Nėštumo priežiūra: rūpestis savimi ir vaikelio sveikata
Nėštumas - nuostabus laikotarpis, nors neretai, kaip ir kiekviena nauja patirtis, sukelia nemažai nerimo ir klausimų. Kaip besilaukiant pasirūpinti savimi ir vaikelio sveikata bei nuo ko pradėti tai daryti? „Sužinojus apie nėštumą, svarbu laikytis holistinio požiūrio, kuris apima tiek fizinę, tiek emocinę gerovę. Pagrindiniai šio nuostabaus etapo aspektai, padedantys pasirūpinti sveikata, yra palankios aplinkos kūrimas, prenatalinė priežiūra ir sveikos gyvensenos taikymas“, - sako G.
Nėštumo priežiūra prasideda nuo pat pirmųjų ženklų. Vos įtarus, kad laukiatės, rekomenduojama pradėti vartoti folio rūgštį, kuri yra itin svarbi vaisiaus vystymuisi ir naujų ląstelių susidarymui, taip pat apsaugo vaisių nuo smegenų ir stuburo vystymosi sutrikimų. Pirmą kartą pas gydytoją akušerį-ginekologą ar šeimos gydytoją rekomenduojama apsilankyti 7-12 nėštumo savaitę. Šio vizito metu gydytojas daugiausiai laiko skiria anamnezei, kad surinktų informaciją apie nėščiosios sveikatos būklę ir galėtų įvertinti galimas nėštumo rizikas. Matuojamas kraujospūdis, paskiriami reikalingi tyrimai, apskaičiuojamas kūno masės indeksas (KMI), kuris padės sekti svorio prieaugį viso nėštumo metu. Gali būti atliktas ankstyvas ultragarso tyrimas (11-14 nėštumo savaitę) ar vaisiaus sprando raukšlės skenavimas, siekiant nustatyti nėštumo savaitę. Taip pat pirmajame trimestre (nuo 11 iki 13+6 nėštumo savaitės) atliekamas neinvazinis kraujo tyrimas PRISCA dėl Dauno bei Edwardso sindromų rizikos vertinimo.
Nėštumas trunka apie 280 dienų arba 40 savaičių nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos. Per šį laikotarpį moteris patiria daug fizinių ir emocinių pokyčių. Svarbu žinoti, kokie pokyčiai yra būdingi ir kada kam pasiruošti.
Pirmasis nėštumo trimestras (nuo 1 iki 12 nėštumo savaitės) yra itin svarbus vaisiaus vystymosi etapas. Šiuo metu vaisius yra labai jautrus išoriniams veiksniams. Būdingi simptomai gali būti rytinis pykinimas ar šleikštulys, vėmimas (dažniausiai išryškėja 4-7 savaitę ir praeina iki 12-16 savaitės), krūtų jautrumas, dusulys, greitas nuovargis, mieguistumas, nuotaikų kaita, dažnas šlapinimasis, tirpstančios galūnės ir vidurių užkietėjimas. Po apvaisinimo prasideda intensyvus gemalo dalijimasis ir vystymasis, penktą savaitę pradeda plakti vaisiko širdis, formuojasi visų organų ir organų sistemų užuomazgos. Iki dvyliktos savaitės persileidimo rizika ženkliai mažėja.
Antrasis nėštumo trimestras (nuo 13 iki 28 savaitės pabaigos) dažnai vadinamas lengviausiuoju nėštumo etapu. Pykinimas ir vėmimas paprastai praeina, nuovargis mažėja. Šiuo laikotarpiu pastebimi matomų kūno pokyčiai - pradeda matytis pilvelis. Gydytojas ar akušerė matuoja pilvo apimtį ir moters svorį. Vieną dieną galite pajusti vaisiaus judesius, kurie iš pradžių primena dujų burbuliukus, o vėliau tampa aiškiais spyriais. Tačiau energijos gali trūkti dėl didelių organizmo geležies sąnaudų, todėl svarbu atlikti kraujo tyrimus ir, jei reikia, vartoti geležies papildus. Svarbu stebėti svorio prieaugį - idealus priaugimas iki gimdymo yra apie 13-15 kilogramų. Šiuo metu vaisius jau beveik kaip melionio dydžio, jo organai vystosi, o proporcijos vis labiau panašėja į naujagimio. Vaisius tyrinėja savo kūnelį ir aplinką, pradeda čiulpti - tai gyvybinis refleksas. Taip pat vystosi klausos pojūtis, vaisius reaguoja į mamos virškinimo sistemos garsus ir aplinkos garsus. 18-20 nėštumo savaitę atliekamas ultragarsinis tyrimas, kurio metu vertinamas vaikelio dydis, placentos vieta, vaisiaus vandenų kiekis, apžiūrima vaisiaus širdis, kaukolė, vidaus organai. Jei nėščiosios kraujo rezus faktorius Rh (-), o vyro Rh (+), 27-28 savaitę atliekamas Rh D antikūnų nustatymas.
Trečiasis nėštumo trimestras (nuo 29 iki 40 savaitės pabaigos) - laukimo ir pasiruošimo gimdymui metas. Vizitai pas gydytoją ar akušerę tampa dažnesni - 2-3 kartus per trimestrą, o nuo 36-os savaitės - kas savaitę. Šie vizitai suteikia saugumo jausmą ir leidžia gydytojui atidžiai stebėti vaisiaus raidą bei motinos būklę. Gali varginti padidėjęs skrandžio rūgštingumas, nugaros skausmai. Vaisiaus padėtis gimdoje tampa svarbi - dažniausiai jis apsiverčia galvute žemyn, tačiau jei nustatoma sėdmenų pirmeiga, aptariama išorinio vaisiaus apgręžimo galimybė. Vaisiaus organai ir plaučiai bręsta, jis gali atsimerkti ir mirkčioti. Nuo 37-os savaitės vaisius laikomas visiškai pasiruošusiu gimti.
Reguliarus apsilankymas pas specialistus
Nėštumo metu svarbu reguliariai lankytis pas gydytojus. Pagrindiniai vizitai vyksta šitaip: pirmojo trimestro metu - kartą per mėnesį (iki 12 nėštumo savaitės); antrojo trimestro metu (13-28 nėštumo savaitės) - kartą per mėnesį; trečiojo trimestro metu (29-40 nėštumo savaitės) - kas dvi savaites, o vėliau - kas savaitę.
Taip pat iki 12 nėštumo savaitės reikėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją ir odontologą. Moterims, sergančioms cukriniu diabetu ar turinčioms kitų endokrininių sutrikimų, būtinas vizitas pas gydytoją endokrinologą. Kai yra padidėjusi genetinių ligų rizika, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju genetiku.
Kai genetinių ligų rizika yra padidėjusi, atliekami papildomi tyrimai, pavyzdžiui, choriono gaurelių biopsija arba amniocentezė, prenatalinis kraujo tyrimas (11-13 nėštumo savaitėmis). Įvertinti vaisiaus chromosomų anomalijų riziką leidžia ir neinvazinis prenatalinis tyrimas (NIPT), atliekamas 9-14 nėštumo savaitėmis. Šis tyrimas atliekamas iš motinos kraujo mėginio ir nekelia jokios rizikos nėščiajai ar vaisiui.
Gydytojas ginekologas gali skirti ir papildomų tyrimų, naudingų individualiai nėščiosios situacijai.
Sveika mityba ir gyvensena
Sveika mityba nėštumo metu yra itin svarbi. Rekomenduojama valgyti subalansuotą maistą - daug vaisių, daržovių, viso grūdo produktų, baltymų bei sveikųjų riebalų ir gerti pakankamai vandens (apie 8 stiklines per dieną). Nėštumo metu reikėtų vengti žalios mėsos ir žuvies, nepasterizuoto pieno ir sūrio, kiaušinių su skystu tryniu, perdirbtos mėsos, sūraus maisto, cukraus, saldumynų, sočiųjų riebalų ir perdirbtų produktų.
Vitaminas D yra reikalingas kaulų sveikatai ir imuninei sistemai palaikyti.
Reikėtų nepamiršti ir fizinio aktyvumo. Reguliariai mankštintis bent 30 min. per dieną, 5 kartus per savaitę, pasirinkus tinkamą ir saugią fizinę veiklą, pavyzdžiui, ėjimą, plaukimą ar nėščiųjų jogą.
Taip pat svarbu skirti dėmesio kokybiškam poilsiui - apie 8 val. miego per naktį, vengti streso bei atsipalaiduoti.
Fizinis aktyvumas nėštumo metu
Sportas ir mankštos yra neatsiejami su nėštumu. Gimdymas - tai aukšto intensyvumo treniruotė, po kurios atsistatymas priklauso nuo to, kaip moteris buvo pasiruošusi iki jo.
Nors XIX amžiaus rekomendacijos skelbė, kad nėštumo metu reikia vengti fizinių pratimų, šiuolaikiniai tyrimai rodo priešingai - mankštinimasis nėštumo metu atneša naudą motinos ir vaisiaus sveikatai. Mažas fizinis aktyvumas nėštumo metu yra rizikingas ir gali turėti įtakos daugumai nėštumo komplikacijų.
Fiziškai aktyvesnė moteris turi didesnę tikimybę pagimdyti natūraliais takais, mažėja tikimybė priešlaikinio gimdymo ir gimdymo Cezario pjūvio pagalba. Taip pat sumažėja rizika sirgti tokiomis ligomis kaip nutukimas, hipertenzija, gestacinis diabetas, psichologinės ligos (ypač pogimdyvinė depresija). Gimę vaikai turi mažesnius nutukimo bei maisto apykaitos sutrikimų atvejus, o paties moters kūnas geba greičiau atsistatyti po gimdymo.
Svarbu žinoti, kad dauguma sporto klubų neturi nėščiųjų grupių ar specialistų, kvalifikuotų treniruoti nėščiąsias. Todėl svarbu rasti kvalifikuotus trenerius, kurie žino naujausias rekomendacijas.
Mičiai apie fizinį aktyvumą nėštumo metu:
- Pirmojo trimestro metu sportas didina persileidimų riziką. Tyrimai rodo, jog nėra jokio skirtumo tarp sportuojančių ar nesportuojančių moterų - persileidimo galimybė tokia pati. Nesportavimas pirmosiomis savaitėmis nemažina rizikos.
- Pratimai, didinantys širdies ritmą virš 140 k/min, yra pavojingi. Svarbu atsižvelgti į pratimo intensyvumą ir trukmę, taip pat į individualius nėščiosios fizinius rodiklius.
- Bėgimas ir šokinėjimas nėštumo metu yra pavojingi dubens dugno raumenims. Tinkamai treniruojant ir įtraukiant pratimus dubens dugno raumenims palaikyti, dubens dugno raumenys išmoksta reaguoti į situaciją.
- Fizinis aktyvumas gali iššaukti persileidimus, priešlaikinius gimdymus ar neigiamas gimdymo baigtis. Tyrimai rodo priešingą rezultatą: sportuojančios moterys turi mažesnius instrumentinius gimdymus ir nėra sąsajos su priešlaikiniais gimdymais ar Cezario pjūvio operacijomis.
- Moterys neturėtų atlikti pratimų, skirtų pilvo presui. Specialistai nepataria atlikti pilvo preso pratimų, tačiau geras pilvo ir nugaros raumenų tonusas užkerta kelią apatinės nugaros dalies skausmams.
- Pratimai, gulint ant nugaros, yra pavojingi vaisiui. Nors didėjanti gimda gali užspausti Cava Veną, sukeldama kraujotakos sutrikimą, įrodymų, jog gulima pozicija kenkia vaisiui, nėra.
Aktyvumo ir pratimų rekomendacijos nėščiosioms:
- Visos moterys, neturinčios kontraindikacijos sportui, turėtų būti fiziškai aktyvios visą nėštumą.
- Rekomenduojama užsiimti įvairaus intensyvumo fiziniu aktyvumu bent 150 min. per savaitę, ne mažiau nei 3 dienas per savaitę.
- Labiausiai vertinamos ir saugiausios veiklos: ėjimas, plaukimas, stacionarus važiavimas dviračiu, raumenų treniravimas, mažo intensyvumo aerobika, modifikuota joga, modifikuotas pilatesas.
- Saugios aktyvios veiklos moterims, kurios reguliariai tuo užsiėmė prieš nėštumą: bėgimas, jojimas, važiavimas dviračiu lauke, slidinėjimas kalnų slidėmis, rakečių sportas.
- Nerekomenduojamos veiklos: kontaktinis sportas, veiklos, kurios turi rizikos kritimams, nardymas, parašiutų sportas, sunkus pilatesas ar joga.
Absoliučios kontraindikacijos fiziniam aktyvumui nėštumo metu:
- Hemodinamiškai reikšmingos širdies ligos
- Plaučių nepakankamumo ligos
- Gimdos kaklelio disfunkcija
- Daugiavaisis nėštumas kaip rizika priešlaikiniui gimdymui
- Nuolatinis kraujavimas antrame ar trečiame semestre
- Placentos pirmumas po 26 nėštumo savaitės
- Priešlaikinis gimdymas anamnezėje
- Membranos plyšimas
- Preeklamsija/nėštumo sukelta hipertenzija
Svarbu stebėti savo kūną ir sekti įspėjamuosius ženklus, rodančius, jog reikėtų nutraukti pratimą: pilvo skausmas, reguliarūs pilvo susitraukimai, dusulys, galvos svaigimas, raumens silpnumas, krūtinės skausmas, galvos skausmas, kraujavimas.
Sporto nauda nėštumo metu ir priežastys, kodėl neturėtumėte sportuoti
Nėštumas yra labai jautrus moters gyvenimo periodas. Kūdikio laukimas - ypatingas metas visai šeimai. Tai didelių pasikeitimų, džiaugsmo, o kartu ir rūpesčio periodas. Tačiau rūpintis savimi ir savo kūnu tikrai reikia ypatingai. Mėgaukitės šiuo nuostabiu laiku, rūpinkitės savo sveikata ir būkite laimingos!
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
