Rūkymo poveikis vaisingumui: išsamus žalingų įpročių ir reprodukcinės sveikatos ryšys

Tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje poros vis dažniau susiduria su sunkumais siekiant susilaukti vaikų. Tam įtakos turi daugybė veiksnių: genai, įtemptas gyvenimo būdas ar sveikatos problemos. Vienus jų, tokius kaip rūkymą, galime kontroliuoti, kitų, deja, ne. Jūs rūkote ir planuojate pastoti? Meskite rūkyti jau dabar. Tai - vienas svarbiausių žingsnių sėkmingos motinystės link. Moksliniai tyrimai patvirtina neigiamą rūkymo įtaką moters reprodukcinei funkcijai. Šis žalingas įprotis atsiliepia abiejų lyčių vaisingumui.

Kodėl rūkymas kenkia vaisingumui?

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojos akušerės-ginekologės Gražinos Bogdanskienės teigimu, moksliniai tyrimai patvirtina neigiamą rūkymo įtaką moters reprodukcinei funkcijai. Tyrimų duomenimis, rūkantys vyrai bei moterys turi dvigubai didesnę riziką turėti nevaisingumo problemų nei nerūkantys žmonės. Randama įrodymų, jog rūkantys asmenys (tiek vyrai, tiek moterys) daug dažniau turi vaisingumo problemų nei nerūkantys. Jei rūkote jau ne vienerius metus arba kasdien surūkote daug cigarečių, nevaisingumo rizika gerokai padidėja.

Cigaretės dūmuose yra daugiau kaip 4 000 cheminių medžiagų, iš jų 40 yra žinomi karcinogenai. Pavojingiausios jų - anglies monoksidas-smalkės, kancerogenai, toksinai, nikotinas. Nikotino ir tabakui specifiškų kancerogenų randama gimdos kaklelio gleivėse, todėl rūkymas gali sumažinti imuninį atsaką gimdos kaklelyje. Cigarečių dūmuose esančios cheminės medžiagos, pavyzdžiui, nikotinas, cianidas ir anglies monoksidas, paspartina kiaušialąsčių praradimo greitį, t. y. sparčiai mažėja kiaušidžių rezervas. Deja, kiaušidžių rezervas yra ribotas, kiaušialąstės nebeatsinaujina. Rūkymas iš karto sukelia neigiamus hormonų svyravimus, kurie sutrikdo ovuliaciją, tuo tarpu ilgą laiką rūkant atsiranda kraujagyslių pakitimų, gali sutrikti kiaušidžių kraujotaka bei veikla.

Rūkymo įtaka moters reprodukcinei sistemai

Palyginti su nerūkančiomis, šį žalingą įprotį turinčios moterys kur kas dažniau susiduria su tokiomis intymiomis sveikatos problemomis:

• Ovuliacijos sutrikimais;
• Genetinėmis problemomis;
• Reprodukcinių organų pažeidimu;
• Kiaušinėlių pažeidimu ir priešlaikine menopauze;
• Vėžio rizikos padidėjimu.

Be to, remiantis klinikiniais duomenimis, net taikant dirbtinį in vitro apvaisinimą, rūkančios moterys pastoja sunkiau, o ir tikimybė, kad gimęs vaikelis turės sveikatos problemų, yra kur kas didesnė. Pavyzdžiui, rūkančioms moterims IVF procedūros metu gali prireikti daugiau kiaušidžių veiklą stimuliuojančių vaistų, o sėkmingo nėštumo užsimezgimo tikimybė - apie 30 proc.

Rizika nėštumo metu ir vartojant hormoninius vaistus

Pastojusioms moterims rūkymas iki 25 proc. padidina persileidimo ir iki 1,5-2,5 karto negimdinio nėštumo riziką. Dėl cigaretės išskiriamų toksinų rūkančios moterys daug dažniau nei nerūkančios patiria persileidimą. Skausmas dėl persileidimo gali būti nepakeliamas. Rūkymas keletą kartų padidina priešlaikinio gimdymo bei negimdinio nėštumo riziką ir net gali būti staigios kūdikių mirties sindromo priežastis.

Gydytoja G. Bogdanskienė įspėja, kad hormoninius vaistus bei kontraceptikus vartojančios moterys turėtų mesti rūkyti dėl didesnės rizikos. Nikotinas veikia kraujagysles - skatina gamintis hormonus epinefriną ir adrenaliną, kurie didina kraujospūdį ir tuo pat metu siaurina kraujagysles. O hormoniniai vaistai, skirti skatinti ovuliaciją, įskaitant kontraceptinius vaistus, didina kraujo krešumą. Dėl to rūkančioms ir hormoninius vaistus vartojančioms moterims padidėja tromboembolinių komplikacijų rizika.

Rūkymo žala vyrų vaisingumui

Rūkantys vyrai rizikuoja patirti šias vaisingumo problemas:

• Pažeidžiama sperma, sumažėja spermatozoidų kiekis ir jų judrumas;
• Atsiranda hormonų problemų;
• Mažėja gebėjimas išlaikyti erekciją.

Rūkymas ženkliai pablogina vyrų spermos kokybę. Poroms svarbu žinoti, kad spermos gamyba trunka maždaug 70-90 dienų, taigi idealu, jei neberūkoma mažiausiai 3 mėn. iki pradedant planuoti šeimos pagausėjimą, geriau - ir ilgiau, kad organizmas spėtų kuo geriau išsivalyti.

Pasyvaus rūkymo grėsmės vaisingumui

Net ir pasyvus rūkymas kenkia norint pastoti. Pasyvus rūkymas jus nuodija, o tai gali atsiliepti jūsų vaisingumui. Vaisingumo ekspertai teigia, kad pasyvaus rūkymo poveikis vaisingumui beveik toks pat, lyg moteris rūkytų pati. Net kelios dienos, kurias moteris praleidžia prirūkytoje patalpoje, gali turėti poveikį sveikatai ir vaisingumui. Taip pat žinoma, kad rūkymas gali būti staigios kūdikių mirties sindromo priežastis.

Nuo šių metų pradžios įsigaliojo draudimas rūkyti daugiabučių namų balkonuose, kai tam prieštarauja bent vienas namo gyventojas. Daugiabučiams gyvenamiesiems namams vienas po kito skelbiant, kad jų balkonuose ar atsidarius langą draudžiama rūkyti, ne vienas rūkalius, tikėtina, persikels rūkyti į namus, prie ventiliacijos angos. Gydytoja G. Bogdanskienė pažymi - ir pasyvus rūkymas nuodija, o tai gali atsiliepti vaisingumui. Taigi, jei laukiatės kūdikio, tiek jūs, tiek partneris turite atsisakyti rūkymo norėdami nepakenkti kūdikio sveikatai.

Rūkymas nėštumo ir žindymo metu: ilgalaikės pasekmės vaikui

Kasmet gegužės 31-ąją vykdoma akcija „Gimiau nerūkantis“ siekiama atkreipti dėmesį į neigiamą rūkymo poveikį vaisiui ir paskatinti nėščiąsias ir žindančias moteris nerūkyti (bei nebūti rūkančiųjų aplinkoje) dėl sveiko savo vaikelio vystymosi. Tačiau svarbu paminėti, kad nustoti rūkyti labai svarbu ir dar tik norinčiai susilaukti vaikų šeimai.

Nors Europos perinatalinės sveikatos ataskaita parodė, kad Lietuvoje yra mažiau nei 5 % rūkančių nėščiųjų - tai vieni mažiausių skaičių visoje Europoje - tai dar nereiškia, kad nereiktų susirūpinti dėl šių 5 % rūkančių nėščiųjų. Yra gerai žinoma, kad rūkymas nėštumo metu kenkia vaisiaus vystymuisi ir sveikatai, tačiau mažai diskutuojama apie ilgalaikes to pasekmes. Iš tiesų nikotinas bei kitos tabako dūmuose esančios medžiagos prasiskverbia pro placentą, taip patekdamos į vaisiaus kraujotaką ir sutrikdydamos dar negimusio vaiko aprūpinimą deguonimi.

Rūkymas nėštumo metu daro didelę įtaką vaisiaus augimui. Tyrimai rodo, kad rūkymas nėštumo metu lemia mažesnį vaiko svorį, taigi kelia riziką susilaukti ypač mažo svorio kūdikio (<2500 g) bei sukelti priešlaikinį gimdymą. Rūkymas nėštumo metu gali paveikti vaisiaus smegenų vystymąsi bei jų funkcijas. Lyginant nepatyrusius ir patyrusius perinatalinį rūkymą kūdikius, pastebėta, kad pastarųjų smegenys yra mažesnės, be to, nustatyti ir smegenų funkcijų pakitimai. Vis didesnį susirūpinimą kelia tai, kad rūkymas nėštumo metu gali vaidinti svarbų vaidmenį didėjančiam vaikų nutukimui bei medžiagų apykaitos sutrikimams. Daugybė tyrimų rodo, kad nėštumo metu rūkančių motinų vaikai, sukakę maždaug 9 metų amžių, turėjo didesnę nutukimo riziką, lyginant su nerūkančių motinų vaikais. Motinos rūkymas nėštumo metu sukelia padidėjusią švokštimo, astmos, bronchito, kvėpavimo takų ir plaučių funkcinių sutrikimų riziką.

Žindymo laikotarpio iššūkiai

Vienas reikšmingiausių ir jautriausių laikotarpių po gimimo, kai rūkymo poveikis gali turėti kritinių pasekmių, yra žindymo laikotarpis. Nikotino galima lengvai rasti žindančios motinos piene, todėl rūkanti bei žindanti mama yra pagrindinis kūdikio sąlyčio su tabako junginiais šaltinis. Tyrimai rodo, kad motinos piene randamas nikotino kiekis yra daugiau kaip dvigubai didesnis nei kraujyje (pagal kai kuriuos tyrimus, 2,9 karto didesnis). Taip pat dėl įvairių priežasčių rūkančios motinos turi didesnę riziką trumpiau maitinti krūtimi.

Rūkymas gali turėti neigiamų padarinių laktacijos procesui, pieno sumažėjimui, paveikti kūdikių elgesį, kurį galimai sukelia tabako rūkymas (diegliai bei verkimas), todėl motinos verčiau renkasi kitus maitinimo būdus. Be to, kad sutrumpėja žindymo laikas, yra įrodymų, jog motinos rūkymas žindymo laikotarpiu gali sukelti įvairių sutrikimų išsivystymą. Eksperimentinio tyrimo rezultatai rodo, kad miegojimo ir būdravimo ritmas yra paveikiamas iškart, vos tik motina parūko. Tokie miego ritmo sutrikdymai gali pasireikšti dėl nikotino bei jo stimuliuojančio poveikio, dėl tiesioginio ir netiesioginio slopinančio efekto smegenims ir jų funkcijoms, atsakingoms už miegą.

Apibendrintai galima teigti, kad nėštumo bei pogimdyminio laikotarpio metai yra kritiniai vaiko vystymuisi. Kaip teigia epidemiologas David Barker, „didžioji dalis žmogaus vystymosi įvyksta per 1000 dienų nuo apvaisinimo“. Tyrimai nuosekliai rodo, kad tabako rūkymas turi neigiamą poveikį vaisiaus bei jau gimusio vaikelio raidai, įskaitant priešlaikinio gimdymo tikimybę, vaisiaus augimo apribojimus, nepakankamą mažylio svorį, staigios kūdikio mirties sindromą, protines bei elgesio problemas, nutukimą, hipertenziją, diabeto tikimybę, kvėpavimo takų funkcinius sutrikimus ir kt. Nors motinų rūkymas nėštumo metu yra ypač reikšmingas dėl įvairių neigiamų pasekmių vaikui, jis taip pat labai kenksmingas žindymo laikotarpiu bei įkvepiant kitų žmonių iškvepiamus dūmus.

Modernios rūkymo tendencijos ir vaisingumas

Vertinant naujausias rūkymo tendencijas, stebima, kad pastaraisiais metais tapo labai populiaru rūkyti kaitinamą, o ne deginamą tabaką (pvz., „iQOS“, „Ploom“, „glo“ ar „PAX“). Kaitinamas tabakas yra pristatomas kaip ne toks kenksmingas nei paprastos cigaretės, nesukeliantis nemalonaus kvapo. Vis dėlto kaitinami tabako produktai yra tokie pat kaip ir kiti tabako produktai - toksiški ir turintys kancerogenų, nors ir kaitinamojo tabako dūmuose aptinkama mažiau toksiškų medžiagų nei įprastų cigarečių dūmuose. Jeigu stengiatės susilaukti kūdikio, reikėtų ne tik atsikratyti žalingų įpročių, bet ir stengtis kuo mažiau susidurti su cigarečių dūmais savo aplinkoje.

Tad jei rūko vienas iš partnerių, siekiant išvengti liūdnų pasekmių reikėtų imtis atitinkamų priemonių ir stengtis sumažinti pasyvaus rūkymo poveikį bent jau renkantis tokius tabako produktus, kurie eliminuoja pasyvaus rūkymo sukeliamą žalą aplinkiniams. Tačiau planuojantys susilaukti vaikų turėtų apsvarstyti galimybę mesti rūkyti kuo anksčiau arba rinktis mažesnės rizikos produktus, kuriuose nėra dūmų, taip pat ir dervų - elektronines cigaretes, kaitinamo tabako gaminius. Lengviausia ryžtis pokyčiams, kai taip nusprendžia abu partneriai.

Kodėl mesti rūkyti yra lengviau nei atrodo? Padidinkite šansus pastoti!

Vaisingumas labai dažnai pagerėja moterims metus rūkyti. Tyrimai rodo, kad rūkančių moterų šansai pastoti padidėja praėjus vos 2 mėn. po metimo rūkyti. Medikų teigimu, šansai pastoti padidėja jau po kelių mėnesių metus rūkyti. Mesti rūkyti geriausia dar tik pradėjus planuoti kūdikį - idealiu atveju, bent 2-3 mėn. iki „aktyvių bandymų“.

Priklausomybių psichologės Neringos Bagdonaitės teigimu, palyginti su vyrais, moterys kur kas rečiau kreipiasi į specialistus ketindamos atsikratyti žalingų įpročių. Pastebima tendencija, kad pagalbos kreipiasi jauno, darbingo amžiaus moterys, kurios kasdien labai daug rūko - nuo 1 iki 2 pakelių cigarečių. Nors pirminėse konsultacijose pas specialistą moterys yra pakankamai motyvuotos mesti rūkyti, neretai jos stokoja pasiryžimo iki galo įveikti priklausomybę nuo rūkymo. Moterys labiau nei vyrai linkusios ne visiškai nutraukti rūkymą, bet surūkyti mažiau cigarečių. Moterų abstinencijos požymiai metus rūkyti būna sunkiau išreikšti, o šių požymių toleravimas ir įveika kiek silpnesnis nei vyrų. Moterims labiau būdinga emocinė priklausomybė, t. y. jos linkusios dažniau reguliuoti emocijas rūkydamos, todėl sunkiau nei vyrai susitelkia į žalingo įpročio atsisakymo procesą pradinėse metimo rūkyti stadijose.

Moterų rūkymui reikia skirti daugiau dėmesio, nes tai kenkia ne tik jų reprodukcinei sistemai, bet ir psichikai bei fiziologiniam funkcionavimui. Norisi paskatinti rūkančias moteris pasiryžti atsisakyti šio žalingo įpročio jau šiandien, o ne rytoj ar „nuo kito pirmadienio“. Galima mesti rūkyti savarankiškai, savo valios pastangomis, o prireikus visada galima kreiptis pagalbos į šios srities specialistus. Galiausiai gydytoja ramina, kad metus rūkyti aplankę nemalonūs pokyčiai dažniausiai praeina jau po pirmos savaitės.

Patarimai metantiems rūkyti

• Pinigus, kuriuos išleisdavote cigaretėms, dėkite į taupyklę.
• Venkite vietų, susibūrimų, kurių metu dažniausiai rūkydavote.
• Kilus norui užsirūkyti, išgerkite stiklinę sulčių, kramtykite gumą ar čiulpkite ledinukus.

Kada verta sunerimti ir kreiptis pagalbos dėl nevaisingumo?

Gydytoja akušerė-ginekologė Gražina Bogdanskienė sako, kad skaičiuojama, jog Lietuvoje yra apie 50 000 nevaisingų šeimų ir kasmet jų padaugėja maždaug dviem tūkstančiais. Praėjusiais metais Lietuvoje gimė 24 tūkst. 521 kūdikis - mažiausiai kūdikių nuo 1990 metų, rodo Lietuvos statistikos departamento išankstiniai duomenys. Tuo tarpu kas šešta pora Lietuvoje kūdikio susilaukti negali. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, viena iš keturių porų, gyvenančių išsivysčiusiose šalyse, yra nevaisinga. Kitais skaičiavimais, pasaulyje kas šešta pora - tai yra 10-15 procentų, - susiduria su vaisingumo problemomis. Dar 10-25 procentai moterų patiria antrinį nevaisingumą, t. y. jau turi vaikų, bet nepavyksta susilaukti dar vieno.

Pora laikoma nevaisinga, jeigu moteris, nenaudodama kontraceptinių priemonių, esant reguliariems (2-3 k. per savaitę) lytiniams santykiams nepastoja per vienerius metus. Jeigu partneriai yra vyresni arba patiria antrinį nevaisingumą (t. y. jau turi vaikų, bet nepavyksta susilaukti dar vieno), į gydytojus gali kreiptis ir anksčiau, sako G. Bogdanskienė. Pasak gydytojos, reikėtų atsižvelgti ir į abiejų partnerių amžių, nes lytinės ląstelės taip pat sensta: „Dažnai girdime kalbant apie moterų biologinį laikrodį, bet spermos kokybė bėgant metams irgi blogėja“, - aiškina gydytoja. Pasak jos, dažnai poros klysta manydamos, kad norint greičiau pastoti, reikia dažniau turėti lytinių santykių, priešingai - labai dažnai mylintis sperma nespėja subręsti.

Kitos nevaisingumo priežastys ir diagnostika

Dažna partnerių kaita taip pat žalinga vaisingumui. Viena priežasčių, skatinančių moterų nevaisingumą, pasak gydytojos akušerės-ginekologės Gražinos Bogdanskienės, yra ankstyvas lytinis gyvenimas ir dažnai keičiami lytiniai partneriai: „Dažnai keičiant partnerius moterims padidėja rizika užsikrėsti ŽPV ir lytinėmis infekcijomis, kurios gali sukelti uždegimus, padidinti kiaušintakių nepratekamumo riziką“, - sako gydytoja. Kita priežastis, kodėl moterys susiduria su sunkumais pastoti, yra hormonų apykaitos sutrikimai, kurie gali būti įgimti ar įgyti. Pasak gydytojos, dažniausias moterų hormonų sukeltas sutrikimas - lėtinės anovuliacijos sindromas arba įgimtas policistinių kiaušidžių sindromas. Dėl šios priežasties moterys, pastebėjusios menstruacijų ciklo sutrikimus, staiga padidėjusį plaukuotumą, taip pat tos, kurias vargina nutukimas, turėtų susirūpinti ir apsilankyti pas gydytoją ginekologą.

Gydytoja abejojančius ragina nelaukti: „Jei nepavyksta pastoti, kankina nerimas, patikėkite tai gydytojui ginekologui. Tikslūs tyrimai, padedantys nustatyti priežastį, ir paskirtas individualus gydymas padės išsklaidyti nežinią ir sulaukti taip trokštamo stebuklo - naujos gyvybės“, - sako G. Bogdanskienė. Moterims svarbūs hormoniniai tyrimai, kurie atliekami siekiant išsiaiškinti, ar vyksta ovuliacija, ar ji kokybiška. Taip pat skiriamas ultragarsinis tyrimas, kurio metu nustatoma gimdos, kiaušidžių būklė. Dėl lytiniu ir nelytiniu būdu plintančių infekcijų ginekologas atlieka gimdos kaklelio ir makšties tyrimą. Siekiant išsiaiškinti priežastis, svarbu, kiek laiko moteris nepastoja nesisaugodama, ar menstruacijų ciklas reguliarus, ar pora sirgo lytiniu būdu plintančiomis infekcijomis, ar buvo diagnozuotas gimdos, jos priedų, gimdos kaklelio uždegimas, ar vyras sirgo prostatitu, inkstų uždegimu.

tags: #rukymo #itaka #pastojimui

• Informacija apie pagalbą neįgaliems vaikams
• Sveikos daržovių mišrainės vaikams
• Darželių eilės ir patekimo tvarka
• Kaip išsirinkti vaikiškų drabužių dydį
• Pasaulio lietuvių vienybės dienos reikšmė ir svarbios istorinės asmenybės