Motinystės Išmokų Grąžinimas ir Nauji Siūlymai po Konstitucinio Teismo Išaiškinimų

Motinystės ir vaiko priežiūros išmokos Lietuvoje yra nuolatinio dėmesio ir diskusijų objektas. Šios išmokos, skirtos užtikrinti tėvų finansinį stabilumą vaiko auginimo laikotarpiu, buvo susidūrusios su įvairiais iššūkiais - nuo finansinių apribojimų ekonominės krizės metu iki teisinių ginčų dėl jų dydžio ir perskaičiavimo. Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimai suvaidino lemiamą vaidmenį formuojant dabartinę praktiką, o Seimo iniciatyvos rodo nuolatinį siekį tobulinti šią sistemą, atsižvelgiant į demografinius iššūkius ir šeimų poreikius.

Dabartinė Motinystės ir Vaiko Priežiūros Išmokų Sistema

Lietuvoje su vaiko gimimu siejamos trijų rūšių išmokos: motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos, anksčiau vadintos motinystės (tėvystės) išmokomis. Motinystės išmoka nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu siekia 77,58 proc. gavėjo kompensuojamojo uždarbio.

Vaiko priežiūros atostogų metu išmokų dydis priklauso nuo pasirinkto atostogų laikotarpio. Neperleidžiamų dviejų mėnesių atostogų metu tėvas arba motina gauna 78 proc. kompensuojamojo uždarbio. Vėliau, jeigu pasirenkama vaiką prižiūrėti iki jam sukaks 18 mėn., išmoka siekia 60 proc. O jeigu vaiką prižiūri iki 24 mėnesių, pirmuosius metus išmoka sudaro 45 proc., antruosius - 30 proc. kompensuojamojo uždarbio. Šios rūšies išmokos vienerius arba dvejus metus mokamos arba mamai, arba tėčiui - tam, kuris yra išėjęs vaiko priežiūros atostogų.

Pagal dabar galiojantį įstatymą, maksimalus kompensuojamasis uždarbis vaiko priežiūros išmokoms apskaičiuoti negali viršyti 2 šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio. Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, dabar VDU Lietuvoje yra 850 Eur neatskaičius mokesčių. Taigi, maksimali išmoka negali viršyti 1,7 tūkst. Eur.

Projektą inicijavę Seimo nariai pastebi, kad pernai šalies vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ siekė apie 1 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad asmenims, kurie gauna didesnius kaip 3 tūkst. 100 eurų atlyginimus „į rankas“, nustatomos lubos nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros ar neperleidžiamų 2 mėnesių atostogų metu gaunamoms išmokoms. Pagal dabartinį reguliavimą, gaunantys didesnes nei 2 vidutinių šalies darbo užmokesčių pajamas, 2 neperleidžiamų mėnesių vaiko priežiūros atostogų metu negauna išmokos, lygios 78 proc. jų darbo užmokesčio. Tai ypatingai paliečia didžiųjų Lietuvos miestų gyventojus. Anksčiau ši riba buvo 3,2 draudžiamųjų pajamų dydžio (476 Eur), tad išmokos negalėjo viršyti 1,52 tūkst. Eur.

„Sodros“ duomenimis, šiuo metu yra per 42 tūkst. vaiko priežiūros išmokų gavėjų - 33 tūkst. moterų ir 9 tūkst. vyrų. Vidutinė vaiko priežiūros išmoka siekia 375 Eur/mėn.

Seimo Iniciatyvos: Siūlomi Išmokų Didinimai ir Lubų Peržiūrėjimas

Siekdami spręsti demografinius iššūkius ir padidinti gimstamumą, Seimo nariai, tarp jų Seimo vicepirmininkė, Laikinosios šeimos politikos grupės pirmininkė A. Norkienė, parengė pasiūlymus dėl motinystės ir vaiko priežiūros išmokų sistemos tobulinimo.

Siūloma padidinti neperleidžiamų 2 mėnesių vaiko priežiūros atostogų metu gaunamą 78 proc. išmoką iki 100 proc. Jei vaiką pasirenkama prižiūrėti iki jam sukaks 18 mėn., išmoka didėtų nuo 60 iki 80 proc. O kai jis prižiūrimas iki 24 mėn., pirmuosius metus išmoka didėtų nuo 45 iki 65 proc., antruosius - nuo 30 iki 50 proc.

Be to, siūloma didinti išmokas ir tam tikroms specifinėms situacijoms. Jeigu gaunantys vaiko priežiūros išmoką įgyja teisę gauti motinystės arba vaiko priežiūros išmokas dėl kito vaiko gimimo, globos ar įvaikinimo, jam būtų mokamos abi šios išmokos, tačiau bendrą išmokų sumą siūloma padidinti nuo 78 iki 100 proc. Taip pat, jeigu gimsta arba šeima globoja 2 ir daugiau vaikų, vaiko priežiūros atostogų metu mokamas išmokos dydis, pagal projektą, irgi didėtų nuo 78 iki 100 proc.

Vienas iš esminių siūlymų - padidinti maksimalaus kompensuojamojo uždarbio vaiko priežiūros išmokoms apskaičiuoti limitą. Jį siūloma kelti nuo 2 iki 3 šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki nedarbingumo, profesinės reabilitacijos, teisės gauti tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką atsiradimo dienos. Tokios iniciatyvos pabrėžia siekį padidinti paramą šeimoms ir skatinti gimstamumą šalyje, atsižvelgiant į ilgalaikes demografines tendencijas.

Siūlomų Motinystės ir Vaiko Priežiūros Išmokų Pokyčių Apžvalga

Demografinė situacija Lietuvoje rodo rimtus iššūkius. Suminis gimstamumo rodiklis nukrito iki 1 vaiko moteriai. 2015-aisiais gimusiųjų skaičius viršijo 30 tūkstančių, o 1990 m. jis buvo žymiai didesnis. Prognozuojama, kad, vyraujant dabartinėms tendencijoms, iki 2050 m. situacija tik blogės.

Konstitucinio Teismo Išaiškinimai dėl Išmokų Mažinimo Ekonominės Krizės Metu

Lietuvos Konstitucinis Teismas (KT) atliko esminį vaidmenį sprendžiant ginčus dėl motinystės ir tėvystės išmokų sumažinimo ekonominės krizės laikotarpiu. Seimas jau kelis kartus sumažino motinystės ar tėvystės išmokas, kurios, pasak Vyriausybės ir prezidentės, buvo vienos iš dosniausių Europoje. Šios priemonės, greta kitų, buvo imtasi vykdant taupymo politiką ir siekiant sumažinti biudžeto deficitą.

2013 m. kovo 8 d. įsigaliojo KT nutarimas, kuriuo motinystės (tėvystės) pašalpų sumažinimas, remiantis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu 2010 metais, iš dalies buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Šis nutarimas buvo susijęs su konkretaus piliečio skundu Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kurį teismas persiuntė KT.

Prieš kelerius metus KT yra nusprendęs, kad analogiškas motinystės, t. y. nėštumo ir gimdymo atostogų metu moteriai mokamos išmokų ribojimas prieštarauja Konstitucijai. Tačiau buvo ir kitų nagrinėtų aspektų. Pavyzdžiui, nagrinėdamas bylą, susijusią su 2016 m. skundą pateikusiu piliečiu, kuriam paskirta maksimali motinystės (tėvystės) pašalpa kompensavo mažiau nei pusę jo prarasto darbo užmokesčio, KT nusprendė ištirti, ar nustatytos „lubos“, kai maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės (tėvystės) pašalpai apskaičiuoti negali viršyti teisės į ją atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos, neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas šioje vietoje prieštaravimų pagrindiniam šalies įstatymui neįžvelgė. Vis dėlto, bendras išmokų mažinimas krizės metu buvo pripažintas nekonstituciniu.

Vilniaus apygardos administracinio teismo nuomone, įstatyme numatyta „teisė perskaičiuoti jau paskirtas socialinio draudimo pašalpas vertintina kaip Konstitucijoje įtvirtinto šeimos, motinystės bei tėvystės apsaugos principo pažeidimas.“ Dėl socialines išmokas reglamentuojančio įstatymo į KT kreipęsis Vilniaus apygardos administracinis teismas teigia, kad socialinės pašalpos skyrimas sukuria pašalpos gavėjui teisėtus lūkesčius, kad nustatyto dydžio pašalpa bus mokama visą pašalpos mokėjimo laikotarpį, o teisė į skirtą ir mokamą socialinę pašalpą yra laikoma pašalpos gavėjo teise į nuosavybę ir yra ginama pagal Konstituciją. Pabrėžiama, kad nuosavybe yra laikomos ir motinystės (tėvystės) pašalpos.

Konstitucinio Teismo Argumentai ir Įstatymų Leidėjo Diskrecija

Konstitucinis Teismas nutarime atkreipė dėmesį į tai, kad įstatymų leidėjas nustatė vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjui suteikiamų vaiko priežiūros atostogų apmokėjimo, grindžiamo socialiniu draudimu, teisinį reguliavimą. Už Darbo kodekse numatytų vaiko priežiūros atostogų laiką buvo skiriama ir mokama Įstatymo nustatyta motinystės (tėvystės) pašalpa.

KT pažymėjo, kad Konstitucijoje įstatymų leidėjui neįtvirtinta pareiga nustatyti būtent tokią paramos formą, kaip vaikams auginti ir auklėti namuose skirtos atostogos, ir nenustatytas šių atostogų metu teikiamos valstybės paramos dydis. Todėl, pasirinkęs vaikams auginti ir auklėti namuose skirtas atostogas, kaip vieną iš Konstitucijos garantuojamos valstybės paramos šeimoms formų, įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją nustatyti šių atostogų teikimo pagrindus, sąlygas, trukmę, jų metu teikiamos finansinės paramos dydžius, be kita ko, neprivalo nustatyti tokio šios paramos dydžio, kuris atitiktų jos gavėjo iki atostogų gauto atlyginimo vidurkį.

Teismas nutarime taip pat pažymėjo, kad Lietuvoje pasirinktas toks valstybinio socialinio draudimo modelis, pagal kurį lėšomis, surenkamomis iš einamuoju laikotarpiu dirbančių asmenų privalomųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų, yra finansuojamos ne būsimosios išmokos šias įmokas mokantiems asmenims, bet išmokos tuometiniams jų gavėjams. Pagal Įstatymą teisei į motinystės (tėvystės) pašalpą įgyti pakako turėti 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą ir per šį laikotarpį būti mokėjus santykinai nedideles įmokas ligos ir motinystės socialiniam draudimui.

Taigi, anot Teismo, akivaizdu, kad asmuo per nustatytą laikotarpį negalėjo sumokėti tiek įmokų, kad jos kompensuotų jam skirtą motinystės (tėvystės) pašalpą, juo labiau visą šios pašalpos mokėjimo laikotarpį. Todėl nėra pagrindo tiesiogiai susieti mokėtų socialinio draudimo įmokų dydžio su mokamų motinystės (tėvystės) pašalpų dydžiu. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad įstatyme buvo nustatytas ne tik maksimalus, bet ir minimalus motinystės (tėvystės) pašalpos dydis.

Kontroversija Dėl Grąžinamų Išmokų: „Sodros“ Pozicija ir Teisinės Kliūtys

Nors KT nutarimas, pripažinęs išmokų mažinimą prieštaraujančiu Konstitucijai, įsigaliojo 2013 m., „Sodra“ suskubo perskaičiuoti ir išmokėti motinystės (tėvystės) pašalpų nepriemokas tik tiems asmenims, kurie dėl šių pašalpų sumažinimo buvo kreipęsi į teismą dar iki šio KT nutarimo įsigaliojimo.

Tačiau daugelis kitų asmenų, kurie nebuvo apskundę „Sodros“ sprendimų dėl jiems paskirtos pašalpos sumažinimo, taip pat panoro, kad jiems būtų grąžintos neprimokėtos išmokos. „Sodra“ šiems asmenims atsisako išmokėti nesumokėtą išmokų dalį, teigdama, kad tie, kurie nesikreipė į teismus iki Konstitucinio Teismo išaiškinimo, sutiko su sumažintomis išmokomis, to neskundė. Pasak „Sodros“, KT nutarimo įgyvendinimas jų atžvilgiu jau yra įgyvendintas: nepriemokos nebebus grąžinamos nei dabar, nei kada nors.

Tokia situacija sukėlė diskusijas apie tai, kad "vienos motinos yra lygesnės už kitas". „Sodra“ mano, kad jos sprendimai dėl pašalpų sumažinimo buvo įvykdyti, kadangi jie buvo priimti dar iki minėto KT nutarimo įsigaliojimo ir įstatymų nustatyta tvarka nebuvo apskųsti. Paprastai kalbant, jei žmogui teisėtai paskyrė išmoką, paskui ją sumažino, o KT pasakė, kad tai neteisėta - jis gali nesitikėti kompensacijos, jei iki KT sprendimo įsigaliojimo neskundė išmokos mažinimo į teismą.

Tačiau tokia „Sodros“ pozicija nėra iki galo aiški. Teisininkai atkreipia dėmesį, kad „Sodra“, atlikusi pašalpų perskaičiavimą ir sumažinimą, sprendimų asmenims nesiuntė. Tie asmenys, kurie kreipėsi į teismą, skundžiamus „Sodros“ sprendimus gavo tik dėl jų išdavimo kreipęsi į „Sodros“ teritorinius skyrius. Tačiau tiems, kurie neskundė „Sodros“ sprendimų, iki šiol „Sodra“ šių sprendimų nėra pateikusi. Tad labai tikėtina, kad asmenys, negavę „Sodros“ sprendimų dėl pašalpų sumažinimo, negalėjo žinoti šių sprendimų turinio bei nustatyta tvarka jų skųsti.

Pilietinės Iniciatyvos ir Teismų Krūvis

Teisininkai sako, kad kreiptis į teismą nėra per vėlu, nes žmonės prieš Konstitucinio Teismo išaiškinimą į teismus kreiptis negalėjo, mat neturėjo ką skųsti, nes „Sodra“ nepateikė sprendimų dėl išmokų sumažinimo fakto. Be to, atsiranda priežastis ir kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą, nes valdininkams, pensininkams iš karto po Konstitucinio Teismo išaiškinimo kompensavimo mechanizmas galios be atskiro kreipimosi į teismus.

Kol kas į teismus kreipėsi apie 600 mamų. Kasmet vidutiniškai motinystės ir tėvystės išmokų gavėjų yra apie 40 tūkst., iš jų nepriemokos dėl išmokų ribų įvedimo aktualios apie 4 tūkst. Jei visi kreiptųsi į teismus, šie būtų užversti bylomis. Pasak ekspertų, tokia sistema sukurta, nes valstybė tikisi, kad ne visi žmonės turės finansinių ar kitokių galimybių bylinėtis ir bus sutaupyta biudžeto lėšų. Akivaizdu, kad „Seimas turėtų priimti specialų skolų išmokėjimo įstatymą. Tai - akivaizdu. Tačiau čia jau politikų bėda.“

„Konstitucinis Teismas šią bylą pradėjo nagrinėti po to, kai į jį kreipėsi skirtingi šalies teismai. Kol Konstitucinis Teismas nebuvo priėmęs nutarimo, šiuose teismuose buvo sustabdytos bylos, kuriose gyventojai skundė „Sodros“ sprendimus mokėti mažesnes pašalpas, apskaičiuotas pagal tuo metu galiojančius įstatymus dėl pašalpų sumažinimo. Konstituciniam Teismui paskelbus minėtą nutarimą, visos minėtos bylos buvo atnaujintos.

Ekonominius klausimus turi spręsti ne teismai ar dar kažkas, o specialistai. Tačiau yra ir kitų nuomonių, kad Konstitucinis Teismas vargu ar peržengė savo kompetencijos ribas, nes jam tokios ribos nubrėžtos. Tačiau, kai ekonomikai ima vadovauti teismai, tai jau nėra gerai. Todėl geriausia išeitis būtų grynai ekonominiais klausimais į Konstitucinį Teismą nesikreipti.

Kiti Teisminiai Ginčai Dėl Socialinių Išmokų ir Nuosavybės Teisių

Konstitucinis Teismas yra nagrinėjęs ne tik motinystės išmokų, bet ir kitų socialinių išmokų, pavyzdžiui, pensijų, klausimus. Teisminiai ginčai dėl socialinių išmokų išplėtė teisės į nuosavybę traktavimą. Panevėžio apygardos administracinis teismas, kreipdamasis į KT, kėlė klausimą, ar Vyriausybė nepažeidė Konstitucijos, suskirstydama į grupes asmenis, negavusius pensijos, bei nustačiusi jiems pensijų grąžinimo terminus. Pasak teismo, pensininkai nuo 2008 m. įgijo teisėtą lūkestį, kad negauta pensija bus išmokėta vėliausiai iki 2010 m. vidurio, o jos išmokėjimo nukėlimas į ateitį pažeidžia teisę į nuosavybę. Panevėžio apygardos administraciniam teismui kilo abejonių, ar Vyriausybė, nustačiusi skirtingus negautos pensijos dalies grąžinimo terminus pagal amžių, negautos pensijos dalies dydį ir neįgalumą, nepažeidė teisės į nuosavybę.

Trečiadienį Konstitucinis Teismas viešame posėdyje pradės nagrinėti bylą dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatų, kuriomis buvo reguliuojamas motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų ir statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) mokamų motinystės (tėvystės) išmokų perskaičiavimas kilus ekonomikos krizei, taip pat su šiuo reguliavimu susijusių dviejų Vyriausybės nutarimų konstitucingumo.

Byloje sujungti 26 Klaipėdos, Panevėžio ir Vilniaus apygardų administracinių teismų prašymai. Pareiškėjai teigia, kad pagal ginčijamas Laikinojo įstatymo nuostatas buvo perskaičiuotos ir sumažintos galiojusių teisės aktų pagrindu jau paskirtos socialinio draudimo pašalpos ir išmokos. Prašymuose pažymima, jog minėtų pašalpų ar išmokų paskyrimas sukuria jų gavėjams teisėtus lūkesčius, kad nustatyto dydžio pašalpos ar išmokos bus mokamos visą jų mokėjimo laikotarpį. Be to, pareiškėjų manymu, teisė į paskirtą ir mokamą pašalpą ar išmoką laikytina jos gavėjo teise į nuosavybę. Dėl to pareiškėjai abejoja, ar ginčijamu teisiniu reguliavimu nėra pažeisti konstituciniai teisinės valstybės, nuosavybės teisių apsaugos principai. Pareiškėjai taip pat abejoja, ar šiuo reguliavimu nebuvo pažeista Konstitucijoje įtvirtinta teisė į įstatymų nustatytą socialinę paramą, konstitucinės šeimos, motinystės, tėvystės ir vaikystės apsaugos garantijos.

Pareiškėjai teigia ir tai, kad, nustačius skirtingas socialinių išmokų mažinimo proporcijas, kai didesnės išmokos tos pačios socialinės grupės nariams mažinamos didesne procentine dalimi nei mažesnės išmokos, buvo pažeistas konstitucinis proporcingumo principas. Pažymėta ir tai, kad asmenims, gaunantiems maksimalaus dydžio motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, jos buvo mažinamos du kartus, o asmenims, gaunantiems mažesnes pašalpas, - tik vieną kartą, ir taip buvo pažeistas konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas.

tags: #motinystes #ismoku #grazinimas #po #konstitucinio #teismo

• Kiaušinio maistinė vertė: angliavandeniai
• Daugiau apie pėdkelnes su snaigėmis vaikams
• kaip paruošti vaikų užkandžių dėžutes: patarimai tėvams
• receptas įdarytiems kiaušiniams su šonine
• Keistas skonis burnoje nėštumo metu