Vaiko globa: svarbiausia – vaiko gerovė ir saugi aplinka

Vaiko globa (rūpyba) - tai likusio be tėvų globos vaiko, įstatymų nustatyta tvarka patikėto fiziniam arba juridiniam asmeniui, priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, kitų jam tinkamų dvasiškai ir fiziškai augti sąlygų sudarymas ir palaikymas, jo asmeninių, turtinių teisių bei teisėtų interesų gynimas ir atstovavimas jiems.

Vaikui nustatoma globa (rūpyba) tais atvejais, kai jo tėvai dėl įvairių nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių - priklausomybių, ligos, socialinių įgūdžių stokos, nesirūpinimo vaiku ar piktnaudžiavimo tėvų valdžia - negali patys auginti vaiko.

Vaiko globa ir rūpyba padeda įgyvendinti vaiko teises, kai šito negali arba nenori daryti jo tėvai.

Pagrindinės sąvokos

Lietuvoje vaiku yra laikomas asmuo iki 18 metų.

Įvairiuose informacijos šaltiniuose sąvoka "globa" apibūdinama nevienodai, akcentuojami skirtingi globos aspektai. Tai asmeninių ir turtinių teisių bei interesų apsaugos forma, teisės ir interesų apsauga.

Socialinės apsaugos terminų žodyne, globotiniu yra apibūdinamas asmuo, dažniausiai našlaitis arba tėvų paliktas vaikas, kuriam teisiškai yra paskirta globa.

Globa bendriausia prasme yra valstybinė tėvų globos netekusių vaikų teisių apsaugos ir auklėjimo forma: giminių, draugų ar kaimynų teikiama pagalba asmenims, kurie patys negali atlikti kai kurios kasdienės veiklos. Globa gali rūpintis bendruomenės, savivaldybės, valstybė.

Pasak I. Leliūgienės (2002), globa nustatoma vaikams, neturintiems 18 metų, likusiems be tėvų, siekiant jiems suteikti tinkamus materialinius išteklius, deramą auklėjimą, išsimokslinimą, taip pat asmenims, kuriems medikų ir teisėtvarkos institucijų teigimu pripažintas nedarbingumas dėl psichinių sutrikimų.

Teisiniuose dokumentuose sąvoka "globa" įgyja naujus aspektus, susijusius su tam tikra netektimi, aplinkos pakeitimu, visuomenės institucijų ir valstybinių struktūrų įsikišimu į natūralų vaiko gyvenimo savo tėvų aplinkoje procesą.

Vaiko globos organizavimo nuostatuose (2002), vaiko globa (rūpyba) apibrėžiama kaip likusio be tėvų globos vaiko, įstatymų nustatyta tvarka patikėto fiziniam ar juridiniam asmeniui, priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, kitų jam tinkamų dvasiškai ir fiziškai augti sąlygų sudarymas ir palaikymas, jo asmeninių, turtinių teisių bei teisėtų interesų gynimas ir atstovavimas jiems.

Pastebėtina, kad šalia "globos" sąvokos atsiranda "rūpybos" terminas. Pasak V. Montrimienės, R. Kukausko, D. Ščiūriūtės (2005) vaiko globos sąvoka kartais yra apibūdinama kaip rūpyba. Šios sąvokos skiriasi tik tuo, kad globa nustatoma vaikams, kurie neturi 14 metų, o rūpyba nustatoma vaikams, sulaukusiems 14 metų.

Tarptautiniuose dokumentuose, kaip antai Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje (1995), globos ir rūpybos sąvokos neskiriamos.

R. Pabedinskienė (2003) vaiko globą apibūdina kaip socialinį istorinį reiškinį, žmogaus kuriamą istorijos procese ir žmonių kūrybos procesą, kurį istorijos eigoje kiekviena žmonių bendruomenė formavo individualiai. Vaiko globa yra viena iš prevencinių priemonių siekiant apsaugoti socialiai nuskriaustus vaikus.

Vaiko globos tikslai ir uždaviniai

Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse (2008), vaiko globos tikslas - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis, tobulėti.

Pagrindiniai vaiko globos uždaviniai:

• Paskirti vaikui globėją, kuris rūpintųsi, auklėtų, jam atstovautų ir gintų jo teises ir teisėtus interesus.
• Rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje.

Globėjas turi ginti vaiko teises ir teisėtus interesus, nes jis yra vaiko atstovas pagal įstatymą. Jis privalo rūpintis globotiniu, jį auklėti ir užtikrinti jo saugumą.

Pagal įstatymą vaiko globėju gali būti institucija, šeimyna arba šeima.

Svarbu užtikrinti vaiko teisę į mokslą, kuris ugdo išprusimą, intelektą, pažiūras, atsakomybę, sudaro sąlygas asmenybei augti. Globėjas turi padėti ir sudaryti sąlygas vaikui pasirengti savarankiškai gyventi, dirbti, pritapti visuomenėje.

Vaiko globos principai

Vaiko globa nustatoma remiantis principais, kurie yra apibrėžiami Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse (2008).

• Vaiko interesų pirmumo principas: parenkant globos formą ir skiriant asmenį globėju būtina vadovautis tik vaiko interesais, atsižvelgti, kokia aplinka jam priimtinesnė, labiau atitinka jo sveikatą, amžių, raidą, nuomonę, kitas vaikui svarbias aplinkybes.
• Prioritetas giminystės ryšiams: vaiko globėju pirmiausia skiriami jo artimi giminaičiai. Siekiama išsaugoti vaiko identiškumą bei nenutrūksta giminystės ryšiai. Artimais giminaičiais laikomi seneliai, broliai, seserys.
• Pirmenybė vaiko globai šeimoje: siekiama sukurti kuo artimesnę aplinką, kuri atstotų vaikui tikrąją šeimą. Natūralioje šeimos aplinkoje yra palankiausios sąlygos vaiko psichinei, moralinei ir dorovinei raidai. Šeima yra patikimiausias paramos šaltinis, geriausia priedanga, kur galima pasislėpti nuo išorinio pasaulio pavojų, pailsėti, atgauti fizines ir dvasines jėgas.
• Neskaidyti brolių ir seserų: nustatant vaiko globą turi būti siekiama neišskirti brolių ir seserų. Organizuojant vaiko globą yra būtina ieškoti galimybių brolius ir seseris įkurdinti vienoje globos vietoje (šeimoje, šeimynoje, institucijoje).
• Vaiko nuomonės išklausymas: vaikui, sugebančiam suformuluoti savo pažiūras, būtina garantuoti laisvai reikšti visais su juo susijusiais klausimais.

Globos rūšys

• Vaiko laikinoji globa (rūpyba) - laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos (rūpybos) institucijoje. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas - grąžinti vaiką į šeimą. Laikinoji globa (rūpyba) nustatoma savivaldybės mero potvarkiu.
• Vaiko nuolatinė globa (rūpyba) - nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo biologinę šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, atstovavimas teisėms bei teisėtiems interesams ir jų gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai. Nuolatinė globa nustatoma teismo nutartimi pagal valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos arba prokuroro pareiškimą.

Globos formos

• Globa (rūpyba) šeimoje - tai ne daugiau kaip trijų vaikų globa (rūpyba) (bendras vaikų skaičius šeimoje su savais vaikais - ne daugiau kaip šeši vaikai) natūralioje šeimos aplinkoje. Kai vaikui nustatoma globa (rūpyba) fizinio asmens šeimoje ir globėju (rūpintoju) paskiriamas fizinis asmuo arba sutuoktiniai.
• Globa (rūpyba) šeimynoje - tai globos forma, kai juridinis asmuo (šeimyna) globoja (rūpina) keturis ir daugiau vaikų (bendras vaikų skaičius šeimynoje su savais vaikais - ne daugiau kaip aštuoni vaikai) šeimos aplinkoje.
• Globa (rūpyba) globos centre - tai globos forma, kai vaikui nustatoma globa (rūpyba) globos centre ir jo globėju (rūpintoju) paskiriamas juridinis asmuo (globos centras), o vaiko gyvenamoji vieta yra budinčių globotojų ar nuolatinių globotojų šeimoje.
• Globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje - kai vaikui nustatoma globa (rūpyba) socialinės globos įstaigoje ir vaiko globėju (rūpintoju) paskiriamas juridinis asmuo - socialinės globos įstaiga.

Globėjas (rūpintojas)

Globėjas (rūpintojas) - asmuo, kuriam yra paskirta vaiko laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba). Vaiko globėju (rūpintoju) gali būti fizinis arba juridinis asmuo.

• Budintis globotojas - tai fizinis asmuo, kuris laikinai likusį be tėvų globos vaiką prižiūri savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje, užtikrindamas jam fizinį ir emocinį saugumą, ugdymąsi, auklėjimą, atliepia vaiko poreikius ir suteikia kasdienę priežiūrą. Vaiko priežiūros trukmė - iki 12 mėnesių, kol vaikas bus grąžintas į biologinę šeimą, ar jam bus nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) arba jis bus įvaikintas. Vienu metu budintis globotojas gali prižiūrėti iki 3 vaikų. Bendras vaikų skaičius su savais vaikais - iki 6 vaikų. Savo veiklą budintis globotojas vykdo pagal individualios veiklos pažymą ir yra sudaręs su globos centru tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį. Vaiko atstovas pagal įstatymą yra globos centras.
• Nuolatinis globotojas - fizinis asmuo, kuris prižiūri likusį be tėvų globos vaiką, su kuriuo nėra susijęs giminystės ryšiais ir kuriam įstatymų nustatyta tvarka yra arba turi būti nustatyta nuolatinė globa. Asmuo, norintis tapti nuolatiniu globotoju turi atitikti globėjams keliamus reikalavimus, būti įgijęs ne žemesnį nei vidurinį išsilavinimą bei turėti bent vienerių metų vaikų globos ar budinčio globotojo veiklos patirtį. Nuolatinis globotojas veiklą vykdo pagal individualios veiklos pažymą, su globos centru sudaro tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį ir savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje prižiūri, auklėja, atliepia vaiko poreikius ir suteikia kasdienę priežiūrą vaikui iki jam sukanka pilnametystė. 21-65 m. asmenys turintys sąlygas vaikui augti (būstas nebūtinai turi būti nuosavas).

Žingsniai, kuriuos reikia atlikti norint tapti globėju (rūpintoju)

1. Sprendimo priėmimas. Informacijos surinkimas, konsultacijos.
2. Sveikatos pažyma. Kreiptis į savo gydymo įstaigą dėl sveikatos pažymos 046/a formos gavimo.
3. Dokumentų pateikimas. Kreiptis į savo gyvenamosios vietos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių, kurio darbuotojams padedant, bus pradėta globos (rūpybos) šeimoje procedūra. Pateikiami dokumentai: Prašymas, Sveikatos pažyma 046/a formos; Vyresnio kaip 16 metų asmens sutikimo dėl fizinio asmens arba sutuoktinių tapimo vaiko globėju (-ais) (rūpintoju (-ais)), budinčiu globotoju, nuolatiniu globotoju ar šeimynos steigėju forma.
4. Laukimas. Jūsų dokumentai bus persiųsti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniam skyriui. Specialistai išnagrinės jūsų prašymą.
5. Kvietimas į mokymus. Gavus teigiamą pradinį dokumentų vertinimą globos centras pakvies Jus ir Jūsų sutuoktinį ar kartu gyvenantį santuokos neįregistravusį asmenį į mokymus, kurių trukmė - ne ilgiau nei 3 mėnesiai, tuo laikotarpiu specialistai apsilankys Jūsų namuose individualiems pokalbiams. Mokymai yra privalomi visiems norintiems globoti (rūpinti) vaiką. Jeigu mokymai artimiausiu metu nevyks jūsų mieste ar rajone, Jums gali būti pasiūlyta juos išklausyti artimiausioje savivaldybėje.
6. Išvados globai (rūpybai) gavimas. Asmeniui, norinčiam globoti (rūpinti) vaiką ir jo sutuoktiniui ar kartu gyvenančiam santuokos neįregistravusiam asmeniui išklausius mokymus, per 10 darbo dienų nuo mokymų pabaigos, specialistai parengs išvadą* dėl pasirengimo vaiko globai (rūpybai).
7. Laukimas ir sprendimo priėmimas. Pasirašius teigiamą išvadą, Jus lydės laukimas skambučio iš globos centro su pranešimu, jog Jūsų globa (rūpyba) reikalinga konkrečiam vaikui ar vaikams, supažindinimas su dokumentine informacija, vėliau - susitikimai ir sprendimo priėmimas.

Tapus vaiko globėju (rūpintoju), per visą globos laikotarpį Jus lydės globos koordinatorius ir kiti globos centro specialistai, kurie teiks įvairiapusę pagalbą, paramą, kvies Jus aktyviai įsilieti į globėjų (rūpintojų) bendruomenę.*Teigiama išvada dėl pasirengimo globoti (rūpinti) vaiką galioja 24 mėnesius nuo jos parengimo dienos.

Parama globėjui (rūpintojui)

Tapus globėju (rūpintoju), visą globos (rūpybos) laikotarpį Jus lydės globos koordinatorius ir globos centro specialistų komanda, kurie suteiks Jums galimybę tobulinti savo gebėjimus vaikų auginimo srityje, suteiks įvairiapusę paramą ir pagalbą, kvies aktyviai įsitraukti į globėjų bendruomenę, dalyvauti susitikimuose, renginiuose.

Kiekviena savivaldybė budinčiam globotojui per globos centrą, taip pat globėjui (rūpintojui) gali tiesiogiai skirti ir mokėti pagalbos pinigus Socialinių paslaugų įstatymo nustatyta tvarka, taip pat skirti vienkartinę materialinę pagalbą (įsikurti, gydytis ir pan.) ar kitas išmokas.

Nuo 2023 metų pradžios, dėl padidinto bazinės socialinės išmokos dydžio, padidėjo globos (rūpybos) išmoka globojamiems (rūpinamiems) vaikams ir besimokantiems ar studijuojantiems buvusiems globotiniams.

„Dėl įvairių priežasčių tėvų globos netekusiems vaikams būtinai reikalinga šeimos aplinka. Jie ne tik turi teisę augti saugioje ir draugiškoje šeimos aplinkoje, bet ir būti materialiai aprūpinti. Tikimės, kad parama globojamiems vaikams prisidės prie jų gyvenimo sąlygų gerinimo. Kai vaikas yra globojamas šeimoje, šeimynoje ar globos centre (pas budintį globotoją), tuomet vaiko globai (rūpybai) užtikrinti kas mėnesį mokamas 196 eurų dydžio globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas. Jis šiais metais padidėjo 12 eurų. Išmoka mokama tol, kol pasibaigia vaiko globa (rūpyba) dėl pilnametystės, emancipacijos (nepilnamečių pripažinimo veiksniais) ar santuokos sudarymo. Planuojama, kad globos (rūpybos) išmoką šiemet gaus apie 7,8 tūkst. vaikų, globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą - apie 5,7 tūkst. Taip pat šiemet 225 eurais padidėjo ir vienkartinė išmoka savarankiško gyvenimo pradžiai. Ši išmoka gali būti panaudota: būstui ar žemės sklypui pirkti, paskolai už būstą, taip pat būsto nuomai, komunaliniams mokesčiams, būsto remontui ar rekonstrukcijai, baldams, buitinei, vaizdo ir garso technikai, namų apyvokos reikmenims, asmeniniam kompiuteriui, mobiliojo ryšio telefonui įsigyti. Nuo šių metų taip pat padidėjo ir vaiko laikinosios priežiūros išmoka - jos dydis siekia 294 eurus per mėnesį už vieną vaiką, bet konkretus sumos dydis priklauso nuo to, kiek ilgai vaikas prižiūrimas. Vaiko globėjams (rūpintojams) ar globojamiems vaikams taip pat gali priklausyti ir kitos socialinės išmokos, susijusios su vaiko gimimu ar jo priežiūra: motinystės išmoka, vaiko priežiūros išmoka, vienkartinė išmoka vaikui, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai.

Išmokų dydžiai (nuo 2023 m.)

Socialinės paslaugos

Kiekvienoje savivaldybėje veikiantys Globos centrai teikia įvairias paslaugas globėjams (rūpintojams) ir globojamiems (rūpinamiems) vaikams, taip pat budintiems globotojams, šeimynoms, įtėviams ir jų šeimose augantiems vaikams. Jie konsultuoja ir informuoja asmenis, pageidaujančius globoti ar įvaikinti vaikus, įkurti šeimyną ar vykdyti budinčio globotojo veiklą, vykdo pasirengimo globoti, įvaikinti ar teikti budinčio globotojo paslaugas mokymus pagal specialią programą GIMK, vertina asmenų pasirengimą ir teikia išvadas dėl tinkamumo tapti globėjais (rūpintojais), įtėviais, budinčiais globotojais. Globos centrai taip pat rūpinasi pagalbos teikimu šeimoms, kuriose yra globojamų (rūpinamų) ar įvaikintų vaikų, organizuoja ir veda tęstinius mokymus, savitarpio paramos grupių užsiėmimus, teikia individualias konsultacijas ir kitas paslaugas.

„Vaikai turi teisę augti šeimos aplinkoje - tai yra ir jų didžiausias poreikis. Mes, suaugusieji, šią teisę privalome įgyvendinti. Nuoširdžiai dėkoju žmonėms, pasiryžusiems kilniai misijai ir savo širdis bei namų duris atvėrusiems be tėvų globos likusiems vaikams. Labai norėtųsi, kad šalyje atsirastų kuo daugiau tokių žmonių. Globėjų ypač trūksta vyresnio amžiaus vaikams. Dėl įvairių priežasčių tėvų globos netekę vaikai turi būti ir materialiai aprūpinti. Tikimės, kad didesnė parama globojamiems vaikams pagerins kasdienes jų gyvenimo sąlygas“, - sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.

tags: #vaiko #globos #peremimas #pabrezia #skiriama #prioriteta

• saugi aplinka Suvalkijoje
• Rizika nėštumo metu sergant hipertiroidizmu
• Interaktyvus miesto pažinimas mažiesiems
• Lavinančios veiklos lentos
• Plačiau apie Emilijos Montvilienės visuomeninę veiklą