Naujagimio akių judesiai maitinimo metu: nuo normalaus vystymosi iki susirūpinimą keliančių požymių

Kūdikio akys yra vienas jautriausių ir kartu informatyviausių organų, per kurį mažylis gauna didžiąją dalį informacijos apie supantį pasaulį. Pirmieji gyvenimo metai yra itin svarbūs regėjimo formavimuisi ir vystymuisi, todėl tėvai atidžiai stebi bet kokius pokyčius. Naujagimio akių judesiai maitinimo metu, pavyzdžiui, akių „vartymas“, gali sukelti tėvams nerimą, tačiau dažnai tai yra normalaus vystymosi dalis. Vis dėlto, kartais tai gali signalizuoti ir apie tam tikras akių ligas ar diskomfortą.

Nors konkretus akių „vartymas“ maitinimo metu nėra išsamiai aprašytas kaip atskira medicininė būklė, bendras kūdikio akių elgesys ir jų sveikata gali atskleisti daug apie jo savijautą. Šiame straipsnyje aptarsime normalų naujagimio regėjimo vystymąsi, galimas akių judesių priežastis, įskaitant nuovargį, infekcijas ar regėjimo sutrikimus, ir paaiškinsime, kada reikėtų sunerimti bei kreiptis į specialistą.

Regėjimo vystymasis ir normalūs naujagimio akių judesiai

Naujagimio regėjimas vystosi itin intensyviai per pirmuosius metus, kai akys ir visas vaiko kūnas yra lengvai paveikiami įvairių kenksmingų veiksnių. Iškart po gimimo kūdikis suvokia tik šviesos šaltinio buvimą ar nebuvimą. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais įvairūs aplinkinio pasaulio objektai atsiranda prieš vaiką tarsi iš rūko. Kūdikis geba skirti tik juodą ir baltą, o iki ketvirto mėnesio išmoksta atpažinti geltoną ir raudoną.

Iš pradžių mažylis užfiksuoja akimis tik didelius daiktus (pirmą mėnesį), tada bando sekti jų judėjimą erdvėje - tiria praeinančius tėvus, stebi judančius žaislus (3-4 mėn.). Svarbu tai, kad iki 2 mėn. amžiaus kūdikis negeba sulieti kiekviena iš akių matomų vaizdų į vieną ir nemato stereo (3D) vaizdo. Sveikam kūdikiui ši funkcija sparčiai vystosi 3-5 mėn. amžiuje ir suaugusio žmogaus lygį pasiekia 6-7 mėn. amžiuje. Dėl šios priežasties, nedažnai pasitaikantis, bet normalus yra ir naujagimių akių „žvairavimas“ į nosies pusę, kuris dažniausiai išnyksta savaime. Įdomu, kad 50 proc. naujagimių žvairuoja į nosies pusę, bet tik vienam iš 1024 šis žvairumas išlieka ir 3 mėn. amžiuje. Tik labai nedidelė dalis vaikų su įgimtu žvairumu gimsta žvairi.

Pirmuosius metus aktyviai vystosi smegenų regos žievės sritys, gaunančios informaciją apie aplinkinį pasaulį. Treniruojamas akių judesys, formuojamas vaizdinis rankų judesių sekimas. Sulaukęs 6 mėnesių, vaiko regos aštrumas leidžia jam stebėti mažus daiktus, vizualiai atpažinti „savus“, patraukti ir mesti žaislus, tuo pačiu susipažįstant su trimate erdve. Vienerių metų kūdikis jau aktyviai juda ryškaus žaislo link. Taigi, reti, nekordinuoti akių judesiai ankstyvuoju laikotarpiu gali būti normalaus vystymosi dalis, tačiau nuolatinis „akių vartymas“ ar nukrypimas, ypač maitinimo metu, gali būti diskomforto ar rimtesnės problemos požymis.

Akių trynimas - galimas diskomforto ar nuovargio požymis

Tėvai, pastebėję, kad kūdikis trina akis, iškart pagalvoja, kad jis nori miego. Įtemptas pasaulio tyrinėjimas daro poveikį ir kūdikio akims, ir smegenims. Kai kūdikiai jaučiasi išsekę, trindami akis jie siunčia tėvams užuominas, kad nori miego. Per parą kūdikiams, priklausomai nuo amžiaus, reikia apie 12-16 valandų miego. Taigi, vos tik mažylis pradės trinti akis, paguldykite jį miegoti.

Akių trynimas taip pat gali būti ir įpročio reikalas. Tokiu atveju stenkitės kūdikio dėmesį nukreipti žaislais, kad rankos būtų kuo toliau nuo veido. Jei manote, kad akių trynimas gali būti susijęs su dantų dygimu, duokite kūdikiui atšaldytą kramtuką arba patepkite dantenas specialiu geliu, nes diskomfortas gali priversti kūdikį trinti akis. Jei kūdikis trina akis dėl niežulio ir sudirgimo, o manote, kad į akytę galėjo įstrigti svetimkūnis, švelniai valykite ją šiltame, virintame vandenyje suvilgytu vystyklu. Nuolatinis akių trynimas dėl niežulio ar diskomforto gali sukelti ragenos audinio išplonėjimą ir ilgainiui pablogėti regėjimą, todėl į tai reikia atkreipti dėmesį, ypač jei tai kartojasi ir maitinimo metu, kai kūdikis turėtų jaustis ramiai.

Kūdikių ezotropija (įgimtas žvairumas)

Kūdikių ezotropija (žvairos akies nukrypimas į nosies pusę) yra neaiškios kilmės žvairumas, išsivystęs iki 6 mėnesių amžiaus. Šio žvairumo kampas paprastai yra didelis, ir vaikučiai dažniausiai pasižymi ir nedidele, jų amžiui normalia, toliaregyste (+1- +2D), galimos ir kitos ydos: trumparegystė arba astigmatizmas. Tokiems vaikams būdingas žvairavimas į viršų, lydimas drauginės akies judesio žemyn, kuris gali pasirodyti kartu su ezotropija ar vėliau. Iki 3 metų amžiaus 80 proc. tokių vaikučių pasireiškia ryškus vienos akies žvairavimas į viršų, kai kita akis žvelgia tiesiai.

Nuolat nukrypstant vienai akiai gali vystytis jos ambliopija (tinginystė) - akis ima matyti blogiau nei sveikoji. Aprašytas ir lėtesnis kūdikių su ezotropija psichomotorinis vystymasis, kuris spartėja žvairumą ištaisius. Ypač svarbu refrakcijos ydos (toliaregystės, trumparegystės ar astigmatizmo) korekcija akiniais, kuri gali būti reikalinga ir po operacinio gydymo. Nešiojant akinius 50 proc. vaikų žvairumas išnyksta. Rekomenduojamas operacinis gydymas ankstyvame periode (operuojama iki 2 metų amžiuje). Laiku atlikus operaciją, susiformavęs abiakis matymas padeda akis ir toliau palaikyti taisyklingoje padėtyje ir mažina pakartotinės operacijos tikimybę. Po operacijos svarbūs dažni kontroliniai vizitai pas gydytoją. Galimas žvairavimas į išorę. Galimas ir žvairavimo atkrytis.

Akių uždegimai ir problemos: traiškanojimas ir paraudimas

Kūdikio akys - vienas jautriausių organų, todėl tėvai dažnai pastebi, kad jos traiškanoja, ašaroja ar limpa. Nedidelis skaidraus sekreto kiekis - ypač rytais - yra visiškai normalus, nes tai natūralus būdas akims apsivalyti. Tačiau jei traiškanos tampa gelsvos, tirštos ar akytės limpa dažnai, tai gali rodyti užsikimšusį ašarų lataką arba lengvą infekciją, kuri gali sukelti diskomfortą ir neįprastus akių judesius, ypač maitinimo metu.

Ašarų latako užsikimšimas (dakriocistitas)

Ašaros gaminasi ašarų liaukoje ir, nuskalavusios akies obuolį, nuteka į vidinį akies kampą. Per ašarų latakus jos patenka į nosies ašarų kanalą, o juo - į nosies ertmę. Jeigu nosies ašarų kanalas dėl kokių nors priežasčių užsikimšęs, ašaros kaupiasi ir išsilieja per apatinio voko kraštą, akys ašaroja. Sutrinka mikrobų šalinimas, vystosi uždegimas, akys parausta. Pirmųjų dviejų mėnesių kūdikių nosies ašarų kanalą dažniausiai užkemša želatinos plėvelė, kuri paprastai rezorbuojasi iki gimimo.

Jei plėvelė nesusigeria, ašaros susitelkia ašarų maišelyje, o patekus į jį infekcijai, formuojasi naujagimių dakriocistitas - ašarų maišelio uždegimas. Pirmasis ligos požymis jau per pirmąsias gyvenimo savaites yra gleivingos arba gleivingai pūlingos išskyros junginės maiše, ašarų susikaupimas, jų tekėjimas, blakstienų aplipimas traiškanomis bei nedidelis akies paraudimas. Svarbiausias dakriocistito požymis yra gleivingai pūlingo turinio išskyrimas iš ašarų taškų paspaudus ašarų maišelio sritį. Dažniausiai negaluoja viena akytė. Daliai naujagimių maždaug 14 gyvenimo dieną želatinos kamštis rezorbuojasi ir uždegimas išnyksta savaime. Jeigu taip neatsitinka, prireikia vaikų oftalmologo pagalbos. Gydymas turi būti pradėtas vos diagnozavus ligą, o negydant gali išsivystyti ašarų maišelio flegmona.

Konjunktyvitas (akių junginės uždegimas)

Konjunktyvitas - tai akies junginės (plonos, skaidrios gleivinės, dengiančios akies obuolio baltumą ir vidinę vokų pusę) uždegimas. Tai yra vienas iš dažniausiai pasitaikančių akių uždegimų, galintis pasireikšti naujagimiams ir sukelti akies paraudimą, ašarojimą bei išskyras. Ši būklė gali būti virusinė, bakterinė arba alerginė.

• Virusinis konjunktyvitas: Dažniausiai jis siejamas su peršalimo ligomis ir sloga. Akys parausta, ašaroja, jas peršti ir griaužia. Akis erzina ryški šviesa. Po poros dienų pradeda tekėti pūlingos išskyros. Naktį jos sudžiūna ir sulipina vaiko blakstienas, todėl mažylis negali atsimerkti. Paprastai pažeidžia vieną akį, bet greitai persimeta ir į kitą.
• Bakterinis konjunktyvitas: Būdinga gelsva ar žalsva išskyra, kuri dažnai suklijuoja blakstienas - ypač ryte. Uždegimas gali būti vienoje ar abiejose akyse. Dažniausiai jį sukelia stafilokokai, streptokokai ir kitos bakterijos, patenkančios nuo rankų, odos ar per viršutinius kvėpavimo takus.
• Alerginis konjunktyvitas: Dažniausiai pažeidžia abi akis vienu metu, pasireiškia stipriu niežuliu, ašarojimu, bet be pūlių. Alergenais gali būti žolės, žiedadulkės, gyvūnų alergenai, dulkės ir erkės. Papildomi simptomai, tokie kaip čiaudulys, nosies užgulimas, odos paraudimas aplink akis, rodo alerginę kilmę.

Svarbu žinoti, kad netinkamai vartojami lašai gali ne padėti, o pabloginti situaciją, todėl savigyda yra pavojinga.

Kitos galimos akių diskomforto priežastys

Kai kūdikio akys yra jautrios, net ir nedidelės problemos gali sukelti diskomfortą, kuris gali būti pastebimas ir maitinimo metu, pasireiškiantis neramumu ar neįprastu akių elgesiu:

• Svetimkūnis akyje: Į akį patekę dulkių ar blakstienos gali sukelti paraudimą, sudirginimą ir skausmą.
• Miežis: Tai ūmus pūlingas uždegimas, sukeltas stafilokokų, patekus į akies voke esančias riebalų liaukutes. Staiga parausta, ištinsta ir pradeda skaudėti viršutinis vokas.
• Ragenos opa: Akis gali parausti, tapti jautri šviesai ir gali atsirasti pojūtis tarsi akyje būtų svetimkūnis.
• Alergijos: Be alerginio konjunktyvito, kitos alerginės reakcijos, sukeltos dulkių, žiedadulkių ar gyvūnų plaukų, gali sukelti niežėjimą ir ašarojimą.
• Akių nuovargis: Nors tai dažniau būdinga vyresniems vaikams, per sausas oras ar ilgalaikis fokuso palaikymas gali sukelti akių gleivinės išdžiūvimą ir sudirginimą.

Palyginimas: normalios ir pavojingos traiškanos

Norint atskirti normalias akių išskyras nuo galimai pavojingų, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos skirtumus:

Kada kreiptis į gydytoją?

Kūdikio akys labai greitai reaguoja į infekcijas, todėl net lengvas uždegimas per dieną gali tapti pūlingu. Nors daugelis akių problemų praeina savaime, svarbu žinoti, kada būtina kreiptis į specialistą. Tėvai turėtų nedelsdami kreiptis į specialistą, jei:

• Akys išlieka paraudusios ilgiau nei kelias dienas.
• Atsiranda skausmas, regėjimo neryškumas arba patinimas aplink akis.
• Vaikas karščiuoja ar skundžiasi stipriu akių deginimu.
• Paraudimas pasireiškia tik vienoje akyje ir greitai progresuoja.
• Traiškanos tampa geltonos, žalios ar tirštos.
• Akys sunkiai atsimerkia nuo traiškanų rytais.
• Kūdikis nuolat trina akis, yra neramus, verkšlena.
• Kyla abejonių dėl akių sveikatos ar matote neįprastus akių judesius.

Gydytojas gali atlikti fizines apžiūras, fluoresceino testą, kad patikrintų ragenos pažeidimus, arba pasiimti akių sekretų mėginį bakterijų kultūrai. Tai leidžia tiksliai nustatyti infekcijos rūšį ir parinkti tinkamus vaistus.

Pagalba ir priežiūra namuose

Kai kūdikio akys traiškanoja ar yra sudirgusios, svarbiausia - švara, švelnumas ir kantrybė. Dauguma atvejų išsprendžiami be vaistų, jei akys tinkamai prižiūrimos. Kasdienė akių higiena ir ašarų latako masažas padeda atkimšti lataką bei išvengti infekcijos.

Akių priežiūros žingsniai

• Plaukite rankas prieš kiekvieną prisilietimą prie kūdikio akių.
• Naudokite švarų vatos tamponą arba marlės gabalėlį, suvilgytą virintu vandeniu ar fiziologiniu tirpalu.
• Valykite nuo išorinio akies kampo į vidų - švelniai, be spaudimo.
• Kiekvienai akiai naudokite atskirą tamponą, kad infekcija neplistų.
• Valykite akis 2-4 kartus per dieną, ypač ryte ir vakare.
• Niekada nenaudokite ramunėlių nuoviro akių valymui, nes jis gali dirginti akis arba sukelti alergiją.
• Jei į akį kas nors pateko ar vaikas patyrė traumą, viena iš priežasčių, kodėl paraudo akys - į jas ko nors pateko. Praplaukite akį nuo išorinio kampo į vidinį. Jei išplauti šapelio nepavyko, pamėginkite jį išimti vandenyje pamirkyto rankšluostuko kampu.

Ašarų latako masažas

Reguliarus ir švelnus ašarų latako masažas gali padėti, jei ašarų latakas yra užsikimšęs:

1. Pasiruoškite - plaukite rankas ir naudokite švarų pirštą ar mažą servetėlę.
2. Raskite tašką - tai mažas guziukas prie vidinio akies kampo, šalia nosies šaknies.
3. Švelniai spauskite ir braukite žemyn link nosies. Judesys turi būti lengvas, be skausmo.
4. Kartokite masažą 2-3 kartus per dieną, po akių valymo.

Jei traiškanos mažėja po kelių dienų - tęskite masažą dar savaitę. Reguliarus valymas ir švelnus masažas padeda daugumai kūdikių per kelias savaites.

Bakterinės infekcijos atveju dažniausiai skiriami antibiotiniai akių lašai arba tepalai. Šiuos vaistus būtina vartoti tik tiek dienų, kiek nurodo gydytojas, net jei simptomai praeina anksčiau. Virusinės infekcijos gydymas dažniausiai yra simptominis - šaltos kompresijos, švaros palaikymas ir poilsis. Alerginių reakcijų metu svarbiausia - vengti kontakto su alergenu. Gydytojai dažnai skiria antihistamininius lašus arba sisteminio poveikio vaistus.

Tėvai turėtų užtikrinti, kad vaikas nesitrintų akių, nes tai gali pabloginti būklę ar išplatinti infekciją. Taip pat rekomenduojama naudoti atskirus rankšluosčius ir plauti rankas kelis kartus per dieną. Reguliarus akių patikrinimas yra esminis žingsnis, siekiant užtikrinti, kad jūsų akys būtų sveikos.

tags: #naujagimis #varto #akys #maitinimo #metu

• Rizika nėštumo metu
• Nėštumas ir kirmėlės: simptomai bei sprendimai
• Ar galima vartoti Sinupret besilaukiant?
• Praktiškos prekės vaikų Kaziuko mugei
• Svarbiausi gimdymo požymiai