Kūdikio miegas dažnai tampa didžiausiu tėvų nerimo šaltiniu. Svarbu suprasti, kad kūdikiai nėra maži suaugusieji - tai viena svarbiausių žinučių, kurią nuolat kartoja pediatrai ir vaikų neurologai. Tai galioja ir miegui.
Jeigu atliktume elektroencefalogramą (EEG) ir vertintume smegenų bangas, pamatytume, kad kūdikių miego struktūra dar tik bręsta. Iki maždaug 6 mėnesių kūdikio smegenys dar tik formuoja miego stadijas. Tik po pirmųjų metų galima pradėti tikėtis 60-90 minučių miego ciklų. Pirmuosius 3-4 mėnesius nereikėtų tikėtis dienotvarkės ar stabilaus režimo.
Nors gana dažnai manoma, kad neramus kūdikio miegas - visiškai normalus reiškinys, tačiau tai - ne visai tiesa. Miegas - būtinas vaiko vystymuisi, imuninei sistemai ir emocinei sveikatai. Tačiau ne visi vaikai miegoja ramiai: vieni prabunda naktį, kiti ilgai negali užmigti, o treti sapnuoja košmarus.
Kūdikių miego problemos dažniausiai nėra sąlygotos nervų sistemos sutrikimo, tačiau tikslinga įvertinti, ar kūdikis neturi alergijos bei geležies atsargų stokos. „Kai kūdikiai nubunda ir verkia, tai nebūtinai reiškia, kad jie prastai miega. Kūdikių miegas nėra vientisas ir yra normalu per parą miegoti kelis kartus“, - sako D. Burkojus. Nevertėtų jaudintis tik tuo atveju, jei kūdikis nakties metu prabunda norėdamas valgyti: iki pusės metų kūdikiai maitinasi kas tris valandas, o vėliau alkis pajuntamas rečiau. Miego lentelės - tai intervalai, o ne griežtos normos.
Miegas, kaip ir mityba, yra ypač reikšmingas normaliai vaikų raidai. Tai, kad vaikai labiausiai auga miegodami, nėra mitas. Būtent naktį hipofizė pagamina daugiausia augimo hormono. Be to, sveikas miegas padeda įsiminti informaciją, sukauptą dienos metu, todėl jis taip pat yra reikalingas sėkmingam mokymuisi.

Kūdikių ir mažų vaikų miego trukmė skiriasi priklausomai nuo amžiaus. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tai yra vidutinės rekomenduojamos trukmės, o individualūs poreikiai gali šiek tiek skirtis.
Štai vidutinės rekomenduojamos miego trukmės pagal amžių:
| Amžius | Bendra miego trukmė per parą | Miego trukmė naktį | Miego trukmė dieną (poguliai) |
|---|---|---|---|
| Naujagimiai ir kūdikiai iki 2 mėn. | 14-17 val. | 8-9 val. | 7-9 val. |
| Kūdikiai iki 3 mėn. | Nenurodoma, tačiau paminima, kad gali atrodyti, jog miega per mažai. | Nenurodoma | Nenurodoma |
| 4-5 mėn. kūdikiai | 12-16 val. | 9-11 val. | 2-3 kartus |
| 5 mėn. kūdikiai | Nenurodoma | 10-11 val. | 2-3 kartus |
| 6 mėn. kūdikiai | Nenurodoma | 10-11 val. | 2-3 kartus |
| Maždaug 12 mėn. ir vyresni kūdikiai | Nenurodoma | Nenurodoma | Gali miegoti 1 kartą (įprastai 14-16 mėn. apsiriboja vienu poguliu) |

Miego sutrikimai vaikams gali turėti reikšmingą poveikį jų sveikatai, elgesiui ir mokymosi rezultatams. Stebėdami pirmuosius požymius, taikydami reguliarią miego rutiną ir tinkamą aplinką, galite ženkliai pagerinti vaiko poilsį. Apžvelkime dažniausius miego sutrikimus ir jų galimas priežastis.
Užmigimas sutrinka, kai nesudaromos ar pakeičiamos užmigimo asociacijos. Kūdikis gali būti pripratęs prie nuolatinių sąsajų su miegu, pavyzdžiui, supimo ar maitinimo. Tokiu atveju kūdikis greitai prabunda. Supimas ar kitos priemonės darosi varginamos. Šie sutrikimai ypač dažni tarp 3-6 mėn., tai apie 15-20% vaikų tarp 6 mėn. ir 3 m. Sunkiausia užmigti 6 mėn. vaikams. Iki 6 mėn. vėliau gydomi elgesio sutrikimai.
Tėvai, susidūrę su šia problema, gali jaustis priversti pakartoti migdymo ritualą kiekvieną kartą, kai vaikas prabunda.

Naktinis maitinimas, ypač vyresniame amžiuje, dažnai tampa ne fiziologiniu poreikiu, o įpročiu. Jei kūdikis valgo 4-8 kartus per naktį ir skysčių išgeriama daugiau kaip 200 gramų, tai yra įvaizdžio, o ne valgymo sutrikimas. Iš tikrųjų vyresnis kaip 6 mėn. kūdikis neturėtų jausti alkio naktį. Jo alkis yra išmoktas, o ne dėl maisto trūkumo. Valgymas naktį pakelia vaiką iš miego. Nakties metu vaikas dažniau šlapinasi, dėl to prabus. Be to, vaikas nereikalauja jokio dėmesio, tik buteliuko su maistu. Gydant tinka visos priemonės, kuriomis galima sumažinti maitinimą naktį. Reikia pratęsti laiką tarp maitinimų, o ne mažinti kiekį. Svarbu apskaičiuoti maisto kaloringumą.

Turintis šį sutrikimą vaikas sugeba ir gali užmigti, bet pats sau trukdo. Tokie vaikai prašo sekti pasakėles, gerti. Jie užmiega kada nori ir kur nori. Visais šiais atvejais vaikas užmiega vėliau ir kitu laiku. Tai gali būti sutrikimo priežastis, kai tėvai nežino, kaip sukurti tikslias užmigimo elgesio taisykles. Miego ritualas yra santykių ir kultūros atspindys. Vaikas kontrolės vieta yra miegamojo. Kai kurie vaikai sugeba nepaklusti paskatoms, valdyti savo veiksmus. Susidaro konfliktinė padėtis. Vaikai dar nesugeba valdyti savo veiksnių, tačiau jie žino, kad turi miegoti. Tėvai gali nepastebėti jokių dienos permainų, tik miego sutrikimus.

Šeimos miego sutrikimai paveikia suaugusius žmones. Vaikai mažiau reaguoja į šiuos veiksnius. Svarbu derinti visos šeimos miegą, mažiausiai keičiant savo darbų grafiką. Pavyzdžiui, kai tėvai mylisi tame pačiame kambaryje ar net toje pat lovoje, tai gali paveikti vaiko miegą.

Alerginiai sutrikimai gali pasireikšti sunkiu, vėlyvu užmigimu ir dauginiais prabudimais naktį. Jei miegas sutrumpėja mažiau kaip 5 valandas, ir vaikas būna irzlus nubudęs ryte, tai gali būti susiję su alergija. Dažniausiai vargina pilvo dirgikliai, bet jie mažiausiai trikdo miegą. Gydymo sėkmė pagrindžiama nevartojant pieno proteinų. Gerėjimas kartais pasiekiamas tik po mėnesio. Pridėjus į maistą proteinų, vėl blogėja miegas. Tokie sutrikimai baigiasi sulaukus 2-4 metų.

Netinkama miego higiena gali smarkiai paveikti kūdikio miegą. Pavyzdžiui, žaidimas prieš miegą visada sukelia padidėjusį budrumą. Tai sutrikdo miego paros ritmą. Taip pat, rūkant gali prasidėti miego sutrikimai.

Vaikas vidutiniškai miega 10 valandų. Gali prasidėti miego sunkumai, jei vaikas ryte guli porą valandų nemiegodamas arba patiria trunkančius būdravimus nakties metu. Šiuo atveju patartina po truputį jį ankstinti, sukurti rutininius miego pasiruošimus.

Viena iš miego sutrikimo priežasčių - patiriamas nerimas. Tai gali sąlygoti ir aplinkos pasikeitimas, pvz., kai vaikas pradeda eiti į darželį, mokyklą. Kai vaikai žaidžia žaidimus, jie atskiriami nuo tėvų, lieka vieni tamsoje. Šie veiksniai neramina vaiką. Tėvų išsiskyrimas, liga, depresija ir alkoholizmas gali sukelti daugiau sukrečiančių išgyvenimų. Jei vaikai priversti eiti gulti vieni, tai gali būti manijos požymis. Tėvai gali nepastebėti jokių dienos permainų, tik miego sutrikimus.
Baimė užmigti yra vaikams ir suaugusiesiems pasireiškianti problema, psichiatrų vadinama somnifobija. Jos kilmė gali būti įvairi, štai keletas priežasčių: stiprus stresas; pasikartojantys blogi sapnai; šlapinimasis naktį. Išsigandusius, sunerimusius vaikus turi paguosti tėvai. Nereikėtų leisti, kad jie liktų vieni savo kambaryje, nes dėl to būklė gali tik pablogėti. Atviras pokalbis padeda išsiaiškinti vaiko nerimą ir dienos metu.

Nemiga yra negalavimas, kamuojantis įvairaus amžiaus vaikus - nuo kūdikių iki paauglių. Kartais nemiga būna laikina, nulemta konkrečios situacijos, o kartais užsitęsia ir gali baigtis rimtais raidos ir psichikos sutrikimais. Problemų atsiranda bandant užmigti ar išlaikyti nenutrūkstamą miegą nakties metu.
Daug tėvų nežino, kad jų vaikas kovoja su nemiga ir kaip ji turi būti gydoma. Miego sutrikimai yra nepaprastai dažnas reiškinys. Apskaičiuota, kad su ja gali kovoti net 40 proc. vaikų. Paaugliai yra ta vaikų amžiaus grupė, kuri turi bene didžiausią riziką miego stokai.

Įvairios sveikatos problemos gali sutrikdyti kūdikio miegą. Dažniausių yra bronchinė astma, ypač vartojant inhaliatorius. Kita liga, sutrikdanti vaikų miegą, yra gastroezofaginis refliuksas. Nors serga ir jauno amžiaus žmonės, jis sukelia staigius prabudimus. Simptomai gali būti dirglumas, ilgai verkiama, ypač po pietų ir vakarais.
Kūdikių miego rutiną gali sutrikdyti paprasčiausias peršalimas ar ausų uždegimas. Miego gerėjimas per 3 mėn., kol vaikas pradeda miegoti visą naktį, gali būti stebimas gydant refliuksą. Šios ligos gali sukelti užmigimo asociacinius pakitimus, kuriuos būtina gydyti.

Miego regreso laikotarpiai yra būdingi tam tikro amžiaus kūdikiams ir mažiems vaikams. Miego regresas sutampa su dideliais raidos pasiekimais: kūdikis išmoko apsiversti, atsisėsti, ropoti ir kt. Kūdikio elgsena miego regreso metu šiek tiek primena augimo šuolį.
Augimo šuoliai dažniausiai pasireiškia: 7-10 dienomis, 2-3 savaitę, 4-8 savaitę, 3 mėnesį, 6 mėnesį, 9 mėnesį. Normalu, jeigu miego regresas pasireiškia mėnesiu anksčiau arba vėliau. Be to, kai kūdikiui ima dygti pirmieji dantukai, miegas tampa ne toks ramus, koks buvo anksčiau. Tai - visiškai natūralu: juk ir mes, kankinami dantų skausmo, negalime ramiai ilsėtis. Nors mažyliai įprastai jaučia ne skausmą, bet dantenų maudimą, tačiau tai kelia didelį diskomfortą, todėl miegas tampa neramus.

Patiria beveik visi kūdikiai. Manoma, kad atsiranda dėl pasikeitusio kūdikio miego ciklo, t.y. kūdikio miego ciklas ima panašėti į suaugusiojo: ciklas pradeda ilgėti, ima keistis ciklo metu besikeičiančių miego fazių trukmė, jų eilės tvarka. Ketvirtąjį mėnesį miego regresija pasireiškia dėl to, kad tuo metu mažylis daug aktyviau pradeda domėtis aplinka, jis atranda žaislus, žmones, įdomią veiklą.

Šis miego regresas gali pasireikšti ir vėliau - 9 ar 10 mėnesį, gali „susilieti“ su 11 mėnesių miego regresu. Jis siejamas su labai aktyvia smegenų veikla ir labai sparčiai tobulėjančiais įgūdžiais: kūdikis yra labai aktyvus, sparčiai mokosi (arba aktyviai tobulina gebėjimus) ropoti, atsistoti, eiti prisilaikydamas, skleidžia vis daugiau garsų.
Tai rečiausiai pasireiškiantis miego regresas, jį dažnai pakeičia „tarpinis“ regresas tarp 8 ir 11 mėnesių. Jis siejamas su aktyvia smegenų veikla ir naujai tobulėjančiais įgūdžiais, o taip pat su besikeičiančiais dienos poguliais.
Šio amžiaus kūdikiai sparčiai vystosi ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Miego regresas siejamas su fiziniais, kalbiniais gebėjimais, o taip pat ir su emocine raida: vaikas yra vis savarankiškesnis, reiškia savo nuomonę, išryškėja išsiskyrimo nerimas.
Šį miego regresą gali lemti labai daug skirtingų priežasčių. Vaiko smegenys ir toliau sparčiai vystosi, be to tokio amžiaus vaikų gyvenime netrūksta svarbių pokyčių: pavyzdžiui, atsisakoma sauskelnių ir vaikas ima savarankiškai naudotis puoduku, jis perkeliamas miegoti į „suaugusiojo“ lovą be užtvaro, galbūt jau pradeda lankyti darželį arba šeimoje atsiranda jaunesnis brolis ar sesė.

Prasidėjus miego regresui bus gerokai sunkiau „susitarti“ su kūdikiu ir išlaikyti įprastą gyvenimo ritmą, tačiau yra labai svarbu, kad ritmas pakistų kuo mažiau. Išlaikykite kuo stabilesnę dienotvarkę. Jei reikia, koreguokite miego grafiką. Jei miego regresas yra nulemtas miego „pertekliaus“, pakoreguokite grafiką atitinkamai. Jei atsisakote vieno dienos pogulio, kito trukmę reikėtų pailginti, taip pat kiek anksčiau guldyti nakties miego.
Svarbu nekeisti pasiruošimo miegui ritualo ir migdymo būdo. Nuolat pabundantį kūdikį bus sunku užmigdyti, tačiau nepasiduokite pagundai ir šiuo laikotarpiu neprisigaudykite blogų įpročių. Jeigu miego regreso metu pradėsite naudoti pagalbines migdymo priemones (maitinimą, supimą, užmigdymą ant rankų ir kt.), jų kūdikis tikėsis ir vėliau. „Neapkraukite“ kūdikio naujovėmis. Jei miego regreso pagrindinė priežastis yra naujai išmokti įgūdžiai, kūdikio smegenys dirba taip aktyviai, kad sutrikdo normalų miego ritmą, todėl leiskite joms ramiai „susisteminti“ informaciją ir tik tuomet mokykitės naujų dalykų. Galite kūdikį maitinti dažniau ir/arba daugiau. Paieškokite daugiau progų pailsėti. Miego regresas gali trukti net iki mėnesio, todėl jis labai vargina ir tėvus.
Neramus kūdikio miegas ne visada yra susijęs su sveikatos sutrikimais: vaikui gali būti per karšta ar per šalta, jį gali kankinti alkis, gali išsiderinti miego ritmas (vaikas supainioja dieną su naktimi), miegoti jam trukdo tam tikri garsai ar per ryški šviesa. Mažylis miega prasižiojęs? Kartais nemiegas gali būti simptomas, o ne problema savaime. Jei kūdikis riečia atgal galvą, tai yra dėl spaudimo pakausije bei stuburo kaklineje dalije, atsiradusio gimdymo metu. Tai gana plačiai paplitęs liekamasis reiškinys po gimdymo. Jei neramus kūdikio miegas yra susijęs su gimdymo metu patirtomis traumomis, rekomenduojama kreiptis į osteopatą, kuris įvertins kūdikio raumenų, kaulų ir sąnarių būklę, ir masažu arba staigiais judesiais atstatys pakitusias kūno vietas.
Problemų atsiranda bandant užmigti ar išlaikyti nenutrūkstamą miegą nakties metu. Gydytojas akcentuoja, jeigu dieninis mieguistumas kelia vaikui problemų, reikėtų pasitarti su gydytoju. Vaikų nemigos priežastys yra įvairios. Dažniausios vaikų nemigos problemos yra šios: traumuojantys išgyvenimai; lėtinis stresas (pavyzdžiui, susijęs su mokymusi); vaikystės baimės; socialinės problemos (pavyzdžiui, bendraamžių atstūmimas); paros ritmo sutrikimai; netinkama mityba (taip pat gėrimų, kurių sudėtyje yra kofeino, vartojimas vakare); kai kurių vaistų vartojimas; skausmas; viršutinių kvėpavimo takų nepraeinamumas dėl alergijos ar infekcijos; miego apnėja; neurologinės ligos (pavyzdžiui, epilepsija); psichinės ligos (pavyzdžiui, depresija); diegliai; dantų dygimas.
Vaikai, kuriems buvo nustatyti tam tikri psichikos sutrikimai, daug dažniau susiduria su miego problemomis. Autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams jos pasireiškia du kartus dažniau, o nemiga skundžiasi net 73 proc. vaikų su depresiniais sutrikimais. Tokiais atvejais yra labai svarbi teisinga diagnozė ir gydymas.
Pirmiausiai reiktų atsakyti į klausimą, kas yra žarnynas. Žarnyne yra didžiausia dalis autonominės nervų sistemos. Kai ši sistema dar tik vystosi, gali užtekti visai nedidelio dirgiklio, pvz., suvartoto maisto ar kūno padėties pasikeitimo, ir žarnyno veikla sutrinka. Natūralu, kad kūdikis jaučia nepatogumą ir jį išreiškia verksmu.

Vaikų nemiga yra sutrikimas, kurio greitas nustatymas yra tėvų atsakomybė. Kūdikių ir vaikų miego stebėsena itin svarbi pirmaisiais gyvenimo metais, kai dar nėra visiškai išsivystę jų komunikaciniai gebėjimai. Tačiau svarbu suvokti, kad tokią problemą turintys mokyklinio amžiaus vaikai ir paaugliai ne visada apie ją pasako. Vaikai gali neturėti pakankamai žinių, kad suprastų, jog tai nėra normalu. Jie pripranta prie paros ritmo sutrikimo, kitiems tiesiog gėda apie tai kalbėti (taip būna tais atvejais, kai, pavyzdžiui, nemiga atsiranda dėl tamsos baimės, baimės užmigti vienam ir panašiai).
Tėvams turėtų kelti rūpestį, pirmiausia, šie simptomai: padidėjęs mieguistumas dieną; sumažėjęs aktyvumas dieną; nuotaikos pablogėjimas; susikaupimo problemų atsiradimas; mokymosi rezultatų suprastėjimas; susikaupimo sumažėjimas ir atminties pablogėjimas; nenoras užsiimti fizine veikla; nuotaikos pablogėjimas vakare.

Deja, patiems nustatyti miego sutrikimo priežastis gali būti labai sudėtinga ar net neįmanoma, todėl rekomenduojama kreiptis į specialistus. Konsultuotis galite su šeimos gydytoju, vaikų pulmonologu, otorinolaringologu (kvėpavimo problemoms) arba vaikų neurologu ir miego specialistu.
Vienam iš tėvų pastebėjus, kad vaikas patiria tokius simptomus, pirmiausia turi su juo pasikalbėti, nes tai padės išsiaiškinti, ar problema tikrai egzistuoja. Vėliau reikėtų pamėginti nustatyti jos priežastis. Jei pavyks greitai problemą išspręsti, galbūt nereikės pradėti gydymo. Jau pasirodžius pirmiesiems simptomams, reikėtų susimąstyti apie jų kilmę ir spręsti problemą. Pirmiausia, naminėmis priemonėmis miegui skatinti, o jeigu jos nepadės - apsilankyti pas specialistą.

Kai kuriais atvejais sudėtinga nustatyti vaiko nemigos priežastį arba ją sėkmingai pašalinti. Be to, kartais nepakanka vien tik panaikinti priežasčių, nes problema jau giliai įsišaknijo mažojo paciento psichikoje. Kartais būtini vaistai, tačiau reikėtų turėti mintyje, kad vaikams negalima duoti jokių migdomųjų ar raminamųjų (įskaitant žolinius ir homeopatinius vaistus), prieš tai nepasitarus su gydytoju. Tokie preparatai visada turi didesnį ar mažesnį poveikį centrinei nervų sistemai, todėl prieš juos duodant reikalinga gydytojo konsultacija. Visgi yra saugių ir veiksmingų naminių nemigos gydymų būdų. Vieni tiks kūdikiams ir mažiems vaikams, kiti - mokyklinukams. Gydymą galima pradėti nuo kognityvinės elgesio terapijos.

Viena vaiko mama pasakė: „Kad vaikas gerai miegotų, man teko gerai su savimi padirbėti.“ Tai pabrėžia tėvų emocinės būsenos ir pastangų svarbą. Tėvai galėtų sukurti vaiko miego kokybę gerinančius ritualus: maudynes šiltame vandenyje ir pan.
Maudynės šiltame vandenyje prieš miegą turi įtakos miego kokybei. Kaip ir šiltos tėvų rankos, taip ir šiltas vanduo veikia odos receptorius ir kuria atsipalaidavimą. Taip pat šiltas vanduo skatina prisiminti buvimo mamos „pilve“ jausmą, kada buvo jauku ir gera, visi poreikiai nuolat patenkinami čia ir dabar. Daugeliui vaikų tai gerai, nes vaikui susiformuoja įprotis, kad po vienos veiklos lauks kita, o miegas - visų tų veiklų tarsi nekintama dalis.
Jei manote, kad naktį kūdikis keliasi per dažnai (pavyzdžiui, kas 2 val.), įsitikinkite, kad mažylis pakankamai suvalgo dienos metu. Dieną maitinkite jį ne rečiau kaip kas 3 val. Kūdikį pamaitinkite 30 min. iki guldant nakties miegui. Mieguistą kūdikį guldykite į jo lovelę. Pradžioje jis prieštaraus, galiausiai išmoks nusiraminti čiulpdamas nykštį arba čiulptuką. Jei kūdikiui skauda dantenas, duokite kramtuką (tiks ir atšaldytas šaldiklyje), paglostykite, švelniai pakalbinkite ar padainuokite lopšinę.
Kai kūdikis serga, tėvai daro viską, kad jis bent kiek pamiegotų: šiuo metu pateisinamos visos priemonės, kaip, pavyzdžiui, karščiavimą mažinantys vaistai ar kūdikio miegojimas mamai ant rankų. Guldykite kūdikį miegoti, kol jis dar nėra pervargęs. Štai veiksmingi metodai, kuriuos verta išbandyti jauniausiems: pogulių dieną apribojimas - sutrumpinti pogulius arba apriboti jų skaičių; paros ritmo nustatymas - išmokinti vaiką, kad diena skiriasi nuo nakties (pavyzdžiui, netildyti aplinkos, kai vaikas miega dienos metu, užtikrinti, kad būtų gulamasi miegoti ir keliamasi tuo pačiu laiku); tylos užtikrinimas vakare ir naktį - išjungti šviesą ir pašalinti triukšmą kambaryje, kuriame miega vaikas; fizinio aktyvumo didinimas dieną (organizmo aprūpinimas deguonimi) - vaikas, kuris turės daugiau fizinės veiklos dienos metu, greičiau užmigs vakare; ypač rekomenduojama veikla gryname ore, kurios metu organizmas atitinkamai aprūpinamas deguonimi - tai taip pat padeda siekti sveiko miego; tinkama mityba - vakarienės metu vengti sunkiai virškinamų patiekalų, galinčių sukelti vidurių pūtimą, pilvo skausmus ir virškinimo sistemos spazmus.
Atminkite, kad miego sutrikimai - įprasti pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais (kartais - ir ilgiau). Miego valandos dvigubinasi nuo 22 val. iki 02 val. nakties. Naudinga eiti miegoti su besileidžiančia saule, o pabusti su kylančia. Tai susiję su tam tikrais biocheminiais procesais, vykstančiais organizme. Tuo metu tam tikros centrinės nervų sistemos dalys yra atsakingos už nereikalingos informacijos paleidimą. Kuo anksčiau vaikas eis miegoti, tuo labiau jo smegenys pailsės, smegenys regeneruosis.

Vaikams ir paaugliams reikia pakankamai miego, kad jų raida būtų tinkama. Kūdikių miego sutrikimai sukelia sunkiai valdomą verksmingumą, irzlumą ir galimą augimo sutrikimą. Nuovargis, o ypač nemiga, gali turėti didelės įtakos vaiko elgesiui. Darželinukams gali pasireikšti panašūs nemigos padariniai, be to, atsiras koncentracijos ir mokymosi problemų. Nemiga gali sukelti impulsyvumą arba lemti drovumą, todėl nevyks vaiko socialinė raida.
Paauglių smegenys nuolat vystosi, todėl miego sutrikimai taip pat kels koncentracijos ir mokymosi problemų. Be to, dėl miego trūkumo svyruoja nuotaika ir tampa sunku ką nors įsiminti. Sumažėjus produktyvumui, blogėja mokymosi rezultatai. Ignoruojama problema, net jeigu ji ir nėra susijusi su psichikos sutrikimais, lems jų progresavimą. Gali išsivystyti depresija, neurozė ir nerimo būsenos.

tags: #kudikiu #miego #sutrikimai