Nosies pertvara yra struktūra, sudaryta iš kremzlės ir kaulo, kuri skiria nosies ertmę į dvi puses. Ji yra svarbi kvėpavimo sistemos dalis, nes užtikrina, kad oras būtų tolygiai paskirstytas abiejose nosies pusėse. Nosies pertvaros kremzlės išnirimas gali paveikti nosies struktūrą, sukelti kvėpavimo sunkumų, o taip pat gali turėti įtakos sinuso funkcijai.
Nosies pertvaros kremzlės išnirimas yra būklė, kai nosies pertvara yra išstumta iš savo natūralios padėties. Tai gali sukelti įvairius simptomus, tokius kaip nosies užgulimas, sunkumas kvėpuoti, galvos skausmai ir kiti diskomfortai. Pagrindinės nosies pertvaros kremzlės išnirimo priežastys apima traumas, pvz., smūgius į nosį, kurie dažnai pasitaiko sporto metu ar avarijų metu. Taip pat, įgimtos anomalijos, kai nosies pertvara natūraliai yra netaisyklinga, gali prisidėti prie šios būklės.
Dažniausias nosies negalavimo simptomas yra nosies užgulimas ir obstrukcija. Jaučiamas pilnumas nosyje arba jos užsikimšimas, pro nosį kvėpuoti sunku arba visai neįmanoma dėl visiškos nosies takų blokados. Nosies užgulimą ir obstrukciją sukelia įvairios ligos ir būklės, dėl kurių gleivinė paburksta, pagausėja sekreto, atsiranda anatominių struktūrų pokyčių, apsunkinančių oro srauto tėkmę pro nosies ertmę.
Apytiksliai 25-30% gyventojų turi gyvenimo kokybę pabloginančių kvėpavimo pro nosį problemų. Nosies obstrukciją sukeliančių priežasčių yra labai daug. Galima išskirti dvi dideles grupes. Pirmoji grupė apima tas ligas ir būkles, kurios nulemia gleivinėje vykstančių pokyčių procesus: fiziologines, infekcines, uždegimo, sistemines, neurogenines, endokrinines, medikamentines. Antroji grupė apima būkles, lemiančias mechanines kliūtis: anatominius darinius ir anatomines anomalijas (nosies pertvaros bei kriauklių anatominiai ir patologiniai pokyčiai), adenoidų hipertrofiją, nosiaryklės cistas, traumų padarinius, auglius, nosies polipus, svetimkūnius ir rinolitus.
Trauminės kilmės nosies obstrukciją sukelia tiek gleivinės reakcija, tiek ir mechaninės kliūtys, atsiradusios dėl pakitusios „kietų“ anatominių struktūrų įprastinės dislokacijos, sutrikdančios normalią nosies aerodinamiką: nosies piramidės deformacijos, išorinio ir vidinio nosies vožtuvų pokyčių, nosies pertvaros įvairaus laipsnio ir tipų iškrypimo, nosies pertvaros hematomos bei absceso.
Tačiau, gydytojo teigimu, nosies užgulimas ne visada yra rimtos ligos simptomas. Fiziologinį nosies užgulimą ar rečiau obstrukciją gali sukelti nėštumas, menstruacijos, brendimo laikotarpio hormonų svyravimai ar nosies ir bronchų refleksas. Nėščiųjų sloga vargina kas penktą besilaukiančią moterį. Tai nosies užgulimo fenomenas, varginantis nėštumo laikotarpiu ilgiau nei šešias savaites ir nesusijęs nei su viršutinių kvėpavimo takų infekcija, nei su alergija, kuris visiškai išnyksta per dvi savaites po gimdymo.
Viena dažniausių patologijų, dėl kurios kreipiamasi į otorinolaringologus, tai iškrypusi nosies pertvara. Šią patologiją galima įtarti tuomet, kai žmogus nuolat jaučia nosies užgulimą, jam varva iš nosies, vargina galvos skausmai, kartojasi rinosinusitai, nepūlingi vidurinės ausies uždegimai, kartojasi kraujavimas iš nosies. Nosies pertvaros iškrypimo priežastys - nebūtinai praeityje patirtos nosies traumos. Nosies pertvaros iškrypimas gali susiformuoti ir augimo metu, kuomet nosies pertvara auga sparčiau, negu veido skeleto kaulai.
Nosies pertvaros nukrypimas yra būklė, kai nosies pertvara pasislenka į vieną pusę. Dauguma žmonių turi lengvą pertvaros deformacijos formą ir daugeliu atvejų tai nesukelia simptomų. Nosies pertvara yra plona sienelė, sudaryta iš kaulo ir kremzlės, kuri yra nosies centre. Ši sienelė atskiria dešinę šnervę nuo kairiosios, o jos pagrindinė funkcija yra struktūrinė nosies atrama. Pertvaroje taip pat yra gleivinė, kuri padeda kovoti su infekcijomis ir jas pašalinti.
Nukrypusi nosies pertvara atsiranda, kai pertvara pasislenka nuo vidurio linijos, dėl kurios užsikemša arba užsikemša viena ar abi nosies ertmės. Ryškiausi pertvaros nukrypimo simptomai yra nosies užgulimas ir sunku kvėpuoti per nosį. Obstrukcija nosies ertmėje - tokios kliūtys gali iškreipti nosies formą. Sinusitas - kliūtys nosies ertmėje gali sukelti užsikimšimą ir sukelti nosies gleivinės uždegimą.
Bet kokiam negalavimui ar būsenai, kuri sutrikdo jūsų gyvenimo būdą, reikia medicininės pagalbos, o pakrypusi nosies pertvara nėra išimtis. Nepriklausomai nuo to, kokie sunkūs simptomai, jūsų „Apollo“ gydytojas įvertins jūsų simptomus ir pateiks geriausią veiksmų būdą, kaip nuolat gydyti.
Nosies sužalojimas - pertvara gali nukrypti ir dėl nosies sužalojimo. Didžiausias pertvaros nukrypimo rizikos veiksnys yra bet koks nosies sužalojimas.
Dekongestantai - Dekongestantai yra vaistai, kurie mažina nosies audinių patinimą ir atveria abi šnerves. Antihistamininiai vaistai - tai vaistai, padedantys išvengti alergijos simptomų, įskaitant nosies užgulimą ar slogą.
Jei nosies nukrypimo simptomai yra sunkūs, „Apollo“ ligoninių ekspertai rekomenduoja operaciją, kad būtų sutvarkyta nukrypusi pertvara. Ši procedūra vadinama septoplastika ir apima chirurginį nukrypusios pertvaros fiksavimą ją perkeliant arba ištiesinant.
Geriausias būdas išvengti pertvaros nukrypimo yra išvengti nosies traumų. Tai apima bet kokios apsauginės įrangos šalmo dėvėjimą užsiimant kontaktiniu sportu, saugos diržo prisisegimą vairuojant, vengiant bet kokio fizinio poveikio nosiai.
Nosies pertvaros nukrypimas yra būklė, kuri gali neigiamai paveikti gyvenimo kokybę, nes kliūtys nosies takuose gali labai apriboti žmogaus gebėjimą kvėpuoti. Bet nesijaudink! Šią būklę galima gydyti vaistais ir chirurgija. Susisiekimas su savo Apollo gydytoju yra pirmas žingsnis norint suprasti būklės sunkumą.
Nukrypusi pertvara gali sukelti tokių problemų kaip nuovargis, galvos skausmas ir bendras energijos trūkumo jausmas. Norint sutvarkyti nukrypusią pertvarą, veiksmingiausias ir patvariausias sprendimas yra chirurgija. Nedidelį diskomfortą patiriantys pacientai gali valdyti simptomus vartodami vaistus. Bet koks užsikimšimas nosies kameroje padidins sinusito tikimybę. Taip, gali! Knarkimas taip pat gali rodyti kitas esamas sąlygas, apie kurias galbūt nežinote.
Greitas savęs patikrinimas, norint patikrinti, ar pertvara nenukrypusi, yra uždėti pirštą, kad uždengtumėte vieną šnervę, ir kvėpuokite per kitą šnervę. Tada pakartokite su kita šnerve. Jei jums sunku kvėpuoti per vieną iš šnervių, gali būti, kad pertvara yra nukrypusi. Tai gali, bet daugiau nei skausmas, pertvaros nukrypimas gali sukelti diskomfortą ir neigiamai paveikti jūsų kasdienę veiklą.
Vaikų traumos - viena dažniausių priežasčių, dėl kurių tėvai kreipiasi į gydytojus ortopedus-traumatologus. Vaikai yra itin aktyvūs, nuolat juda, tyrinėja aplinką, sportuoja, žaidžia, todėl įvairūs sužalojimai tampa neišvengiama jų kasdienybės dalimi. Nors fizinis aktyvumas yra būtinas normaliai vaiko raidai, jis kartu didina traumų riziką, ypač galūnių, sąnarių ir kaulų srityse. Dažniausiai vaikai patiria rankų ir kojų traumas: sumušimus, raiščių patempimus, sąnarių išnirimus bei kaulų lūžius. Ypač dažni dilbio, riešo, raktikaulio, kelio ir kulkšnies pažeidimai. Tokios traumos gali atsirasti tiek sportuojant, tiek žaidžiant, tiek buitinėse situacijose, kai vaikas nespėja įvertinti rizikos. Svarbu suprasti, kad vaikų kaulų struktūra dar nėra pilnai susiformavusi, todėl jie yra jautresni mechaniniams pažeidimams.
Vaikų ortopedija - tai medicinos sritis, kuri specializuojasi vaikų raumenų ir skeleto sistemos sutrikimų diagnostikoje ir gydyme. Ji apima ne tik traumų gydymą, bet ir įgimtų ar įgytų ortopedinių būklių, tokių kaip klubo sąnario displazija, laikysenos sutrikimai ar sportinės perkrovos traumos, valdymą. Galūnių traumos vaikams dažnai pasireiškia skausmu, patinimu, paraudimu, judesių ribotumu. Tokiais atvejais būtina nedelsti ir kreiptis į specialistą, nes netinkamai gydomos traumos gali sukelti sąnarių nestabilumą, judėjimo sutrikimus ar lėtinį skausmą ateityje.
Šiuolaikinėje vaikų ortopedijoje itin svarbų vaidmenį atlieka ortopedinės priemonės vaikams. Specialiai vaikams pritaikyti įtvarai padeda stabilizuoti pažeistą sąnarį, apsaugoti jį nuo papildomų sužalojimų ir sudaryti palankias sąlygas gijimui. Dažniausiai naudojami kelio, riešo, kulkšnies, alkūnės ar raktikaulio įtvarai. Kelio sąnario įtvarai vaikams padeda palaikyti sąnario stabilumą, riboti per didelį judrumą ir sumažinti skausmą po patempimų ar sumušimų. Riešo įtvarai ypač aktualūs po kritimų, kai dažnai nukenčia plaštakos ir sausgyslės. Kulkšnies įtvarai naudojami tiek po traumų, tiek kaip prevencinė priemonė vaikams, kuriems būdingas padidėjęs sąnarių laisvumas.
Be traumų gydymo, didelę reikšmę turi ir prevencija. Tėvai turėtų skatinti saugų vaikų elgesį, parinkti tinkamą avalynę, naudoti apsaugos priemones sportuojant, stebėti vaiko nuovargį ir vengti per didelių fizinių krūvių. Jeigu trauma vis dėlto įvyko, ankstyvas ir tinkamas ortopedinis gydymas yra esminis veiksnys, lemiantis sėkmingą pasveikimą. Vaikų ortopedas-traumatologas, įvertinęs situaciją, parenka individualų gydymo planą, kuris gali apimti imobilizaciją, įtvaro nešiojimą, kineziterapiją ar kitus reabilitacijos metodus. Vaikų traumos yra dažnos, tačiau tinkama priežiūra, ortopedinės priemonės ir laiku suteikta medicininė pagalba leidžia sumažinti komplikacijų riziką.
Nosis - išsikišusi ir gana trapi veido dalis, todėl ji dažnai pažeidžiama įvairių traumų metu: sportuojant, krentant, susidūrus, patyrus smūgį ar net netyčia stipriau susitrenkus. Dėl šios priežasties nosies kaulo lūžiai yra vieni dažniausių veido lūžių. Nors kai kurie lūžiai būna akivaizdūs, ne visi nosies sužeidimai reiškia lūžį - kartais būna tik sumušimas ar patinimas. Tad kaip atskirti, kada nosis tiesiog patinusi, o kada tikrai yra lūžusi?
Kaip suprasti, kad nosis gali būti lūžusi?
Nosies lūžio simptomai gali pasireikšti iš karto po traumos arba išryškėti per kelias valandas ar net dienas. Svarbiausia - stebėti, kaip keičiasi nosies forma, spalva, pojūtis ir funkcijos.
Skausmas nosyje
Vienas pirmųjų signalų - aštrus, intensyvus skausmas nosies srityje, kuris sustiprėja bandant liesti ar pajudinti nosį. Kartais skausmas sklinda į aplinkines zonas: po akimis, į kaktą ar net į viršutinę lūpą. Svarbu atkreipti dėmesį: jei net ir po kelių valandų skausmas nemažėja, didelė tikimybė, kad pažeistas ne tik minkštasis audinys, bet ir kaulinė struktūra.
Patinimas ir kraujosruvos
Po nosies sumušimo patinimas dažnai pasirodo gana greitai. Tačiau jei patinimas labai ryškus, greitai plinta į poakius, veido šonus ar nosies tiltą, tai gali būti lūžio požymis. Taip pat būdingos kraujosruvos - ne tik nosies srityje, bet ir po akimis (vadinamos „panda akimis“), kurios susidaro dėl kraujo nutekėjimo iš pažeistų kraujagyslių.
Kreiva ar deformuota nosis
Tai vienas aiškiausių ir vizualiai lengvai pastebimų nosies lūžio požymių - nosis pasidaro kreiva, iškrypsta į vieną pusę, praranda simetriją ar net atrodo tarsi pasislinkusi. Kai kurie žmonės net gali girdėti ar pajusti spragtelėjimą ar „traškesį“ traumos metu, o vėliau - matyti aiškų formos pakitimą.
Kraujavimas iš nosies
Po stipraus smūgio į nosį kraujavimas yra dažnas, bet ne visada reiškia lūžį. Tačiau jei kraujas sunkiai sustabdomas, teka iš abiejų šnervių ar kartu su krešuliais - tai gali būti ženklas, kad pažeistos gilesnės nosies struktūros. Kartais kraujavimas pasireiškia ir vėliau, jau praėjus keletui valandų po traumos.
Pasunkėjęs kvėpavimas per nosį
Jeigu po traumos staiga tampa sunku kvėpuoti per nosį, tai gali reikšti, kad nosies pertvara pasislinko arba atsirado patinimas bei kraujo sankaupos (hematomos), kurios trukdo oro patekimui. Kvėpavimo pablogėjimas dažniausiai būna vienpusis, bet gali būti ir abipusis, priklausomai nuo lūžio pobūdžio.
Jautrumas ar tirpimas veido srityje
Kai kuriais atvejais kartu su lūžiu pažeidžiami ir smulkūs nervai, einantys pro nosies tiltą ar po akimis. Tuomet žmogus gali jausti dilgčiojimą, tirpimą, net laikiną jautrumo sumažėjimą aplink nosį ar viršutinę lūpą. Tai rodo, kad trauma buvo gilesnė nei paviršinis sumušimas.
Neįprasti garsai judinant nosį
Jei bandant pajudinti nosį (atsargiai, nedaryti to stipriai!) girdisi girgždėjimas, traškėjimas ar „grikšėjimas“, tai beveik visada reiškia, kad lūžo kaulas arba atsirado laisvų kaulų fragmentų. Tokie garsai - aiškus ženklas, kad nosis pažeista struktūriškai ir reikia gydytojo įsikišimo.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei pastebite bent kelis iš šių simptomų arba trauma buvo stipri (smūgis į veidą, avarija, kritimas), būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją otorinolaringologą (LOR) ar traumatologą. Net jei simptomai iš pradžių atrodo lengvi, per kelias dienas situacija gali pablogėti - dėl patinimo, hematomos ar infekcijos.
Ypač svarbu apsilankyti pas gydytoją, jei:
Ką daryti iki atvykimo pas gydytoją?
Kaip gydomas nosies lūžis?
Gydymas priklauso nuo lūžio tipo:
Po gydymo svarbu laikytis gydytojo nurodymų, saugoti nosį nuo pakartotinių traumų ir stebėti kvėpavimo funkciją.
Nosies lūžis - tai dažna, bet rimta trauma, kurią svarbu atpažinti kuo anksčiau. Skausmas, patinimas, kraujavimas, nosies formos pakitimai ir kvėpavimo sutrikimai - tai pagrindiniai signalai, kad galėjo įvykti lūžis. Laiku kreipiantis į gydytoją galima išvengti ilgalaikių pasekmių - nosies deformacijos, lėtinio nosies užgulimo ar nuolatinių kvėpavimo sutrikimų.
Vaikams ir paaugliams, jei nėra labai didelės būtinybės, nosies pertvaros operaciją geriau atidėti iki tol, kol baigsis nosies pertvaros ir veido skeleto kaulų augimas.
Medicininiai sprendimai gali apimti nosies purškalus, antihistamininius vaistus ir dekongestantus, kurie padeda sumažinti simptomus. Jei simptomai yra sunkūs arba ilgalaikiai, gali prireikti chirurginės intervencijos, tokios kaip septoplastika, siekiant atstatyti nosies pertvarą. Naujų gydymo būdų, tokių kaip lazerinė chirurgija, tyrimai vis dar vykdomi, siekiant pagerinti gydymo efektyvumą ir sumažinti atsigavimo laiką.
Lūžusių nosies kaulų repozicija - tai yra jų atstatymas. Atstačius nosikaulius nosies ašis atsistato į vidurinę liniją, pagerėja kvėpavimo funkcija ir estetinis vaizdas. Operacija atliekama bendrinėje nejautroje. Operacijos metu atstatomas nosies kaulų vientisumas. Nosies landos tamponuojamos marliniais ar hemostatiniais tamponais. Nosis iš išorės stabilizuojama gipso tvarsčiu. Po operacijos, pacientas keletui valandų stebėjimui perkeliamas į intensyvios terapijos palatą, po to tęsiamas gydymas stacionare. Tamponai iš nosies ertmės šalinami antrą parą po operacijos. Gipso tvarstis nuimamas po 10 d. Rekomenduojama aliejiniai lašai į nosį, nosies ertmės plovimas izotoniniais tirpalais.
Operacija atliekama bendroje intubacinėje nejautroje, tad skausmas jos metu nejaučiamas. Po operacijos nosis dviems paroms tamponuojama specialiais tamponais, tai, deja, sukelia nelabai malonius pojūčius. Po tamponų pašalinimo kvėpavimas nosimi palaipsniui atsistato per 2-3 savaites. Po dviejų savaičių grįžtama į įprastą darbo ir gyvenimo režimą, o nosies funkcionavimas ir tuo pačiu žmogaus gyvenimo kokybė ženkliai pagerėja.
