Nėštumas yra labai jautrus moters gyvenimo periodas. Kūdikio laukimas - ypatingas metas visai šeimai. Tai didelių pasikeitimų, džiaugsmo, o kartu ir rūpesčio periodas. Tačiau rūpintis savimi ir savo kūnu tikrai reikia ypatingai. Labai svarbu žinoti kokie yra nėštumo požymiai ir suprasti kas vyksta su Jūsų organizmu - kokie pokyčiai būdingi, kam ir kada reikia pasiruošti.
Sužinojusi apie nėštumą moteris pirmiausia turėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją, akušerį-ginekologą arba akušerį. Šie specialistai skirs tyrimus, o antrojo apsilankymo metu bus aptariami jų rezultatai. Įtarus apie nėštumą, pirmiausia reikėtų atlikti nėštumo testą. Kitas itin svarbus žingsnis, sužinojus apie nėštumą - vizito pas gydytoją suplanavimas. Tinkamiausias pirmo apsilankymo metas yra 6-9 sav., jo metu gydytojas patvirtina, kad nėštumas tikrai yra, įvertina jo trukmę ir kurioje vietoje įvyko implantacija - ar nėštumas prasidėjo gimdoje ar jis negimdinis. Jeigu pirmo apsilankymo metu, nepavyko nustatyti gimdymo termino, nieko baisaus - tai bus padaryta atliekant I trimestro echoskopiją. Labai svarbu prisiminti, kad jei moteris jau yra gimdžiusi ir jai buvo atliktas cezario pjūvis, pirmąjį vizitą reikėtų planuoti 6 sav., tai yra praėjus 2 sav. Per paskutinius 10-15 m., labai padažnėjo atvejų, kai nėštumas po cezario pjūvio operacijos, implantuojasi rando srityje. Tokia nėštumo lokalizacija augant gemalui yra labai pavojinga moters sveikatai ir net gyvybei.
Nėštumas trunka apie 280 dienų arba 40 savaičių nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos. Nėštumas skaičiuojamas nuo pirmosios paskutinių menstruacijų dienos, todėl, vos įtarus, kad laukiatės, galima pradėti vartoti folio rūgštį. Po dviejų savaičių jums bus išduota nėščiosios kortelė, kurioje gydytojas žymės visus svarbius duomenis apie nėštumą. Šį dokumentą būtina turėti rankinėje, kad atsitikus kokiai nors nelaimei, pagalbą teikiantys asmenys žinotų apie nėštumą. Neskubėkite gerti nėščiosioms skirtų vitaminų. Specialistai juos rekomenduoja tik tada, jei ankstesnis nėštumas buvo komplikuotas arba Jūsų mityba nesubalansuota.

Nėštumas - tai laikotarpis, kai gimdoje vystosi vaisius (kartais - daugiau nei vienas), jis dažniausiai trunka apie 40 savaičių ir yra suskirstytas į tris trimestrus, kiekvienas trunka apie 13 savaičių. Nėštumas trunka 40 savaičių arba 280 dienų. Gydytojas įprastai nustato, kiek laiko esate nėščia, remdamasis paskutinio menstruacinio ciklo data. Jei pastojote dirbtinio apvaisinimo būdu, nėštumo savaitės lieka tos pačios, bet gydytojas gali jas skaičiuoti kitaip. Svarbu atsiminti, kad tai tik apytikslis skaičiavimas. Gydytojas patvirtins arba pakoreguos gimdymo datą vizito metu, dažniausiai atlikdamas ultragarsinį tyrimą. Reguliarūs nėštumo priežiūros vizitai padeda tiksliau stebėti nėštumo eigą.
| Trimestras | Laikotarpis | Būdingi pokyčiai moters organizme | Vaisiaus vystymasis (pavyzdžiai) |
|---|---|---|---|
| Pirmasis | 1-13 savaitės | Rytinis pykinimas, vėmimas, nuovargis, krūtų jautrumas, nuotaikų kaita, padažnėjęs šlapinimasis. HCG ir progesterono padidėjimas. | Ląstelių dalijimasis, širdies plakimas, organų užuomazgos, galūnių pumpurai, veido bruožų formavimasis, nervų sistema. Gemalas pereina į vaisiaus stadiją. |
| Antrasis | 14-26 savaitės | Sumažėjęs pykinimas, energijos padidėjimas. Pilvo matomumas, svorio prieaugis. Gali varginti vidurių užkietėjimas, rėmuo. Vaisiaus judesiai. | Svarbiausių organų augimas ir stiprėjimas. Judesių atsiradimas, klausos ir skonio receptorių vystymasis, kaulų kietėjimas. Vernix caseosa formavimasis. |
| Trečiasis | 27-40 savaitės | Padidėjęs skrandžio rūgštingumas, nugaros skausmas, nuovargis. Dažnesni vizitai pas gydytoją. Vietos trūkumas gimdoje. | Aktyvus svorio prieaugis, organų ir plaučių brendimas. Judesių stiprėjimas, aktyvus miego-budrumo ciklas, pasirengimas gimimui. |
Susiliejus sėklos ląstelei ir kiaušialąstei atsiranda nauja gyvybė. Užsimezgusio gemalo dydis - 0,12 mm. Tačiau genetinėje medžiagoje jau užkoduota, ar tai bus mergaitė ar berniukas, ar akys bus rudos kaip mamos, ar melsvos, kaip tėčio. Po keturių valandų gemalas ima dalytis - iš vienos ląstelės atsiranda dvi. Procesas jau prasidėjo - toliau ląstelės nepaliaujamai dalysis nuolat. Penkias dienas jau gerokai suapvalėjęs ląstelių gumuliukas kiaušintakiais keliauja į gimdą, ten jis pamažu įsitvirtina gimdos gleivinėje. Dar po kelių dienų nėštumo testas jau parodys, kad užsimezgė nauja gyvybė.
Pirmieji nėštumo požymiai gali būti menstruacijų nebuvimas, pykinimas ir nuovargis. Pirmosiomis savaitėmis dažniausiai dar nejuntami jokie nėštumo požymiai, tokie kaip vėluojantis ciklas, pykinimas, silpnumas ir pan. Dėl padidėjusio HCG ir progesterono hormonų kiekio, pirmieji nėštumo požymiai gali atsirasti vos praėjus porai dienų po nesulauktų mėnesinių. Galima pastebėti, kad pajautrėjo krūtys, pasireiškia nuovargis, mieguistumas, pykinimas, nuotaikų svyravimai, verksmingumas, jautrumas kvapams ar dažnas šlapinimasis. Kartais atsiranda ypatingi, kiekvienai moteriai individualūs nėštumo požymiai. Paprastai visi jie tęsiasi iki 10-14 nėštumo savaitės.
Nuo apvaisinimo pradeda vystytis zigota, kuri keliauja per kiaušintakius link gimdos. Apvaisintas kiaušinėlis implantuojamas į gimdos gleivinę. Penktąją savaitę ima plakti vaikučio širdis. Rankytės ir kojytės pūpso tarsi maži pumpurėliai. Jau yra visų organų ir organų sistemų užuomazgos. 11-13 nėštumo savaitę atliekamas detalus ultragarsinis tyrimas. Nustatoma preliminari gimdymo data. Apžiūrimos pagrindinės kūno dalys, smegenų struktūra, ieškoma chromosominėms genetinėms ligoms būdingų žymenų. Bene svarbiausias rodmuo - vadinamosios sprando raukšlės (kitaip - vaiskumo) matmuo. Po apvaisinimo praėjo dešimt savaičių, o po paskutinių mėnesinių - dvylika. Besilaukiančiai mamai netrukus prasidės ketvirtas nėštumo mėnuo, taigi pažeidžiamiausias etapas jau baigėsi: po dvyliktos savaitės persileidimo rizika ženkliai mažėja.
Nuo antrojo trimestro pradžios pykinimas, vėmimas, stiprus nuovargis ir krūtų jautrumas ima mažėti, tačiau moteris ima kankinti kiti simptomai. Vieni dažniausių - vidurių užkietėjimas, hemorojus, rėmuo. Siekiant sumažinti simptomus, stenkitės sveikai maitintis, gerti daug vandens ir mankštintis. Gimda kyla aukštyn, mažiau spaudžiama šlapimo pūslė, tad retėja ir apsilankymai tualete. Šiuo metu gali pasireikšti kraujavimas iš nosies, kuris dažnai lydimas galvos skausmo. Antrasis nėštumo trimestras dažniausiai yra geras metas daugeliui besilaukiančių moterų, tačiau galite jausti energijos stoką, greitai atsirandantį nuovargį, nes nėštumui sunaudojamos didelės organizmo geležies sąnaudos, todėl būtini kraujo tyrimai atskleisti ar nereikia vartoti geležies papildų.
Vaisiaus dydis beveik kaip meliono. Vaisius toliau sparčiai auga, o jo judesius jau galite pamatyti ultragarsinio tyrimo metu (jeigu tai ne pirmas nėštumas, judesius jau galite ir pajusti). Kūdikis jau moka aktyviai įkvėpti ir iškvėpto vaisiaus vandenis - taip treniruojami plaučių oro maišeliai. Vaisius taip pat nuryja šiek tiek vandenų ir taip mokosi gerti mamos pieną. Vaisiaus kūną vis dar dengia vernix caseosa - riebi balta medžiaga, kuri apsaugo odą nuo vaisiaus vandenių ir palengvina jam slinkimą gimdymo takais. Kūdikio oda padengta plonu plaukelių sluoksniu, kaulai sparčiai kietėja. Šiuo metu jau formuojasi kūdikio skonio receptoriai. Atlikti tyrimai rodo, kad jis jau gali jausti skonį. Nėštumo viduryje vaisius rankytėmis pradeda tyrinėti savo kūnelį ir aplinką. Kai pirštai priartėja prie burnytės vaisius pradeda daryti pirmuosius čiulpimo judesius - tai gyvybinis refleksas. Gimęs kūdikis jau moka čiulpti ir žįsti, pats ieško motinos krūties. Vaisius jau naudojasi ir savo klausos pojūčiais, labiausiai jam pažįstami mamos virškinimo sistemos garsai ir didžiųjų kraujagyslių šnaresys, tačiau po mažu pradeda suvokti ir mamos pasaulio garsus bei tėčio balsą. Akys jau jautrios šviesai, nors vokai dar tvirtai užmerkti. Kūdikis gali ryti ir žįsti, praktikuodamas žindymą.
Šiuo laikotarpiu vieną dieną galite pajusti vaisiaus judesius ir tai nebus pilvo skausmas, ar kitas nemalonus požymis. Judesiai panašėja tarsi į kylančius dujų burbuliukus ir pamažu vaisiui augant pereina į aiškius spyrius. Jau visai netrukus patirsite vieną nuostabiausių nėštumo akimirkų - pirmąkart pajusite savo kūdikio judesius, primenančius burbuliavimą, spragsėjimą. Kūdikio judesiai tampa stipresni, nes kaulai ir kremzlės toliau kietėja, o jo rankos ir kojos tampa vis stipresnės. Kūdikio galvutė jau yra padengta lanugo plaukeliais, o kojų ir rankų pirštų nagučiai jau gerai susiformavę. Kūdikio kūnas greitai auga, o galvos ir kaklo raumenys tvirtėja.

Du trečdaliai nėštumo jau praeityje ir gyvenimas nuolatinėje vandenų drėgmėje, šilumoje ir tamsoje dar tęsis apie du mėnesius. Dauguma nėščiųjų jaučiasi labai gerai, o nėštumas atrodo lengvas ir smagus. Nuo 36-osios nėštumo savaitės vizitai pas gydytoją ar akušerę numatomi kas savaitę. Šie susitikimai tikrai svarbūs, nes suteikia saugumo jausmą. Dažnai kamuoja padidėjęs skrandžio rūgštingumas. Nes dėl vaisiaus padėties ir spaudimo pakinta skrandžio padėtis. Iš nugaros į kojas ar pilvelį sklindantis skausmas gali suneraminti ar neleisti kokybiškai išsimiegoti, ypač nugaros skausmas būdingas, jeigu prieš tai turėjote nugaros problemų.
Šio laikotarpio pradžioje gimda vis dar yra gana erdvi aplinka kūdikiui, tačiau netrukus vietos ims trūkti ir daugelis kūdikių įsitaiso žemyn galva. Vaisius vis dar gali vartytis, bet paprastai jau 36-ą savaitę jis nusprendžia, ar gimti galvute. Vaisiaus padėtis gimdoje vertinama atliekant ultragarso tyrimą. Nustačius sėdmenų pirmeigą, su nėščiąja aptariama išorinio vaisiaus apgręžimo galimybė. Vaisiaus kūnas vis dar lieknas ir nesukaupęs riebalų po savo odele, kuri raudona ir plona. Tik per paskutines keturias nėštumo savaites odelė pastorėja ir atsiranda naujagimio išvaizda. Svoris vis dar nuolat auga po 200 gramų per savaitę. Organai ir plaučiai bręsta, kartais kvėpavimo pratybos baigiasi žagsuliu, kurį besilaukianti moteris pajunta kaip ritmišką tvinkčiojimą pilve. Vaisius jau gali atsimerkti ir mirkčioja reguliariais laikotarpiais. Nuo 37-os nėštumo savaitės vaisius jau pasiruošęs užgimti, stiprus spyris ir nėščioji jaučia kaip susitraukia gimda. Išnešiotas nėštumas yra nėštumas, trunkantis nuo 39 savaičių 0 dienų iki 40 savaičių 6 dienų. Išnešioti gimę kūdikiai turi didžiausias galimybes būti sveiki.

Artėjant gimdymo terminui, kiekviena pirmą kartą mama tapsianti moteris kone kasdien pagalvoja, kaip tai prasidės, koks bus jausmas, ką reikės daryti, kiek laiko truks, kaip reikės žinoti, kad „tai“ jau prasidėjo? Gimdymo pradžią, kaip ir patį gimdymą, planuoti sudėtinga, nes kaskart ji būna kitokia. Todėl reikėtų būti pasiruošus ir priešlaikiniam gimdymui, apie kurį įspėja kiek kitokie ženklai nei atėjus nustatytam laikui. Dviejų vaikų mama Rūta (32 m.) sako, kad laukdamasi pirmojo vaikelio tiesiog jautė, kad jis gims anksčiau. Pasak jos, tik laukdamasi antrojo vaikelio ji suprato, kad ir pirmojo nėštumo metu buvo tam tikrų realių ankstyvo gimdymo požymių, tik ji tuo metu to nesuprato. Laukdamasi sūnaus, Rūta iš anksto ruošėsi galimam ankstyvam gimdymui.
Juos pastebėti nėra lengva, ypač toms, kurios laukiasi pirmojo vaikelio. Reikėtų kasdien pabūti ramybėje, skirti pakankamai laiko savo būsenai ištyrinėti, pajusti net ir mažus pokyčius.
Gimdymo fiziologinis procesas, per kurį iš gimdos išstumiamas vaisius, sukelia gimdos ir viso motinos organizmo biocheminiai, hormoniniai, nervų sistemos pakitimai, taip pat pakitę vaisiaus ir motinos tarpusavio ryšiai. Moterų normalus gimdymas prasideda 38-41 nėštumo savaitę (arba 274-287 dieną, skaičiuojant nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos), kai vaisius visai subręsta (išnešiotas). Gimdymas prasideda ritmingais gimdos raumenų susitraukimais (sąrėmiais) ir baigiasi po 2 h nuo placentos (nuovalų) pasišalinimo. Normalus fiziologinis gimdymas paprastai prasideda 280-ąją dieną (40-ąją nėštumo savaitę) (nėštumo pradžia laikoma pirmoji paskutinių mėnesinių diena) arba tęsiasi 10 mėnulio mėnesių, arba 9 kalendorinius mėnesius.

Normalaus gimdymo biomechanizmas yra, kai pirmeiga pakaušio, vaizdas priekinis, pozicija pirmoji. Skiriami gimdymo biomechanizmo momentai:
Gimdymo varomosios jėgos yra sąrėmiai ir stangos. Sąrėmiai - tai reguliarūs, periodiškai pasikartojantys raumenų susitraukimai, kurie skausmingi, nevalingi ir jų gimdyvė reguliuoti negali. Gimdymo pradžioje gimdos sąrėmiai kartojasi kas 10-15 min. ir trunka po 15-20 sekundžių, vėliau dažnėja ir ilgėja, o gimdymo pabaigoje kartojasi kas 2-3 min. ir trunka po 40-60 sekundžių. Stangos - tai refleksiniai skersaruožių pilvo raumenų, diafragmos susitraukimai. Stangos prasideda nevalingai, kai vaisiaus galva pradeda spausti mažojo dubens nervinius rezginius ir dubens dugno raumenis. Gimdyvė jas gali šiek tiek valdyti - sustiprinti ar sumažinti.
Jau gilioje senovėje pastebėta, kad gimdymo metu keisti padėtį ir judėti gali būti naudinga, tai skatina gimdymo veiklą, sumažina nepatogumą gimdyvei, pagreitina gimdymą ar padidina įėjimo ar išėjimo plokštumos matmenis. Visos padėtys, ir vertikalios, ir tupimos, ir gulimos, turi savo privalumų ir trūkumų. Dabar priimtiniausia gimdyti yra gulima (horizontali) ar pusiau sėdima padėtis. Pirmuoju gimdymo laikotarpiu stacionare gimdyvė gali naudotis dideliais kamuoliais, pagalvėmis, grikių lukštų maišais, vonia su vandeniu, kopetėlėmis ir kt., taip ji keičia padėtį ir sumažina sąrėmio skausmą.

Priešlaikiniu gimdymu vadinamas gimdymas, įvykęs po 22 nėštumo savaitės iki 37 nėštumo savaitės pabaigos, skaičiuojant nuo pirmosios paskutiniųjų mėnesinių dienos. Medikai priešlaikinio gimdymo rizikos požymiais laiko prieš laiką nutekėjusius vaisiaus vandenis, iš lytinių organų pasirodžiusias kraujingas išskyras, reguliarius gimdos susitraukimus - daugiau nei 4 kartai per valandą, gausias išskyras, pilvo tempimą žemyn, padidėjusį gimdos tonusą, maudžiantį skausmą pilvo apačioje. Priešlaikinis gimdymas vertinamas kaip dažniausia naujagimių mirtingumo ir sergamumo priežastis, kuri siekia net 75-80 proc. gimdymo ir ankstyvuoju pogimdyviniu laikotarpiu. Priešlaikinis gimdymas pasitaiko sąlyginai dažnai - Lietuvoje 5-6 proc., Europoje 6-8 proc., o JAV net 10-12 proc. nėščiųjų.
Medikai neišskiria vienos priešlaikinio gimdymo priežasties. Yra nustatytos kelios rizikos veiksnių grupės, kurios didina priešlaikinio gimdymo tikimybę:

Prižiūrėti moters sveikatą viso nėštumo metu gali akušeris, šeimos gydytojas arba gydytojas akušeris-ginekologas. Iki 12 nėštumo savaitės, kiekvienai nėščiajai Lietuvoje yra atliekami privalomi tyrimai: bendras kraujo, kraujo grupės ir Rh faktoriaus, bendras šlapimo, šlapimo pasėlio, gliukozės kiekio kraujyje, sifilio, hepatito B ir ŽIV. Jeigu programinis gimdos kaklelio vėžio tyrimas buvo atliktas daugiau nei prieš 3 m., jį reikia atlikti nėštumo pradžioje. Svarbu stebėti savo svorio prieaugį, nes šiame etape lengva pernelyg greitai priaugti papildomų kilogramų. Jei iki gimdymo priaugama apie 13-15 kilogramų, tai idealus svoris. Optimalus svorio prieaugis nėštumo metu yra 8-12 kg.
Jeigu moteris nevartojo folio rūgšties iki nėštumo pradžios, svarbu kuo greičiau pradėti tai daryti. Kiekvieną dieną reikėtų gerti po 400 mcg, nes šis elementas apsaugo vaisių nuo nervinio vamzdelio defekto. Nėščiosios turėtų maitintis pagal sveikos mitybos principus. Nėštumo pradžioje skonio ir kvapo pojūčiai gali labai pasikeisti ir sustiprėti tam tikrų maisto produktų poreikis. Nereikėtų saldumynų, ledų ar kitų mėgstamų produktų atsargomis užpildyti šaldytuvo. Nėštumo metu svarbu reguliariai valgyti pusryčius, pietus ir vakarienę, maitintis skaniai, įvairiai, bet saikingai - nevalgyti lyg už du. Nėščiajai ypač pavojinga užsikrėsti toksoplazmoze - liga, kurią perneša katinai ir kiaulės. Ja užsikrėsti galima nesilaikant higienos taisyklių. Kruopščiai nuplauti visus paviršius, ant kurių buvo gaminama žalia mėsa.
Gimdyvės priežiūra atsidarymo laikotarpiu. Idealu, jei šiuo laikotarpiu gimdyvė galėtų būti gimdymo stacionaro vienvietėje gimdykloje kartu su savo šeimos nariais. Prižiūrinti gimdyvę akušerė stebi moters būklę, vertina pulsą, pamatuoja arterinį kraujospūdį, temperatūrą. Skausmą malšinančios ir atpalaiduojančios priemonės (taisyklingas kvėpavimas, vonia, muzika, aromoterapija, masažas, akupunktūra - jei gimdyvė pageidauja ir yra sąlygos), skausmą malšinantys vaistai ir epidurinė nejautra. Vaistai, kurie gali būti skiriami gimdymo skausmui malšinti: centriniai analgetikai, barbitūratai, benzodiazepinai, parasimpatikolitikai, vietiniai ir intraveniniai anestetikai.
Išstūmimo laikotarpio priežiūra. Gimdymo padėtį (ant nugaros, šono ir kt.) rekomenduojama pasirinkti pačiai gimdyvei. Šiuo laikotarpiu rekomenduojama nepertraukiamai registruoti kardiotokogramą. Rankinę gimdymo pagalbą gimstant naujagimio galvutei suteikia akušerė (jei gimdymas normalus, pirmeiga galvinė). Virkštelė perkerpama per pirmąją minutę (kai motinos Rh(-), virkštelė perspaudžiama tuoj pat po gimimo). Naujagimis pridedamas motinai prie krūties kuo greičiau po gimimo. Labai svarbu neperšaldyti gimusio naujagimio, todėl gimdykloje turėtų būti šilta (26-28°C), iš anksto turėtų būti pašildytas ir vystymo stalas, kur atliekamas pirmasis naujagimio tualetas.
Placentinio laikotarpio priežiūra. Aktyvi placentinio laikotarpio priežiūra prasideda gimstant vaisiaus pečių lankui, t. y., užgimus priekiniam vaisiaus petukui į gimdyvės veną suleidžiama 5-10 VV oksitocino. Užgimus vaisiui, taikomas ankstyvas virkštelės perkirpimas (1-2 min.) ir ranka kontroliuojamas virkštelės traukimas, paprašant gimdyvę pasistanginti. Užgimus placentai, rekomenduojamas gimdos masažas per pilvo sieną.
Chirurginio nėštumo nutraukimo paslauga moteriai teikiama iki 12 nėštumo savaičių. Chirurginis nėštumo nutraukimas gali būti atliekamas aspiracijos ar išgramdymo metodu, taikant bendrą arba vietinę nejautrą. Kuo didesnis nėštumas, tuo didesnė komplikacijų tikimybė. Dažniausiai pasitaikančios komplikacijos - kraujavimas, nėštumo audinių likučiai gimdoje, pooperacinės gimdos uždegimas. Tinkamomis sąlygomis, kvalifikuotai atlikus nėštumo nutraukimą, komplikacijų ir grėsmės moters sveikatai bei vaisingumui dažniausiai nekyla.
Dėl Vilniaus gimdymo namų: Išankstinė registracija nėra būtina. Vykstant gimdyti su savimi reikėtų turėti: asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, nėščiosios kortelę, asmens priemones ir daiktus sau ir naujagimiui. Išankstinės šeimyninės palatos rezervacijos nėra. Būnant gimdykloje klausti personalo dėl Akušerijos skyriuje laisvų šeimyninių palatų. Vilniaus gimdymo namuose pacientes leidžiama lankyti ir su vaikučiais. Lankyti gali asmenys neturintys peršalimo ligų simptomų. Privaloma laikytis rankų higienos reikalavimų, bei kitų medicinos personalo nurodymų.
