienų atostogos (paprastai 70 dienų iki numatomos gimdymo datos ir 56 dienos po jos). Komplikuoto gimdymo atveju ar gimus dviem ir daugiau vaikų, laikotarpis po gimdymo ilginamas iki 70 dienų (viso 140 dienų).
Nėštumo ir gimdymo atostogos yra įskaitomos į stažą kasmetinėms atostogoms gauti. Motinystės (tėvystės) pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų metu moka „Sodra“. Už šį laikotarpį „Sodra“ moka motinystės išmoką, kuri sudaro 77,58 % gavėjos kompensuojamojo uždarbio dydžio (apskaičiuoto pagal 12 mėn. pajamas iki atostogų), jei moteris atitinka būtinojo socialinio draudimo stažo reikalavimus.
Vyrui gali būti suteikiamos tėvystės atostogos iki vaikui sueis vienas mėnuo. Tėčiams po vaiko gimimo suteikiamos 30 kalendorinių dienų nepertraukiamos trukmės atostogos. Jas galima pasiimti bet kuriuo metu per pirmus vienerius vaiko gyvenimo metus. Šių atostogų suteikimas nepriklauso nuo santuokos fakto, pakanka įrodyti biologinį ryšį - kad darbuotojas yra ką tik gimusio vaiko tėvas. Nuo 2018 m. ši teisė taikoma ir įtėviams (terminai skaičiuojami nuo įvaikinimo įsiteisėjimo). Norėdamas gauti tėvystės atostogas, darbuotojas darbdaviui turėtų pateikti vaiko gimimą patvirtinantį dokumentą.
Už šį laikotarpį „Sodra“ moka tėvystės išmoką, kuri taip pat sudaro 77,58 % gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, jei atitinkami stažo reikalavimai.

Šeimos pasirinkimu motinai arba tėvui (įtėviams), seneliams, globėjams gali būti suteikiamos vaiko priežiūros atostogos iki vaikui sueis 3 metai. Tai plačiausios atostogos, kuriomis gali naudotis ne tik mama ar tėtis (įtėviai), bet ir seneliai ar kiti giminaičiai, faktiškai auginantys vaiką, taip pat globėjai. Darbuotojai, turintys teisę naudotis vaiko priežiūros atostogomis, gali tai daryti pakaitomis. Šios atostogos gali būti suteikiamos dalimis, pratęsiamos, į darbą galima grįžti ir joms nesibaigus.
Vaiko priežiūros išmoka mokama iš „Sodros“, kol vaikui sueis 18 arba 24 mėnesiai, priklausomai nuo tėvų pasirinkimo. Nuo 2023 m. galioja nauja tvarka su neperleidžiamais mėnesiais.
Apie vaiko priežiūros atostogų pradžią, pabaigą, pertraukimą ar grįžimą į darbą anksčiau laiko darbdavį reikia įspėti raštu ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų.
| Pasirinkimas (vaiko amžius) | Mėnesiai | Išmokos dydis (nuo kompensuojamojo uždarbio) | Pastabos |
|---|---|---|---|
| Iki 18 mėn. | 2 mėn. vienam iš tėvų (neperleidžiami) | 78 % | |
| 2 mėn. kitam iš tėvų (neperleidžiami) Likę 14 mėn. (perleidžiami) | 78 % 60 % | ||
| Iki 24 mėn. | 2 mėn. vienam iš tėvų (neperleidžiami) | 78 % | |
| 2 mėn. kitam iš tėvų (neperleidžiami) Likę 8 mėn. (iki vaikui sueis metai) | 78 % 45 % | ||
| Nuo 1 iki 2 metų | 30 % |
Visų vaiko priežiūros atostogų metu darbuotojui išsaugoma darbo vieta, tačiau kasmetinės atostogos nesikaupia. Grįžusiam po vaiko priežiūros atostogų darbuotojui turi būti suteikta darbo vieta. Darbo kodeksas numato darbuotojo teisę po nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų grįžti į tą pačią arba lygiavertę darbo vietą (pareigas) ne mažiau palankiomis sąlygomis nei buvusios iki atostogų. Jei grįžus jūsų darbo vieta užimta ar panaikinta, darbdavys privalo siūlyti kitą lygiavertį darbą. Jei tokio pasiūlyti negali arba darbuotojas nesutinka, darbo sutartis gali būti nutraukiama pagal tam tikras taisykles, dažnai numatant išeitinę išmoką.
Eglė Morkūnienė, advokatė, teigia, kad išbandymo laikotarpiu darbuotojas turi visas jam darbo kodeksu nustatytas garantijas, įskaitant teisę į mamadienius/tėvadienius. Darbuotojams, auginantiems du vaikus iki 12 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba jų darbo savaitė gali būti sutrumpinama 2 valandomis). Auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 12 metų - dvi papildomos poilsio dienos per mėnesį (arba darbo savaitę susitrumpinti 4 valandomis). Šis papildomas poilsio laikas yra darbdavio apmokamas pagal vidutinį darbo užmokestį. Jo suteikimo tvarka ir laikas nustatoma darbuotojo ir darbdavio susitarimu. Šis laikas suteikiamas darbuotojui per einamąjį mėnesį, todėl nesikaupia ir nėra pridedamas prie kasmetinių atostogų.
Darbuotojai, kurie neturi teisės į aptartą papildomą poilsį, bet auginantiems besimokantį vaiką iki 12 metų, turi būti suteikiama pusė darbo dienos laisvo laiko pirmąją mokslo metų dieną vaikui palydėti į mokyklą.

Dėl garantijų, taikomų darbuotojams, auginantiems vaikus, visada galite pasiteirauti Valstybinės darbo inspekcijos konsultacijų telefonu (8 5) 213 9772.
tags: #nestumas #bandomuoju #laikotarpiu