Valdo Aušros biografija: kunigo, poeto ir visuomenės veikėjo kelias

Valdas Aušra - Mažosios Lietuvos autochtonų palikuonis, filosofijos mokslų daktaras, evangelikų liuteronų kunigas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys, poetas ir aktyvus visuomenės veikėjas. Jis yra gerai žinomas ir mėgstamas tiek religiniame, tiek kultūriniame gyvenime, nuolat balansuojantis tarp Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų.

Ankstyvasis gyvenimas ir išsilavinimas

Valdas Aušra gimė 1962 m. balandžio 1 d. Klaipėdoje. Jis pats teigia: „Gimiau ir augau Klaipėdoje, mieste, kuriame prieš karą gimė ir augo mano tėtis Algirdas.“ Iš tėčio pusės, jis yra Klaipėdos krašto ir Mažosios Lietuvos autochtonas, o iš mamos pusės - parubežio su Klaipėdos kraštu šeimos palikuonis. Valdo Aušros seneliai buvo Jonas Aušra ir Mėta Šimkutė-Aušrienė. Jo tėvas Jurgis Algirdas Aušra po Antrojo pasaulinio karo telkė dainininkus į Klaipėdos liaudies operos chorą.

V. Aušra mokėsi Kristijono Donelaičio vidurinėje mokykloje Klaipėdoje. Pirmoji darbo vieta tuoj po vidurinės mokyklos buvo Klaipėdos jūrų muziejus. Vėliau studijų keliai jį atvedė į gamtos mokslų sritį. Jis 1987 metais baigė Vilniaus pedagoginį institutą, įgydamas biologijos specialybę. 1980-1989 metais dirbo Jūros muziejuje Klaipėdoje, Zoologijos ir parazitologijos institute Vilniuje. 1981-1989 metais tęsė darbą Zoologijos ir parazitologijos institute Vilniuje, o 1989-1991 metais buvo Ekologijos instituto aspirantas. Po studijų Klaipėdoje ir Vilniuje, jis įstojo į Mokslų Akademijos Ekologijos instituto aspirantūrą.

Kelias į teologiją ir kunigystę

1991 metais Valdas Aušra radikaliai pakeitė profesinę veiklą, viską metęs išvažiavo studijuoti į JAV teologijos. Gavęs Pasaulinės liuteronų sąjungos stipendiją, 1991-1995 metais studijavo teologiją Liuteronų seminarijoje Pietų Karolinos valstijos Kolumbijos mieste, vėliau Liuteronų teologijos mokykloje Čikagoje. Po teologijos studijų Amerikoje, 1994 metų liepos 3 dieną jis buvo įšventintas kunigo tarnystei Lietuvos liuteronų bažnyčioje. Kunigu įšventintas Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčioje vyskupo Jono Kalvano (vyresniojo); įšventinant dalyvavo Lietuvių Evangelikų Liuteronų Bažnyčios išeivijoje vyskupas Hansas Dumpys ir Didžiojo Kanjono (JAV) evangelikų liuteronų vyskupas Howardas Wennes, Lietuvos kunigai Jonas Kalvanas (jaunesnysis), Ernstas Roga.

Nuo 1995 metų V. Aušra buvo Lietuvos Evangelikų Liuteronų Bažnyčios konsistorijos narys. 1996-1998 metais tarnavo Vilniaus liuteronų parapijoje, būdamas Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios antruoju kunigu ir šios parapijos laikraščio „Liuteronų balsas“ redaktoriumi. Tuo pačiu metu dėstė teologiją Klaipėdos universiteto Teologijos katedros Protestantiškosios teologijos katedroje. Jis telkė Biblijos skaitymo grupes Vilniaus ir Kauno evangelikų liuteronų parapijose, talkino dvasininkams per pamaldas. 1990 metais dalyvavo Pasaulinės liuteronų sąjungos VIII asamblėjoje Brazilijoje ir klausėsi paskaitų Rusijos vokiečių Evangelikų Liuteronų Bažnyčios seminarijoje Rygoje. Tais pačiais metais Lietuvos Evangelikų Liuteronų Bažnyčios Sinodas priėmė dvi jo parengtas rezoliucijas: dėl konfesinių kapinių saugojimo ir dėl kultūros paveldo.

Veikla Jungtinėse Amerikos Valstijose

1998 metų rugpjūtyje su šeima grįžo į Čikagą, kad tęstų daktarines studijas teologijoje. Nuo 2001 metų eina Ziono lietuvių evangelikų liuteronų parapijos klebono pareigas Čikagoje. Šią parapiją 1910 m. įkūrė knygnešys, kunigas Martynas Keturakaitis. Didžioji dauguma parapijiečių buvo pokario metais emigravę liuteronai. Tapęs parapijos klebonu, V. Aušra įkūrė lietuvišką vaikų darželį „Spindulėlis“, kuris gyvavo 19 metų. Dabar jį lanko 12 vaikų, darželis galėtų priimti ir daugiau, iki dvidešimties. Su vaikais dirbama pagal lietuvišką „Vėrinėlio“ ugdymo programą.

2010-aisiais kunigui buvo suteiktas Filosofijos daktaro laipsnis už disertaciją „Even So, Come, Lord Jesus. The Promise of Eastern Orthodox Anthropological Christology for the Contemporary Theology“. Nuo 2012 metų Valdas Aušra yra ir Šiaurės Ilinojaus evangelikų liuteronų vyskupijos dekanas.

Kunigas Valdas Aušra aktyviai dalyvauja JAV lietuvių bendruomenės veikloje. Jis yra Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ narys nuo 1992 metų. 2006-2012 metais buvo Lietuvių fondo ir Mažosios Lietuvos fondo vicepirmininkas, o nuo 2016 metų - šio fondo tarybos pirmininkas. 2008 metais įsteigė Šiaurės Amerikos lietuvių psichologinės ir dvasinės paramos draugiją ir yra jos pirmininkas, įkūręs ir nemokamą, visoje šalyje veikiančią šios draugijos liniją. Nuo 2018 metų V. Aušra yra Lietuvių rašytojų draugijos pirmininkas, o nuo 2019-ųjų - Lietuvos rašytojų sąjungos narys.

Didelis Lietuvos patriotas, trijų vaikų tėvas kun. dr. Valdas Aušra aktyviai dirba išeivijos lietuvių bendruomenės kultūrinio ir socialinio gyvenimo srityse, užima Socialinių reikalų tarybos vicepirmininko pareigas, organizuoja renginius. Jis bendradarbiauja su laikraščiais „Draugas“, „Amerikos lietuvis“ ir žurnalu „Lituanus“. Taip pat talkino sudarant „Mažosios Lietuvos enciklopediją“. Su kitais surengė renginių Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviams. Vienas iš jų - koncertas-spektaklis „Turbūt ne dėl savęs esu“, sukurtas ir pateiktas lietuvių visuomenei JAV 2012 metais pagal Justino Marcinkevičiaus kūrybą. Kitas paminėtinas koncertas-spektaklis, skirtas Donelaičio 300 metų jubiliejui, „Sveiks, svieteli margs“, įvyko 2014 metais.

Kūrybinis kelias: poezija ir proza

Valdas Aušra eiles pradėjo rašyti gana vėlai, apie 2012-2013 metus. Šiam postūmiui įtakos turėjo mamos 2011 metais patirtas insultas. „Tas vidinis blaškymasis, nežinia, pergyvenimai, tai, ką jis vadina vidine krize, išsiliejo poezijos eilutėmis.“ Pirmoji Valdo Aušros poezijos knyga - „Kelionė, arba žodžiai ir vaizdai“ - buvo išleista 2016 metais, pakartotiniu leidimu 2017 metais.

Kunigas ir rašytojas apie savo kūrybą sako: „Man, kaip pamokslininkui, yra labai svarbus žodis. Fiksuoju, kas vyksta čia ir dabar - aplink mane ar manyje. Didžioji mano kūrybos dalis ir yra apie tą kasdienybę ir jos įprasminimą. Mano eilėraščiai taip pat apie kasdienį ryšį su savimi, su kitais, su aplinka ir... su Dievu.“ Rinkinius „Kelionė, arba Žodžiai ir vaizdai“ (2016), „Chronos ir Kairos: eilėraščiai ir apmąstymai“ (2022) ir „Kas buvo užrašyta vakar“ (2022) galima vadinti sakralinės poezijos forma.

Vasario pabaigoje V. Aušra trumpai viešėjo gimtinėje, kur keturių susitikimų su skaitytojais metu pristatė savo naujausią poezijos knygą „Chronos ir Kairos“. Taip pat dalyvavo Vilniaus knygų mugėje, kur buvo pristatyta ši ir dar viena jo knyga - poezijos rinkinys „Kas buvo užrašyta vakar“ (išleido „Kauno laiptai“). Pirmasis jo poezijos knygos „Chronos ir Kairos“ pristatymas surengtas gimtojoje Klaipėdoje. V. Aušra paaiškino, ką reiškia šios knygos pavadinimas: „Graikų kalboje, kuria yra užrašytas Naujasis testamentas, žodis „laikas“ apibrėžiamas ir kaip „chronos“, ir kaip „kairos“, kurie kartais naudojami sinonimiškai, bet turi skirtumų. „Chronos“ - tai mums įprastas judantis laikas, kuris prasideda ir tęsiasi: dabar ir vakar, dabar ir po metų. Tai linijinis, kasdienybės laikas. „Kairos“ yra laikas kaip ypatinga akimirka, kai aplinkybės susilieja į vieną tašką, jis kalba apie laiko kokybę ir dabartį.“

2019 metais V. Aušra išleido knygą „Kokios avys skraido: linksmos draugų istorijos“, tais pačiais metais pasirodė ir poezijos knyga „paKVIETIMAS... ateik, o Viešpatie, į mano rojų...“. Tais pačiais metais kūrėjas tapo Lietuvių rašytojų sąjungos nariu. Šiuo metu yra spausdinama knygelė vaikams, kurią pavadino „Geltonas katinas, bet ne cepelinas“. „Geltonas katinas“ gimė parašius į feisbuką pirmąją istoriją apie tai, kaip katinas, kuris naudoja virtuvės palangę, kad stebėtų virtuvėje susirinkusią vakarieniauti šeimą, gana netikėtai persikėlė ant spintelės viršaus, kad būtų arčiau mūsų visų, glaustai susėdusių aplink stalą. Aprašius šį įvykį, sulaukė daugybės pageidavimų išgirsti ir daugiau istorijų.

Bibliografija

• „Kelionė, arba žodžiai ir vaizdai“ (Naujoji Romuva, 2016; pakartotinis leidimas 2017)
• „paKVIETIMAS… ateik, o Viešpatie, į mano rojų…“ (Petro ofsetas, 2019)
• „Kokios avys skraido: linksmos draugų istorijos“ (Eglės leidykla, 2019)
• „Invocations of Light: eilėraščiai“ (vert. Jonas Zdanys, JAV: Grey Willow Press, 2020)
• „Kas buvo užrašyta vakar“ (Kaunas: Kauko Laiptai, 2022)
• „Chronos ir Kairos: eilėraščiai ir apmąstymai“ (Vilnius: Slinktys, 2022)
• „Geltonas katinas, bet ne cepelinas“ (Vilnius: Asociacija „Slinktys“, 2023)
• „Išsikalbėjimai ir pamurmėjimai: eilėraščiai“ (Klaipėda, preliminariu pavadinimu)
• „Kokios avys skraido? What sheep fly?: linksmos draugų gyvenimo istorijos: eilėraščiai vaikams“ (Čikaga-Vilnius-Klaipėda: Eglės leidykla, 2024, su vertimais į anglų kalbą)

Asmeninės įžvalgos ir požiūris

Valdas Aušra su poezijos mėgėjais dalinasi savo įvairiais pastebėjimais ir atsako į klausimus. Jo žmona Nora yra diplomuota keramikė, baigusi Vilniaus dailės akademiją, ir diplomuota kapelionė, dirbanti hospice. Valdas Aušra, kaip trijų vaikų tėvas, teigia: „Vaikus reikia mylėti. Ir taip mylėti, kad jie žinotų, jog yra mylimi. Be išlygų.“ Šeima stengėsi, kad vaikai būtų visapusiškai išsilavinę: „Ypač berniukai sportavo. Ilgiausiai fortepijonu grojo. Visi mokėsi piešti. Dukra puikiai tapo. Bandėme juos auginti plačių pažiūrų žmonėmis.“

Laisvalaikiu Valdas Aušra labai mėgsta žvejoti, fotografuoti ir gaminti maistą. Jis sako: „Juk pirmiausia mes esame žmonės, asmenys, tik vėliau kunigai, rašytojai. Gražu, kai žmogus gali daugiau, nei vien tik atlikti savo kasdienes pareigas. Mano giliu įsitikinimu, gebėjimas kurti yra mūsų atvirumo Dievui išraiška.“

Apie knygas ir literatūrą jis teigia: „Vertinga knyga yra ta, kuri praturtina skaitytoją: žiniomis, gilesniu pasaulio ir savęs supratimu, padidina skaitančiojo emocinę, psichologinę ir dvasinę harmoniją bei brandą.“ Apie elektronines knygas jis turi aiškią nuomonę: „Man elektroninės knygos yra kaip tie greitojo aptarnavimo restoranai. Kai esu alkanas - sustoju ten, kad, negaišdamas laiko, numalšinčiau savo alkį. Greita ir patogu. Ar jį rinkčiausi, norėdamas skaniai su pasimėgavimu pavalgyti? Ar jame yra kokių kitų vertybių? Nemanau. Taip ir su elektronine knyga - pamaitina. Tik ar turi kitokią išliekamąją vertę? Abejoju.“

Apie pilietybės klausimą Valdas Aušra sako: „Mūsų šeimoje tik jauniausias, kuris gimė Amerikoje, turi teisę į dvi pilietybes. Kiti, priėmę Amerikos pilietybę, praras Lietuvos, nors jos savo noru nenori atsisakyti.“ Politiniams pasirinkimams jis pataria: „Kandidatai visados visko prižada. Rinkitės tą, kuris nežada rojaus sodų žemėje. Nes jų nebus. Rinkitės tą, kurio pažadai yra realistiniai, t. y. įvykdomi, užėmus jo(s) norimas pareigas.“

Valdas Aušra mini Justino Marcinkevičiaus kūrybą kaip įkvėpimą savo poezijai: „Eilėraščius pradėjau rašyti perskaitęs visą Justino Marcinkevičiaus kūrybinį palikimą.“ Su Dainavos choru ir jo vadovu Dariumi Polikaičiu 2012 metais surengė nuostabų renginį, panaudodami J. Marcinkevičiaus kūrybą. Vėliau, už dvejų metų, paruošė renginį, skirtą Donelaičio 300 metų jubiliejui. „Tai jau šio renginio programoje išdrįsau įdėti savo eilėraštį, skirtą šiam Mažosios Lietuvos kunigui ir poetui.“ Kalbėdamas apie šiuolaikinę vaikų literatūrą, jis teigia, kad ji tapo „vaikiškų meniu restoranuose ekvivalentu“.

Pagalba Mažosios Lietuvos krašto lietuviams

Kun. Valdas Aušra aktyviai dalyvauja JAV lietuvių bendruomenės veikloje, ypač svarbus jo indėlis Mažosios Lietuvos fonde, kuriam jis vadovauja. Šios draugijos parama Mažajai Lietuvai - dabar Karaliaučiaus (Kaliningrado) krašto lietuviams yra neįkainojama.

„Mažajai Lietuvai padedame pagal galimybes. Mūsų draugijos nariai sensta, daugelis jų jau garbaus amžiaus, surinkti ženklesnę sumą aukų yra sudėtinga. Kai buvome finansiškai stipresni, tai projektams Karaliaučiaus krašto lietuviams remti galėdavome skirti net iki 20 tūkstančių dolerių per metus, o dabar tos galimybės daug menkesnės, bet vis tiek stengiamės padėti“, - pasakojo V. Aušra. Apie tai kalbėjo ir V. Aušrai dėkojo renginyje Birštone apsilankęs Karaliaučiaus Lietuvių Bendruomenės pirmininkas Sigitas Šamborskis, pabrėžęs, kad be Čikagoje veikiančios draugijos paramos daugelio kultūrinių renginių - parodų, festivalių, švenčių nebūtų pavykę surengti. Tą ne kartą yra sakęs ir Karaliaučiaus krašto lietuvių mokytojų asociacijos vadovas Aleksas Bartnikas. Pernai draugija parėmė ir Lietuvoje leidžiamą ketvirtinį žurnalą „Donelaičio žemė“, paramą jam žada skirti ir šiemet.

tags: #valdas #ausra #gime

• paukščių kiaušinių biologinę įvairovę
• Skausmas ir dvejones intymiame gyvenime po gimdymo
• Vaiko globos (rūpybos) organizavimo detalės
• Kaip užtikrinti vaiko saugumą automobilyje?
• Apie Lietuvos valstybės veikėją Antaną Smetoną