Nėštumo nutraukimas, mediciniškai vadinamas dirbtiniu abortu, yra kompleksinė procedūra, galinti turėti įvairiapusių pasekmių moters sveikatai. Abortas, ypač nutraukiant pirmąjį nėštumą, gali neigiamai atsiliepti moters fizinei sveikatai bei jos psichinei būklei. Svarbu suprasti, kad aborto pasekmės moteriai gali būti tiek fiziologinės, tiek psichologinės, o reakcija į šią patirtį yra labai individuali.

Nors mokslo įrodymai teigia, kad gydymo įstaigoje, atitinkamu laiku, steriliai ir profesionalo atliktas chirurginis abortas jokių žalingų pasekmių sveikatai dažniausiai nepalieka, visgi egzistuoja tam tikra rizika. Galimos pasekmės moters fizinei sveikatai apima infekciją, gimdos perdūrimą, nukraujavimą, kraujo užkrėtimą bei nevaisingumą. Taip pat gali kilti ilgalaikių sveikatos problemų, tokių kaip krūties vėžio rizika vyresniame amžiuje ar komplikacijos kito nėštumo metu, pavyzdžiui, priešlaikinis gimdymas ar persileidimas.
Abortas silpnina gimdos kaklelį, o tai padidina moters riziką ateityje pagimdyti neišnešiotą kūdikį. Tarptautiniame akušerijos ir ginekologijos moksliniame žurnale paskelbtoje sisteminėje metaanalizėje patvirtinta, jog vienas dirbtinis abortas padidina vėlesnio neišnešiotų kūdikių gimimo riziką 25-27%. Kitoje studijoje teigiama, jog po dviejų ar daugiau abortų moters rizika pagimdyti neišnešiotą kūdikį padidėja 51-62%.
Vaistinis nėštumo nutraukimas - mediciniškai patvirtinta alternatyva chirurginiam nepageidaujamo ir neplanuoto nėštumo nutraukimui. Šio metodo metu naudojami vaistai, blokuojantys progesterono receptorius, todėl nėštumas nustoja vystytis. Nors šalutiniai reiškiniai, tokie kaip pilvo skausmai, pykinimas ar galvos skausmas, pasireiškia dažnai, jie paprastai nesukelia rimtesnio pavojaus sveikatai.
Psichologiniu požiūriu abortas yra netektis. Nors kai kurios moterys po aborto patiria palengvėjimą dėl išspręstos nenorimos situacijos, tai gali būti pirminė, paviršutiniška reakcija. Vėliau, praėjus trumpesniam ar ilgesniam laikui, moterys gali išgyventi daugybę neigiamų emocijų, susijusių su patirtu abortu.
Moksliniai tyrimai, pavyzdžiui, 2011 metais British Journal of Psychiatry paskelbti rezultatai, parodė, kad moterys, kurioms buvo atliktas abortas, patyrė 81% didesnę psichinės sveikatos problemų riziką (nerimas, depresija, rizikingas alkoholio ir marihuanos vartojimas bei savižudiškas elgesys). Suomijoje atliktas tyrimas atskleidė, jog abortą patyrusios moterys šešis kartus dažniau buvo linkusios į savižudybę nei tos, kurios gimdė.
Moterys, patyrusios abortą, gali išgyventi šiuos jausmus ar būsenas:

Tyrimai rodo, kad moterys nutraukia nėštumą dėl pačių įvairiausių priežasčių: finansinių sunkumų, emocinio palaikymo stokos, vaiko tėvo ar artimųjų spaudimo, karjeros siekių ar negebėjimo išlaikyti vaiko. Svarbu pabrėžti, kad apsisprendimas abortui neretai rodo, jog santykiai tarp vyro ir moters nebuvo iš tiesų geri. Paradoksalu, bet neretai moterys abortui ryžtasi, siekdamos išsaugoti santykius su mylimu žmogumi, tačiau santykiai po aborto ne tik kad nepagerėja, bet dažnai net pablogėja ar visiškai nutrūksta.
| Priežasties kategorija | Pagrindiniai veiksniai |
|---|---|
| Ekonominiai | Finansiniai sunkumai, negebėjimas išlaikyti vaiko |
| Socialiniai | Emocinio palaikymo stoka, artimųjų spaudimas, karjera |
| Asmeniniai | Amžius, savivertė, norimas vaikų skaičius |
Krizinio nėštumo situacijoje svarbu ryžtis ieškoti profesionalios pagalbos. Lietuvoje veikianti viešoji įstaiga „Krizinio nėštumo centras“ teikia nemokamą konfidencialią pagalbą moterims bei poroms, išgyvenančioms neplanuoto nėštumo krizę, pogimdyvinę depresiją ar vaikelio netektį. Organizacija siekia rūpintis psichine moterų sveikata bei vykdyti abortų prevenciją. Kompleksinė specialistų pagalba, apimanti socialinius, psichologinius ir teisinius aspektus, yra esminė siekiant padėti moterims priimti atsakingus sprendimus.
tags: #nestumo #nutraukimo #pasekmes