Anemija yra patologinė organizmo būklė, nulemta sumažėjusio hemoglobino (Hb) ar (ir) eritrocitų kiekio organizme ir dėl to pablogėjusio kraujo tūrio vieneto gebėjimo pernešti audiniams deguonį. Nėščiųjų anemija - tai liga, pasireiškianti nėštumo laikotarpiu dėl įvairių veiksnių, susijusių su nėštumo fiziologija.
Yra labai daug skirtingų anemijos tipų, kuriuos lemia įvairios priežastys. Pasaulyje geležies stokos anemija yra nustatoma 30-40% besilaukiančiųjų. Anemijos dažnis įvairiose pasaulio šalyse yra labai įvairus - išsivysčiusiose šalyse apie 4-20 proc., besivystančiose šalyse 40-80 proc. Lietuvoje anemija nustatoma maždaug 13-15 proc. nėščiųjų.
Geležies nėščiosioms labiausiai trūksta dėl to, kad organizme net 50% padidėja kraujo tūris. Padidėjus organizmo geležies poreikiui, ypač esant nepilnavertei mitybai kyla grėsmė išsivystyti nėščiųjų anemijai. Laisvos geležies perteklius audiniuose yra siejamas su laisvųjų radikalų atsiradimu ir oksidaciniu stresu, o tai gali pažeisti placentą. Šie pokyčiai prasideda dar ankstyvuoju nėštumo metu, piką pasiekia antrajame nėštumo trečdalyje ir išlieka beveik nekintantys iki gimdymo.

Specifinių nėščiųjų geležies stokos anemijos (GSA) simptomų nėra. Jos simptomai priklauso nuo sunkumo ir atsiradimo greičio ir apima:
Nėščiųjų (kaip ir bet kuri kita) anemija yra nustatoma, atlikus kraujo tyrimą. Jis paprastai atliekamas pirmojo apsilankymo pas gydytoją metu ir vėliau kartojamas 28-32 nėštumo savaitę.
Nėščiųjų anemija diagnozuojama, jei hemoglobino koncentracija yra mažesnė nei 110 g/l pirmąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrą ir mažesnė nei 105 g/l antrąjį nėštumo trimestrą. Serumo feritino norma nuo 12 µg/l (15 µg/l) iki 150 µg/l (priklausomai nuo laboratorijos) taip pat yra svarbus rodiklis nustatant geležies atsargas organizme.
| Nėštumo trimestras | Hemoglobino koncentracija (g/l) |
|---|---|
| Pirmasis trimestras | < 110 |
| Antrasis trimestras | < 105 |
| Trečiasis trimestras | < 110 |
Bandomasis geriamųjų geležies preparatų kursas turėtų būti pirmiausiai atliekamas diagnostinis testas, jei yra normocitinė ar mikrocitinė anemija. Jeigu geležies preparatai nėra veiksmingi, galima įtarti folio rūgšties ir vitamino B12 trūkumą, uždegimą, infekciją, vėžinius susirgimus, inkstų funkcijos sutrikimus, vidinį kraujavimą ir kt.
Anemija yra gydoma geležies preparatais. Svarbu pabrėžti, kad geležies preparatai būtini, siekiant normalizuoti kraujo rodiklius ir sukaupti geležies atsargas organizme.
Dažniausiai skiriami geriamieji dvivalentės (II) geležies druskų preparatai. Įprasta terapinė dozė yra 2-3 mg/kg kūno svorio (100-200 mg/d.) elementinės geležies. Geriamuosius geležies preparatus įprastai rekomenduojama vartoti tuščiu skrandžiu, bent 1 val. iki valgio, užsigeriant citrusinių vaisių sultimis.

Kitus vaistus ar maisto papildus, jeigu juos vartojate, reikėtų vartoti tik po 2 val. pertraukos. Rekomenduojama gerti daugiau vandens, valgyti daug ląstelienos turintį maistą, nes šie preparatai kietina vidurius. Jei yra anemija, Hb kiekis kraujyje vertinamas po 2 savaičių nuo gydymo pradžios (jis didėja 7-10 g/l/sav.).
Kraštutiniais atvejais ir tik jeigu geriamieji geležies preparatai nepadeda, o nėštumas jau yra bent antrajame trimestre, gali būti skiriamas gydymas intraveniniais geležies preparatais. Intraveniniai geležies preparatai yra indikuotini, kai anemija yra sunki ir (ar) susijusi su ryškiais simptomais arba anemija yra vidutinė ir moteris yra nėščia > 34 savaitės.
Intraveniniai geležies preparatai skiriami atsižvelgiant į dozavimą ir vartojimo metodą, aprašytą konkretaus preparato informaciniame lapelyje. Po injekcijos pacientę reikia stebėti ne mažiau kaip 30 min.
Galimas intraveninių geležies preparatų šalutinis poveikis:
Kartais šalutinis poveikis, panašus į gripo simptomus, pasireiškia po 1-2 dienų po intraveninės geležies pavartojimo.
Dar rečiau prireikia eritrocitų masės transfuzijos. Vieno eritrocitų masės (EM) vieneto perpylimas 70 kg žmogui hemoglobino (Hb) kiekį padidina apie 10 g/l, o hematokritą (Ht) - 2-3 proc. Moterys, kurioms atliekama EM transfuzija, turi gauti visą informaciją apie indikacijas ir alternatyvius gydymo metodus.
Nėščiųjų anemija yra pavojinga tiek joms pačioms, tiek ir vaisiui. Labai svarbu, kad hemoglobino kiekis nėštumo metu būtų normalus. Anemija sergančiųjų nėščiųjų imunitetas nusilpsta, jos dažniau „pasigauna“ įvairias infekcijas. Be to, dėl nuovargio ir bendro silpnumo mažėja darbingumas ir trinka emocijos.

Sunki nėščiųjų anemija yra susijusi su sutrikusia vaisiaus oksigenacija, pasireiškiančia abejotina kardiotokografija (KTG), sumažėjusiu vaisiaus vandenų kiekiu, vaisiaus kraujotakos centralizacija ir vaisiaus žūtimi. Motinos geležies stoka ir anemija taip pat didina riziką naujagimiui sirgti geležies stokos anemija pirmuosius 3 gyvenimo mėnesius.
Nėštumo metu geležies poreikis padidėja 2-3 kartus, todėl, net jeigu moteris neturi jokių nusiskundimų ir neserga anemija, mityba nėštumo metu turi būti subalansuota, svarbu stengtis gauti daugiau geležies su maistu.
Maisto produktuose esančią geležį žmogaus organizmas pasisavina gan sunkiai, geriau pasisavinama geležis iš gyvūninių maisto produktų. Daugiausiai geležies yra galvijų ir paukščių kepenyse, tačiau jų nėštumo metu geriau vengti. Geležies pasisavinimą slopina arbata (ypač juodoji) ir kava, pienas ir jo produktai, sėlenos, sojos ir jų produktai.
Profilaktinis geležies preparatų vartojimas nėštumo metu nerekomenduojamas, siekiant išvengti galimo geležies pertekliaus, kuris gali pažeisti placentą.
tags: #nesciuju #anemija #diagnostikos #gydymo #rekomendacijso