Nešiojamas kompiuteris kaista: ką daryti?
Neretai susiduriama su problema, kai kompiuteris iš niekur nieko užstringa ar išsijunginėja. Daugeliu atvejų nepatyrę „kompiuteristai” pradeda ieškoti virusų ar panašių kenkėjų kompiuteryje, nors problema dažniausiai visai ne ten. Kompiuteris - techniškai sudėtingas įrenginys, kurio pagrindiniai įrenginiai dirba gana aukštoje temperatūroje. Tam, kad jis neperkaistų, jame sumontuota nemažai aušinimo įrenginių - radiatoriai, aušintuvai (ventiliatoriai). Kai juose ar aplink juos ima kauptis dulkės, aušinimo kokybė suprastėja, įrenginiai pradeda dirbti aukštesnėje nei priklauso temperatūroje.
Kai temperatūra būna per aukšta, šių įrenginių darbas sutrinka - dėl to kompiuteriai „pastringa”, persikrauna. Daugeliu atvejų perkaitimas perauga į gedimą. Ypatingai tam jautrūs kietieji diskai, maitinimo blokai, vaizdo plokštės, procesoriai.
Sulėtėjusi sistema, krentantis žaidimų našumas, nesklandus kompiuterio darbas, garsiai veikiantis ventiliatorius, padidėjusi korpuso temperatūra - tipiniai kompiuterio įkaitimo ženklai.
Kaip veikia kompiuterio aušinimo sistema?
Kiekviename kompiuteryje yra ne vienas procesorius, kuris dirbdamas išskiria šilumą. CPU (centrinis procesorius) ir GPU (vaizdo procesorius) yra daugiausiai šilumos generuojantys komponentai. Kuo intensyviau šie komponentai dirba, tuo daugiau šilumos išsiskiria. Jei ši šiluma nėra išsklaidoma, ji gali sulėtinti to komponento darbą ar net jį sugadinti.
Paprasčiau tariant, radiatoriai kaupia kompiuterio komponentų išskiriamą šilumą ir taip ją nukreipia link aušinimo angos. Ten įprastai montuojami aušintuvai, o jų veikimo principas - stumti karštą orą per aušinimo angas. Užkišus aušinimo angas kompiuteris pradeda stipriai kaisti.
Paprastai gamintojai į kompiuterius montuoja ventiliatorius, kad būtų užtikrintas tinkamas oro srautas ir komponentai būtų pakankamai ataušinami. Šiai paskirčiai gali būti keletas ar daugiau ventiliatorių: vienas ant procesoriaus, kitas ant vaizdo procesoriaus, dar vienas stacionaraus kompiuterio maitinimo blokui ir daugiau prie kitų komponentų.
Stacionariuose kompiuteriuose paprastai būna keli aušintuvai. Vienas - procesoriui, kitas - maitinimo blokui. Taip pat dar gali būti nedideli aušintuvai pagrindinėje plokštėje. Jei kompiuteris skirtas žaidimams, dar bent vienas aušintuvas būna ant vaizdo plokštės. Maitinimo bloke aušintuvas privalo suktis visą laiką. Kiti aušintuvai gali suktis skirtingais greičiais, arba, jei temperatūra vėsi, priklausomai nuo kompiuterio vidinių nustatymų, gali kurį laiką visai nesisukti.
Analogiškai veikia ir aušintuvai nešiojamuose kompiuteriuose. Tik paprastai jie įsijungia tada, kai procesorius ar aplink esantys įrenginiai pasiekia aukštesnę nei normali temperatūra. Tai nėra blogai - jei kompiuteriu atliekate sudėtingus skaičiavimus ar žaidžiate daug kompiuterio resursų reikalaujančius žaidimus, tuomet viskas tvarkoje. Tačiau jei kompiuterio aušintuvas pilnu pajėgumu sukasi visą laiką, derėtų kompiuterį duoti patikrinti specialistams - kokybiškame ir tvarkingame kompiuteryje taip neturėtų būti.
Pastaba: yra ir kitų kompiuterio aušinimo būdų, pavyzdžiui, aušinimas skysčiu ar net oro kondicionavimas. Tačiau šie metodai naudojami retai, o iškilus problemai su jais nelabai ką galite padaryti (išskyrus nunešti kompiuterį į remonto dirbtuves). Darysime prielaidą, kad jūsų kompiuteriui aušinti naudojama ventiliatoriaus / oro aušinimo sistema.
Ką daryti, kai kompiuteris kaista?
Jei kompiuteris kaista ar sisteminis blokas skleidžia didesnį nei įprasta triukšmą, verta atsidaryti kompiuterio korpusą ir pažiūrėti, ar visi aušintuvai sukasi. Vos tik įjungus kompiuterį bent keletą sekundžių turėtų suktis visi aušintuvai. Jei nesisuka, ar iš jų girdisi nemalonus ausiai zyzimas ar kitas garsus mechaninis triukšmas, tuomet tokį aušintuvą reikia keisti.
Jei kompiuteris perkaista, tam gali daryti įtaką dvi priežastys. Arba yra aušinimo sistemos problema, arba komponentai įkaista tiek, kad kompiuterio aušinimo sistema negali su tuo susitvarkyti.
1. Patikrinkite, ar veikia visi ventiliatoriai
Jei kompiuterio ventiliatorius neveikia gerai arba dėl kokių nors priežasčių negali išvėdinti oro, kompiuteris perkaista. Tokiu atveju turėsite atlikti kompiuterių remontą dirbtuvėse. Kaip patikrinti, ar ventiliatorius veikia tinkamai, ar ne. Stenkitės įsiklausyti, kas vyksta tik įjungus kompiuterį. Iš pradžių ventiliatoriai turi dirbti visu pajėgumu, o paskui sulėtėti, todėl pirmas sekundes turi būti girdimas intensyvesnis ventiliatorių ūžesys. Jei, paleidus kompiuterį, šio garso negirdite arba galbūt jaučiate, kad garsas yra silpnesnis nei anksčiau, tuomet yra tikimybė, kad ventiliatoriai veikia netinkamai. Norėdami nustatyti tiksliau, turite nuimti kompiuterio gaubtą ir fiziškai pažiūrėti, ar ventiliatoriai veikia, ar ne. Jei dangčio nuėmimo procedūra atrodo per daug sudėtinga, tuomet galite bandyti naudoti žibintuvėlį ir bandyti pamatyti ventiliatorių sukimąsi per ventiliacijos angas. Jei nepavyksta pastebėti jokio judesio, nedelsdami patikėkite kompiuterio remontą profesionalams ir nuneškite jį į specializuotas dirbtuves.
2. Neužblokuokite ventiliacijos angų
Niekada nedėkite kompiuterio ant lovos, antklodės ar bet kokio kito minkšto paviršiaus darbo metu. Tokie minkšti ir nelygūs paviršiai blokuoja oro srautą iš ventiliacijos angų, todėl kompiuteris įkaista (ypač jei jos yra po kompiuteriu). Vietoj to visada padėkite kompiuterį ant kieto paviršiaus, geriausia ant medinio stalo arba nešiojamojo kompiuterio padėklo, kad vėdinimo sritis niekada nebūtų uždengta.
Nešiojamieji kompiuteriai daug jautresni temperatūrai. Jų negalima laikyti ant lovos, minkštų baldų, nes jie, visų pirma, daug greičiau pritraukia į vidų dulkių, antra - taip uždengiamos aušinimo angos, kurios būna šonuose ar korpuso apačioje, ir trečia - dėl mažų korpusų jie turi daug mažiau vietos orui, nei stacionarūs kompiuteriai, nors aušintis jiems reikia ne mažiau nei stacionariems kompiuteriams.
3. Išvalykite kompiuterio aušinimo sistemą
Jei jau kurį laiką nevalėte kompiuterio, greičiausiai kompiuteris kaista dėl dulkių. Stacionarų kompiuterį išvalyti ir išardyti paprasčiau, tačiau nešiojamą kompiuterį išardyti gali būti sudėtingiau. Jei norite kompiuterį išvalyti patys, atlikite toliau nurodytus veiksmus:
- Pirmiausia, visiškai išjunkite kompiuterį ir ištraukite kištuką iš elektros tinklo.
- Tuomet atidarykite korpuso dangtį. Turėtumėte aiškiai pamatyti dulkių sankaupas.
- Norėdami jas išvalyti, galite naudoti suspausto oro balionėlius arba galingesnį dulkių siurblį.
- Pagrindinius kompiuterio komponentus, ypač ventiliatorių, išpūskite oru iš priekinės ir galinės pusės.
- Siauras vietas taip pat galite išvalyti vatos ritinėliais ar makiažo valymo priemonėmis.
Nesijaudinkite, jei nepavyks visko išvalyti taip, kad nesimatytų nei mažiausios dulkelės. Svarbiausia yra tik pašalinti didžiausias dulkes, kurios ir įtakoja ventiliatorių užsikimšimą.
Stacionaraus kompiuterio valymas nuo dulkių gana nesudėtingai gali būti atliekamas namuose. Atjungus kompiuterį nuo papildomų įrenginių ir elektros tinklo, atsidarius jo korpusą, reikia bandyti dulkes arba išpūsti, arba ištraukti. Jei turite namie oro kompresorių, tuomet susikaupusias dulkes pašalinsite labai greitai ir efektyviai (tam tinka ir suspausto oro balionėliai). Svarbiausia - nepūsti stipria srove tiesiai į ventiliatorius, kad nepažeistumėte jų mechaniškai. Jei neturite kompresoriaus, susikaupusias dulkes galite bandyti išsiurbti dulkių siurbliu, bei, kur prieinate, nuvalyti sausu skudurėliu.
4. Pakeiskite kompiuterio termopastą
Termopasta yra šilumai ypač laidi medžiaga, kuri dedama tarp procesoriaus ir radiatoriaus. Ši pasta užtikrina, kad šiluma būtų tinkamai perduodama į aušintuvą. Jei ši medžiaga pasensta, tai turi ženklios įtakos aušinimo sistemos veiksmingumui, kadangi šiluma nėra išskaidoma taip efektyviai.
Norint tai padaryti, reikia atsukti nešiojamo kompiuterio korpusą bei radiatorių, kruopščiai išvalyti senos pastos liekanas ir švelniai užtepti naujos. Kokybiška termo pasta leidžia sumažinti procesorių kaitimą net iki keliolikos laipsnių.
Per daug kaistantys komponentai
Jei ventiliatoriai veikia gerai, nėra dulkių, kita perkaistančio kompiuterio priežastis gali būti ta, kad jo komponentai generuoja tiek daug šilumos, kad ventiliatoriai nepajėgia su ja susitvarkyti. Ypač jei kompiuteris yra senas, yra tikimybė, kad jis gali generuoti daugiau šilumos, palyginti su tuo, nei buvo naujas. Taigi, jei turite seną kompiuterį, dėl to gali būti kalti komponentai, o ne aušinimo sistema.
1. Išjunkite spartos didinimą ir atstatykite gamyklinius parametrus
Procesoriaus ir vaizdo procesoriaus spartinimas yra puikus būdas gauti daugiau naudos iš savo kompiuterio. Jei esate padidinę kompiuterio taktinį dažnį, greičiausiai jau žinote, kad dėl to taip pat išsiskiria daugiau šilumos, nes jūsų CPU ir GPU turės dirbti sunkiau, kad suteiktų jums greitį, kuriam jie nėra skirti. Turėtumėte atstatyti gamyklinius parametrus iki pradinės spartos. Geriau turėti veikiantį kompiuterį su mažesne spartą, nei leisti jam sugesti.
2. Ventiliatoriaus greičio didinimas
Taip pat yra galimybė pagreitinti aušinimo sistemą labiau nei įprastai. Galite naudoti nemokamą programą „SpeedFan“, skirtą kompiuterio ventiliatoriaus greičiui stebėti ir valdyti. Programa leidžia valdyti kompiuterio ventiliatoriaus greitį rankiniu būdu arba naudojant tam tikrus išankstinius nustatymus. Taip pat galite leisti programai automatiškai valdyti ventiliatoriaus greitį pagal esamą kompiuterio temperatūrą. Deja, ji veikia ne visuose kompiuteriuose.
Kai kurios pagrindinės plokštės neleidžia valdyti ventiliatoriaus greičio, todėl yra tikimybė, kad ši galimybė jums netiks. Tokiu atveju galite naudoti išorinį ventiliatoriaus valdiklį. Valdiklį galite prijungti prie kompiuterio ir galėsite rankiniu būdu valdyti ventiliatoriaus greitį (programinės įrangos nereikia). Tačiau turėkite omenyje, kad tokiu atveju kompiuteris bus triukšmingesnis.
3. Mažiau apkraukite kompiuterį
Jei kompiuterį veikiate didesne apkrova, nei jis gali atlaikyti, kompiuteris gali perkaisti taip pat. Pavyzdžiui, nenaudokite kompiuterio žaidimams, kurių minimalūs reikalavimai viršija jūsų kompiuterio specifikacijas. Jei jūsų naudojamas žaidimas ar programinė įranga susiduria su vėlavimu ar sulėtėjimu, vadinasi, ji nėra skirta jūsų kompiuteriui. Naudokite tik tas programas, kurios yra suderinamos, ir nenaudokite programų, kurios naudoja daugiau nei 90 proc. procesoriaus galios. Tai ypač aktualu nešiojamiems kompiuteriams.
4. Sumažinkite procesoriaus taktinį dažnį
Sumažinus procesoriaus taktinį dažnį, jis išskirs mažiau šilumos. Žinoma, tai turės įtakos kompiuterio našumui, tačiau kartais kito pasirinkimo nėra. Procesoriaus dažnį galite sumažinti keliais būdais. Tai galite padaryti iš kompiuterio BIOS (jei palaikoma), naudodami trečiosios šalies programą, pavyzdžiui, „Intel Extreme Tuning Utility“, arba naudodami operacinės sistemos maitinimo parinktis. Susiraskite „Power Options“ arba tiesiog Windows sistemoje paspauskite mygtukus „Windows“ + R ir įveskite „powercfg.cpl“. Šalia nustatyto dabartinio plano spustelėkite „Change plan settings“ (keisti plano nustatymus), kitame puslapyje spustelėkite „Change advanced power settings“ (keisti išplėstinius maitinimo nustatymus). Išplėstinėse maitinimo parinktyse spustelėkite mygtuką „plius“ (+) šalia parinkties „Processor power management“ (procesoriaus maitinimo valdymas), kad išplėstumėte jo nustatymus. Čia nustatykite „Minimum processor state“ (minimali procesoriaus būsena) į „5 proc.“, o „Maximum power state“ (maksimali maitinimo būsena) - į norimą procentinę dalį. Pavyzdžiui, galite nustatyti „Maksimali maitinimo būsena“ į „70 proc.“, kad procesorius galėtų pasiekti tik maksimalų 70 proc. našumą. Daugeliu atvejų 70-80 proc. turėtų pakakti, kad procesorius būtų mažiau apkrautas ir sistema veiktų stabiliai. Taip pat galite pabandyti naudoti kompiuterį ne didelio našumo, o energijos taupymo režimu.
Kaip patikrinti kompiuterio temperatūrą?
Kompiuterio temperatūrai patikrinti yra daug programinės įrangos. Vienas iš patogesnių ir paprastesnių įrankių (ir, žinoma, nemokamų) - Open Hardware Monitor. Ši programa rodo ne tik kompiuterio įrenginių temperatūrą, tačiau ir kokiu greičiu sukasi ventiliatoriai, koks kompiuterio techninės dalies apkrovimas.
Nevisi kompiuteriai turi tiek daug daviklių kaip pateikta pavyzdyje - gali būti daugiau, gali būti ir mažiau, priklausomai nuo komplektacijos. CPU šiuo atveju - procesoriaus temperatūros daviklis. System - motininės plokštės. GPU - vaizdo plokštės.
Idiali procesoriaus (CPU) temperatūra naršant internete ar kitaip nesudėtingai apkrovus kompiuterį turėtų nesiekti 60°C. Jei keletui sekundžių temperatūra pakyla iki 80°C, nieko baisaus. Nešiojamuose kompiuteriuose su prastai gamintojo pagaminta aušinimo sistema temperatūra gali siekti ir 90°C, bet tai nėra labai gerai - tiesiog trumpėja kompiuterio gyvavimo laikas.
Vaizdo plokštės (GPU) temperatūrai galioja daugiau-mažiau tas pats, kaip ir pagrindiniam procesoriui.
Prieš imdamiesi veiksmų, pirmiausia turite sužinoti kaip patikrinti kiek įkaista kompiuteris. Šiam tikslui puikiai tinka „HWMonitor“. Nemokama programa, kuri parodys dabartinę ir maksimalias temperatūras. Paleiskite programą ir pamatysite tiek GPU, tiek CPU temperatūrą bei kitą su aparatine įranga susijusią informaciją. Čia patikrinkite „Max“ temperatūrą. Jei ji kur nors viršija 60 laipsnių Celsijaus, tai reikia imtis toliau šiame straipsnyje nurodytų veiksmų. Maksimali 55 laipsnių Celsijaus temperatūra nėra per didelė, jei kompiuterį naudojate žaidimams ar intensyvioms daug resursų reikalaujančioms programoms. Tačiau vis tiek galite vadovautis toliau pateiktais patarimais, kuriuos verta žinoti, kad ateityje nesusidurtumėte su perkaitimo problemomis.
Išoriniai kompiuterio aušinimo būdai
Aukščiau pateiktų sprendimų turėtų pakakti kompiuteriui atvėsinti. Tačiau jei kompiuteris vis dar kaista, galite išbandyti išorinę aušinimo sistemą. Nešiojamiems kompiuteriams galima naudoti nešiojamąjį aušinimo kilimėlį. Juos paprastai naudojami ventiliatoriai, kurie dedami po nešiojamu kompiuteriu ir padidina oro ventiliaciją.
Dažnų ir didelių apkrovų atvejais padeda gero aušinimo pado naudojimas. „Geras“ aušinimo padas pabrėžiamas ne šiaip sau, nes didelė dalis pigių aušinimo padų iš tikrųjų neatlieka savo funkcijos, todėl labai rekomenduojama rinktis kokybiškus produktus.
Dažniausios kompiuterio perkaitimo priežastys ir pasekmės
Daugeliu atvejų kompiuterio įkaitimo priežastis yra neveikiantys ventiliatoriai ar dulkės kompiuterio viduje. Tačiau dažnai pasitaiko ir per daug intensyvus kompiuterio naudojimas arba per didelis galios spartinimas.
Niekada negalima ignoruoti įkaitusio kompiuterio, nes kuo labiau kompiuteris įkaista, tuo daugiau žalos padaroma jo komponentams. Jei uždelsite, tuomet net ir išsprendus perkaitimo problemas, kompiuteris gali niekada nebepasiekti tokios spartos ir stabilumo kaip naujas.
Išsijunginėjimas. Kompiuteris kaista, o pasiekęs kritinę ribą pradeda išsijunginėti, tai dažniausiai įvyksta dirbant svarbius darbus ar žaidžiant žaidimus. Kartojantis išsijunginėjimui gali atsirasti ir daugiau problemų.
Kietojo disko pažeidimas. Nuo kaitimo staiga išsijunginėjant kompiuteris stipriai kenkia kietajam diskui. Ypač jei jūsų kompiuteris naudoja senos kartos HDD tipo kietąjį diską, išsijunginėjimas gali būti labai skaudus. Šioje situacijoje šiek tiek gelbsti naujos kartos SSD diskai, tačiau visų pirma turite išspręsti kaitimo problemas.
Aušintuvo susidėvėjimas. Dirbant aukščiausia apkrova aušintuvas dėvisi kur kas greičiau nei įprastai, dažniausiai esant žemai temperatūrai kompiuterio aušintuvas nesisuka, o esant didėjančiai kompiuterio temperatūrai, aušintuvui tenka kur kas didesnė apkrova. Po kiek laiko gali atsirasti aušintuvo klibėjimas, pašaliniai garsai ir dar daugiau problemų. Kompiuterio aušintuvo keitimas gan dažna paslauga, o jos išvengti padės reguliariai atliekama kompiuterio profilaktika.
Radiatoriaus gedimas. Retesniais atvejais jei kaista kompiuteris, galimai prakiūra aušinimo radiatorius. Netekęs savo funkcijos radiatorius nebe paskirsto šilumos ir verčia kompiuterį kaisti. Tokiu atveju reikalingas radiatoriaus keitimas.
Vaizdo plokštės perkaitimas. Viena iš dažniausių problemų susijusių su perkaitimu - vaizdo plokštės gedimas. Tai deja viena iš brangesnių remonto paslaugų. Kompiuterio vaizdo plokščių keitimas vyksta reguliariai, dažnas klientas ignoruodamas kaitimo simptomus laukia kol kompiuteris galutinai suges, tai dažniausiai ir priveda prie vaizdo plokštės gedimo. Nelaukite, kol perkais jūsų kompiuterio vaizdo plokštė, išsivalykite dulkes jau dabar!
Kitų pagrindinės plokštės komponentų gedimai. Pastovus kompiuterio kaitimas ne tik priveda prie vaizdo plokštės gedimo, bet ir kitų komponentų nekorektiško darbo. Gali perkaisti ir kompiuterio procesorius, kiti plokštėje esantys lustai ar mikroschemos.
Vidutiniam procesoriui maksimali temperatūra turėtų būti ne daugiau kaip 83°C. Tačiau tai priklauso nuo konkretaus modelio - temperatūra gali būti ir šiek tiek aukštesnė ir/arba šiek tiek žemesnė. Kompiuteriui pasiekus kritinę ribą jis turėtų išsijungti. Bet kompiuteriuose dažniausiai apsaugos sistema suveikia ne visada arba suveikia per vėlai. Dėl to gali perkaisti procesorius, vaizdo plokštė arba net pagrindinė plokštė. Visi šie komponentai yra gana brangūs.
Sugedus vaizdo plokštei arba pagrindinei, kompiuterio remontuoti būna labai brangu, o kartais nebeverta (priklausomai nuo modelio). Pvz. nešiojamuose kompiuteriuose vaizdo plokštė yra prilituota prie kompiuterio pagrindinės plokštės. Jei kompiuteris nuolat karštas, bet kritinė riba nepasiekiama ir jis neišsijungia, po truputį lydosi kontaktai ir vaizdo plokštė gali "atšokti" nuo pagrindinės plokštės. Kas prives kompiuterį prie neveiksnumo. O jos litavimas yra labai brangus ir po tokio remonto kaip taisykle ilgai neatlaiko. Nes technologiškai - atstatyti gamykliškai nebeįmanoma.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
