Pacientų saugumas akušerijoje ir ginekologijoje

Pacientų saugumas yra viena svarbiausių medicinos sričių, ypač akušerijoje ir ginekologijoje, kur sprendimai turi tiesioginę įtaką dviejų žmonių - motinos ir vaiko - gyvybei ir sveikatai. Užtikrinant aukštą paslaugų kokybę ir saugumą, svarbu nuolat tobulinti žinias, įgūdžius ir taikyti naujausias technologijas bei metodikas.

Akušerio pareigos ir kompetencija

Kvalifikuotai teikti akušerijos paslaugas bei užtikrinti teikiamų asmens sveikės priežiūros paslaugų kokybę yra pagrindinė akušerio pareiga. Tai apima būtinąją medicinos pagalbą, aseptikos ir antiseptikos reikalavimų laikymąsi, taip pat kenksmingų veiksnių akušerio praktikoje žinojimą ir saugos darbe taisyklių laikymąsi.

Akušeris turi išmanyti moters ir vyro lytinių organų anatomiją ir fiziologiją, moters fizinės ir psichikos sveikatos ypatumus visais gyvenimo tarpsniais, reprodukcinę funkciją ir jos reguliavimą, šeimos planavimo būdus, prevencinių ir patikros programų principus.

Akušeris žino pagrindines akušerijos, neonatologijos ir ginekologijos srities nacionalinės ir tarptautinės sveikatos politikos nuostatas, akušerinės, neonatologinės ir ginekologinės pagalbos organizavimo principus Lietuvoje, sveikatos apsaugos ir socialinės pagalbos organizavimo principus, higienos normų reikalavimus, profesinės etikos reikalavimus.

Be to, akušeris žino vaistų farmakokinetikos ir farmakodinamikos pagrindus, vaistų laikymo taisykles ir vartojimo būdus, akušerijoje ir ginekologijoje vartojamus vaistus, galimą neigiamą jų poveikį vaisiui ir motinos organizmui. Taip pat svarbu išmanyti sveikatos statistikos pagrindus, naudojimosi informacinėmis duomenų bazėmis principus, socialinių, kultūrinių, ekologinių, ekonominių ir kitų veiksnių įtaką moters ir naujagimio sveikatai.

Akušeris turi išmanyti normalaus ir patologinio nėštumo eigą, normalaus ir patologinio gimdymo eigą, vaisiaus būklės tyrimo metodus, pogimdyminio periodo eigą, laktacijos principus, naujagimio žindymo principus bei naujagimio priežiūros ypatumus.

Akušeris gali patarti dėl tyrimų, skirtų rizikingam nėštumui kuo anksčiau diagnozuoti, teikti informaciją ir patarimus lytiškumo ugdymo, šeimos planavimo klausimais, mokyti įvairių šeimos planavimo metodų. Taip pat gali padėti pasirengti gimdymui, motinystei bei tėvystei, įskaitant patarimus dėl higienos ir mitybos.

Akušeris gali konsultuoti ir mokyti nėščiąsias, gimdyves ir jų artimuosius natūralaus maitinimo (žindymo) ir naujagimių priežiūros klausimais, skatinti nėščiąsias ir gimdyves natūraliai maitinti (žindyti) naujagimį ir kūdikį.

Pacientų saugumo užtikrinimas Kauno klinikose

Kauno klinikose ypatingas dėmesys skiriamas pacientų saugumui, taikomos įvairios priemonės, padėsiančios jį užtikrinti. Naudojant pažangiausius morfologinės, molekulinės ir skaitmeninės analizės metodus, kasmet klinikoje atliekama daugiau nei 40 tūkst. pacientų patologijos histologinių tyrimų, svarbių diagnozuojant onkologinius procesus, taip pat tiriant kitus sisteminius ir lokalius patologinius pokyčius, ir daugiau nei 10 tūkst. citologinių tyrimų, plačiai taikomų įvairiose medicinos srityse - ginekologijoje, akušerijoje, urologijoje ir kt.

Patologijos tyrimo rezultatai svarbūs nustatant tikslią diagnozę, apsisprendžiant dėl gydymo taktikos, vertinant ligos eigą, progresavimą, prognozuojant galimas baigtis, atsaką į gydymą, rezistentiškumą taikomam gydymui. „Patologijos tyrimų rezultatai turi būti tikslūs, atspindėti realius, su kitų klinikinių tyrimų rezultatais suderinamus konkretaus paciento organizme vykstančius morfologinius ir molekulinius pokyčius ligų atvejais“, - teigia doc. L Poškienė.

Šių metų vasarą duris atvėręs Žmogaus biologinių išteklių centras įnešė dar daugiau efektyvumo ir tikslumo. Šiame moderniame centre įdiegta naujausia laboratorinė įranga ir informacinės sistemos leidžia greičiau ir tiksliau apdoroti pacientų mėginius, atlikti automatizuotus tyrimus, mažina klaidų tikimybę bei užtikrina aukščiausius patologijos diagnostikos kokybės standartus.

„Patologijos laboratorijose, atsižvelgiant į klinikinės patologijos diagnostikos standartus bei pacientų saugos gerinimo rekomendacijas, veikia automatizuota mėginių žymėjimo sistema. Registruojant patologijos tyrimui atsiųstus audinių bei ląstelių mėginius, kiekvienas konkretaus paciento atvejis žymimas skaitmeniniu vienos/dviejų dimensijų (angl. k. quick response code) brūkšniniais kodais, kurie gali būti nuskaitomi visose laboratorijose bei gydytojų kabinetuose įrengtais skenavimo prietaisais“, - apie pacientų saugos užtikrinimą pasakoja gydytoja patologė Milda Kuprytė.

Mėginių apdorojimui laboratorijose naudojami specialūs įrankiai - histologinės kasetės ir stikleliai, ant kurių mėginiai yra tvirtinami tyrimams. Šie įrankiai pažymimi naudojant specialius spausdintuvus, kurie ant jų atspausdina unikalius registracijos ir brūkšninius kodus. Šie laboratorinių procedūrų etapai užtikrina mėginių žymėjimo greitį, objektyvumą bei laboratorinių procesų nuoseklumą. Be to, automatizuotas patologijos mėginių apdorojimas ir žymėjimas leidžia sumažinti ir rankinio mėginių žymėjimo metu pasitaikančių klaidų dažnį bei pagerinti mėginių archyvavimo, atlikus patologijos tyrimą, sąlygas.

Patologinės anatomijos klinikoje kasmet fiksuojama vos 10-15 neatitikčių ar nepageidaujamų įvykių, dažniausiai susijusių su žmogiškomis klaidomis. „Šie atvejai yra nuolat analizuojami, siekiant išvengti galimų klaidų ateityje, o personalas reguliariai dalyvauja susirinkimuose, kuriuose aptariamos prevencinės priemonės. Tokia nuolatinė stebėsena ir prevencija padeda užtikrinti aukštą paslaugų kokybę“, - paaiškina Patologinės anatomijos klinikos kokybės vadybininkė Jurgita Jesulionienė.

Patologinės anatomijos klinika siekia, kad kiekvienas pacientas gautų pasaulinius standartus atitinkančias diagnostikos paslaugas. „Naudojant naujausias skaitmenizavimo ir automatizavimo technologijas, klinikoje sudaromos sąlygos greitai ir tiksliai diagnozuoti ligas bei efektyviai organizuoti gydymą. Pacientų saugumas ir kokybiška sveikatos priežiūra - mūsų pagrindinis prioritetas“, - teigia Klinikos vadovė.

Pacientų srautų valdymas ir saugumo priemonės

Altamedica klinikose teikiamų planinių ambulatorinių ir dienos stacionaro asmens sveikatos priežiūros paslaugų etapinis atnaujinimas ir teikimas vykdomas taikant metodus, būdus ir priemones laipsniškam, savalaikiam bei saugiam personalo ir paciento asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikimui.

Pacientų aptarnavimo klinikoje principai:

• Prioritetas teikiamas nuotoliniam ASPP (asmens sveikatos priežiūros paslaugų) teikimo būdui (vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išrašymui, elektroninių nedarbingumo pažymėjimų išdavimui ir tęsimui, šeimos gydytojo, gydytojo specialisto, slaugytojo konsultacijoms, gydytojų tarpusavio konsultacijoms, būtinųjų tyrimų paskyrimui) pagal galiojančius šiuo momentu teisės aktus. Tiesioginio kontakto su pacientu ASPP teikiama tik tuomet, kai dėl paslaugos specifikos jos neįmanoma suteikti nuotoliniu būdu.
• Įstaigos registratūra telefonu ar kitu elektroniniu būdu pacientą registruoja tik dėl nuotolinių šeimos gydytojo, gydytojo specialisto ar slaugytojo ASPP.
• Dėl šeimos gydytojo, gydytojo specialisto ar slaugytojo tiesioginio kontakto su pacientu konsultacijos pacientą registruoja pats gydytojas arba slaugytojas į bendrą žurnalą, paskirdamas pacientui vizito į kliniką laiką tokiu periodiškumu, kad konsultuojami pacientai nesusitiktų ar prie kabineto durų lauktų ne daugiau kaip 1 pacientas (ir vienas nuo kito laikytųsi saugaus 2 m. atstumo). Pacientas iš anksto informuojamas, kad turi atvykti tiksliai nustatytu laiku, dėvėdamas medicininę veido kaukę.

Kiekvienam specialistui individualiai yra apskaičiuotas maksimalus per dieną galimų priimti pacientų skaičius, įvertinant specialisto darbo laiką, kabinetų užimtumą, apskaičiuojant kabinetų dezinfekcijos laiką, patalpų vėdinimą po kiekvieno tiesioginio kontakto su pacientu.

Sudaromas kiekvieno kabineto atskiras konsultacijų grafikas tiesioginiam kontaktui su pacientu bei nurodomi kabineto dezinfekcijos laikai po kiekvieno tiesioginio kontakto su pacientu.

Užtikrintas kabinetų bei kitų klinikos patalpų, daiktų, įrenginių, paviršių valymas dezinfekcija pagal infekcijų kontrolės reikalavimus, nurodytus Lietuvos higienos normoje HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“. Užtikrinama, kad kiekvienas kabinetas bei kitos patalpos (ir juose esantys daiktai, įrenginiai, paviršiai) būtų valomi po kiekvieno paciento vizito. Užtikrinamas visų ASPĮ patalpų išvalymas ir dezinfekcija kiekvienos darbo dienos pabaigoje.

Įstaigos darbuotojai naudoja asmenines apsaugos priemones, atsižvelgdami į saugumo lygius, nurodytus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro - valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. balandžio 7 d. Sprendimu Nr. V-754 „Dėl asmeninės apsaugos priemonių naudojimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose pagal saugumo lygius“ priede.

Pacientų srautų valdymo principai:

• Atskiriami virusinės infekcijos simptomų turintys pacientai nuo šių simptomų neturinčių pacientų - paskiriamas atskiras laikas nuo sveikų pacientų ir atskiras kabinetas.
• Vyresni nei 60 m. ir (arba) lėtinėmis ligomis sergantys pacientai priimami atskiru laiku ir atskirame kabinete nuo kitų amžiaus grupių pacientų.
• Paskirtos atskiros dienos, laikas, kabinetas bei gydytojas sveikų suaugusių, kūdikių bei vaikų apžiūrai, profilaktinių skiepų atlikimui.
• Paskirtos atskiros dienos, laikas, kabinetas nėščiųjų priežiūrai.
• Pacientams ASPP teikiamos griežtai jiems paskirtu vizito laiku. Į kliniką pacientas (esant būtinybei - ne daugiau kaip vienas lydintis asmuo) įleidžiamas likus ne daugiau nei 10 min. iki paskirto vizito laiko.
• Prie įėjimo į kliniką budi bendrosios praktikos slaugytojas ir pacientus įleidžia į įstaigą tik pagal registruotų pacientų sąrašą.
• Visiems, prieš įeinant į kliniką, matuojama asmens kūno temperatūra bekontakčiu termometru.

Komandinis darbas ir nuolatinis mokymasis

Vienas svarbiausių pokyčių akušerijoje buvo suvokimas, kad saugi pagalba neįmanoma be stiprios komandos. Kiekvienas narys, nuo gydytojo iki akušerės, slaugytojos ar pagalbinio personalo, turi žinoti ne tik savo užduotis, bet ir bendrą viziją, kokio rezultato siekiama. Svarbiausia, kad kiekvienas komandos narys, nepriklausomai nuo patirties ar pareigų, turėtų teisę sustabdyti procesą, jei pastebi riziką. Tai padeda laiku išvengti klaidų.

Operacinėse galioja aiški taisyklė: pirmą kartą atkreiptas dėmesys į galimą problemą skatina suklusti, o pakartotas signalas reiškia, kad būtina sustoti ir įsitikinti, ar viskas vyksta sklandžiai.

„Atliekant cezario pjūvio operaciją (CPO) kraujavimą iš makšties, šlapimo pūslės gali pastebėti tik šalia esančios slaugytojos ar kolegos gydytojai anesteziologai. Komunikacija ir standartizuoti veiksmai akušerijoje leidžia užtikrinti greitą pagalbą. Kauno klinikose įdiegti specialūs lagaminai su visomis priemonėmis kraujavimo, eklapmsijos, septinio ir anafilaksinio šoko bei kitoms kritinėms situacijoms. Jie padeda išvengti chaoso ir užtikrina, kad kiekvienas komandos narys žinotų savo vaidmenį. Taip sutaupoma laiko. Atsakinga akušerė žino, kad jeigu iš lagamino buvo panaudota priemonė, ją būtina papildyti. Kiekvieną rytą minėtų lagaminų, kaip ir naujagimio gaivinimo gimdymo palatose priemonių, sudėtys yra peržiūrimos bei atnaujinamos“, - sako prof. M.

Standartizacija gelbsti ir kitose situacijose. „Anksčiau, kai nuspręsdavome atlikti vaisiaus vakuuminę ekstrakciją, akušerinę procedūrą, kai gimdymo pabaigoje naudojant specialias priemones padedama naujagimiui greičiau gimti, dažnai kildavo papildomų klausimų - kokį būdą pasirinkti, kokias priemones atnešti. Tokia sistema prigijo ir gimdymo palatose. Jei signalas suskamba vieną kartą, sureaguoja atsakinga akušerė, slaugytoja ar gydytojas. Jei skambutis girdimas pasikartojančiu režimu, į palatą nedelsiant susirenka visa komanda. Toks susitarimas leidžia išvengti delsos ir veikti vieningai“, - akcentuoja prof. M.

Profesorius prisimena, kad dar jo rezidentūros metais sudėtingose situacijose dažnai tvyrojo sumaištis. „Dabar, laikantis algoritmų ir standartų, ramiai, bet tiksliai atliekame visus veiksmus.

Kliučinsko, svarbi pacientų saugos dalis yra ir netekčių analizė. Kauno klinikose veikia perinatalinių mirčių nagrinėjimo komisija, kuri kartą per mėnesį aptaria visus atvejus, kai naujagimis gimė negyvas arba mirė per pirmąsias 28 dienas. „Visada siekiame atsakyti į klausimą, ar galima buvo to išvengti nėštumo, gimdymo ar pogimdyminiu laikotarpiu. Tai nėra žmonių baudimas - tai mokymasis iš situacijų, kad ateityje galėtume užtikrinti dar didesnį saugumą“, - aiškina profesorius.

„Drąsiai galiu sakyti, kad visa Lietuvos akušerija šiandien vadovaujasi paciento saugos principais. Net specializuoti kursai, skirti regionų gydytojams, visada pradedami nuo pacientų saugos ir komandinio darbo temų“, - pabrėžia prof. M.

Nenutrūkstamas mokymasis - privaloma praktika: gydytojai ir akušeriai kas penkerius metus privalo atnaujinti žinias pagal akušerinės pagalbos kursus, paremtus mokslu ir tarptautine patirtimi. „Mokymasis ir klaidų analizė - tai ne bausmė, o galimybė tapti dar geresniais.

Rugsėjis Kauno klinikose - Pacientų saugos mėnuo.

tags: #pacientu #saugumas #akuserijoje #ir #ginekologijoje

• Sužinokite daugiau apie skiepijimą nuo gripo vaikams
• Skaitykite daugiau apie piligriminę kelionę po Maltą
• Sužinokite daugiau apie profesoriaus Juozo Pundziaus profesinį kelią
• Kompleksinių paslaugų centro vadovo pareigos
• Kūrybinės idėjos vaikų kambariui ir kartoniniams žaislams