Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kuomet itin svarbu tinkamai rūpintis savo mityba. Daugelis moterų susiduria su klausimu, kiek ir ką valgyti, kad būtų užtikrintas sveikas vaisiaus vystymasis ir palaikoma motinos sveikata. Atsakymai į dažniausiai kylančius klausimus padės geriau suprasti nėštumo laikotarpio mitybos ypatumus.
Svorio prieaugis nėštumo metu yra individualus ir priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant fizinį aktyvumą ir pradinį kūno svorį. Jei prieš pastojant turėjote antsvorio, jūsų svoris turėtų padidėti palaipsniui, apie 7-9 kg. Esant dideliam kūno masės indeksui (25.0 - 29.9 kg/m2), rekomenduojamas savaitinis svorio prieaugis turėtų būti ne mažesnis nei 450 g, o bendras priaugis - 7-11,5 kg.
Svorio pokyčių priežastys yra įvairios. Svarbu suprasti, kad svorio augimas yra natūralus nėštumo procesas, tačiau jis turi būti kontroliuojamas, siekiant išvengti komplikacijų.

Skysčių poreikis nėštumo metu iš esmės nesiskiria nuo poreikio prieš nėštumą. Dažnas troškulys gali signalizuoti apie skysčių stoką organizme, todėl svarbu gerti pakankamai vandens.
Nėštumo metu gali atsirasti skonio pokyčiai. Jei jaučiate nemalonų maisto skonį, rekomenduojama rinktis kitokius produktus, pavyzdžiui, žuvį, kiaušinius ir pieno produktus (jei juos toleruojate). Citrusiniai vaisiai, šviežios vaisių sultys gali padėti pagerinti skonį. Jei jaučiate per didelį saldumą, galite pridėti citrinos sulčių. Metalo ar pjuvenų skonį, valgant baltymingą maistą, ypač raudoną mėsą, galima sumažinti vartojant obuolių actą, vyną ar salotų užpilus. Svarbu palaikyti gerą burnos higieną - prieš valgį praskalauti burną druskos tirpalu ir reguliariai valyti dantis.

Šleikštulys ir vėmimas yra dažnas negalavimas, prasidedantis 2-4 nėštumo savaitę ir paprastai praeina iki trečio mėnesio pabaigos. Šie simptomai dažniausiai pasireiškia rytais. Nuolatinis šleikštulys ir vėmimas gali sukelti liesėjimą, dehidraciją ir elektrolitų disbalansą. Nėščiosios šiuo laikotarpiu gali būti jautrios kvapams, todėl patartina būti vėsiame, gerai išvėdintame kambaryje. Geležies preparatai taip pat gali sukelti šleikštulį, todėl juos geriau vartoti vėlesniu nėštumo laikotarpiu. Dažnas džiovintų produktų, tokių kaip krekeriai ar skrebučiai, vartojimas tuščiu skrandžiu gali slopinti šleikštulį. Rekomenduojama valgyti dažnai (kas 2 valandas) ir gerti skysčius 30 minučių prieš arba po valgio. Vėsesnis ar šaltas maistas ir gėrimai dažniausiai geriau toleruojami. Svarbu vengti labai riebaus, stipriai kvepiančio maisto ir gėrimų, taip pat gaminamo maisto kvapų.
Vidurių užkietėjimas nėštumo metu gali būti susijęs su hormonų pokyčiais, padidėjusios gimdos spaudimu į žarnas ar nepakankamu skaidulinių medžiagų ir skysčių kiekiu racione. Norint to išvengti, būtina vartoti daugiau vaisių, daržovių, skaidulingų grūdinių gaminių ir džiovintų vaisių. Taip pat svarbu gerti pakankamai skysčių (10-12 puodelių per dieną). Fizinis aktyvumas, pavyzdžiui, vaikščiojimas, stimuliuoja žarnų veiklą.
Rėmuo atsiranda skrandžio turiniui patekus į stemplę. Rekomenduojama valgyti lėtai, mažomis porcijomis, gerai sukramtyti maistą ir valgyti sėdint. Vengti staigaus kūno padėties keitimo po valgio.
Nėštumo metu geležies poreikiai padidėja. Jei prieš nėštumą maitinotės tinkamai ir neturėjote mažakraujystės požymių, rizika atsirasti geležies stokos mažakraujystei yra maža. Svarbiausia - tinkamai maitintis nėštumo metu, pasirinkti vertingą ir įvairų maistą, valgyti reguliariai, mažomis porcijomis, lėtai ir gerai sukramtant maistą.
Pikacizmas - tai polinkis valgyti nevalgomus daiktus (žemę, molį, ledus ir kt.). Šis reiškinys gali būti susijęs su nervine įtampa ar virškinimo sutrikimais.
Nėščiųjų diabetas pasireiškia angliavandenių netoleravimu ir padidėjusiu gliukozės kiekiu kraujyje. Jis diagnozuojamas apie 24-28 nėštumo savaitę. Diabetas reguliuojamas dieta ir, esant reikalui, insulinu. Nėščiųjų diabetui atsirasti įtakos turi nutukimas prieš nėštumą. Dieta turėtų būti individualiai tikslinama, ribojant saldumynus ir užtikrinant adekvatų kūno svorio didėjimą.
Paburkimai ir patinimai atsiranda dėl skysčių susilaikymo organizme. Mėšlungis gali atsirasti dėl kalcio stokos ir didelės fosforo koncentracijos serume.
Maisto toksikoinfekcijos gali atsirasti vartojant užterštą maistą, todėl svarbu kruopščiai plauti rankas ir maisto produktus.
Kūno svoris po gimdymo turėtų mažėti laipsniškai. Rekomenduojama didinti fizinį aktyvumą, o ne drastiškai mažinti kalorijų kiekį. Žindyvės paprastai per mėnesį sulieknėja apie 1-2 kg ir pasiekia optimalų svorį po 6 mėnesių.
| Kūno masės indeksas (KMI) | Rekomenduojamas svorio priaugis |
|---|---|
| Mažas KMI (< 18.5 kg/m2) | 12.5 - 18 kg |
| Normalus KMI (18.5 - 24.9 kg/m2) | 11.5 - 16 kg |
| Didelis KMI (25.0 - 29.9 kg/m2) | 7 - 9 kg |
| Nutukimas (>= 30 kg/m2) | Ne mažiau nei 450 g per savaitę, priaugis 7 - 11,5 kg |
