Ikimokyklinio ugdymo kortelės: visapusiškas vadovas tėvams ir pedagogams

„Skilsas“ (anksčiau „Yes For Skills“) pristato lietuviškas edukacines korteles - unikalias mokymosi priemones, kurios pastaruoju metu vis labiau populiarėja tarp tėvų ir pedagogų Lietuvoje. Šios kortelės nėra tik paprastos paveikslėlių rinkiniai, bet kruopščiai sukurtos ugdymo priemonės, kurios padeda vaikams įsisavinti naujus žodžius, sąvokas, skaičius ir kitus svarbius įgūdžius žaidimo forma. Nors edukacinės kortelės naudojamos jau daugelį dešimtmečių, lietuviškos versijos atsirado palyginti neseniai, tačiau jų populiarumas sparčiai auga dėl vietinių kūrėjų dėmesio detalėms ir tinkamo pritaikymo lietuvių kalbai bei kultūrai. Tarp įvairių ugdymo metodų, Montessori pedagogika turėjo reikšmingą įtaką kortelių dizainui ir panaudojimo būdams. Šiame straipsnyje sužinosite apie lietuviškų edukacinių kortelių naudą vaiko vystymuisi, įvairius kūrybiškus būdus, kaip jas naudoti namuose, specifines pritaikymo sritis ir patarimus, kaip išsirinkti kokybiškas korteles.

Lietuviškų edukacinių kortelių nauda vaikų vystymuisi

Lietuviškos edukacinės kortelės siūlo daugybę naudos vaiko pažintiniam, kalbiniam ir emociniam vystymuisi. Priešingai nei skaitmeniniai įrankiai, fizinės kortelės skatina rankų-akių koordinaciją ir smulkiąją motoriką, tuo pačiu metu išlaikydamos dėmesį be ekranų sukeltų dirgiklių. Lietuvos logopedų asociacijos duomenimis, reguliarus darbas su edukacinėmis kortelėmis gali padėti vaikams, turintiems kalbos raidos sutrikimų, praplėsti žodyną ir pagerinti artikuliaciją. „Vaikai mokosi per žaidimą, o lavinamosios kortelės yra puikus įrankis, kuris paverčia mokymąsi smagiu užsiėmimu," - teigia ikimokyklinio ugdymo specialistė Jūratė Kazlauskienė.

Kūrybiški edukacinių kortelių naudojimo būdai

Lietuviškos edukacinės kortelės gali būti naudojamos kur kas įvairiau nei tik paveikslėlių rodymui. Populiarus būdas - "kortelių medžioklė", kai vaikas turi surasti paslėptas korteles. Taip mokymasis derinamas su judėjimu. Grupiniams užsiėmimams tinka "Atspėk kortelę", kur vienas apibūdina paveikslėlį, o kiti spėja. Kiekvienai amžiaus grupei svarbu pritaikyti kortelių naudojimo laiką - jaunesniems vaikams rekomenduojamos trumpos, 5-10 minučių sesijos, o vyresniems - iki 20-30 minučių.

Šnekančios kortelės ikimokyklinio ugdymo įstaigose

„Skilsas“ (anksčiau „Yes For Skills“) pristato šnekančias korteles - vieną iš populiariausių priemonių šiuolaikiniuose darželiuose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Tai vizualinė komunikacijos ir kalbos vystymo priemonė, kurią galima pritaikyti tiek bendram ugdymui, tiek darbui su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais. Kalba yra nepaprastai svarbi vaiko vystymuisi, todėl šnekančios kortelės tarnauja kaip tiltas, padedantis vaikams vystyti komunikacinius įgūdžius nuo pat ankstyvojo amžiaus.

Šnekančios kortelės darželyje - tai specialios vaizdinės priemonės, kurios skiriasi nuo tradicinių mokomųjų kortelių tuo, kad jos dažnai būna interaktyvios, su garso elementais arba skirtos aktyviam dialogui skatinti. Šių priemonių naudojimas turi daug naudos vaikų kognityviniam ir socialiniam vystymuisi. Montessori pedagogika ypač pabrėžia aplinkos, kurioje vaikai gali savarankiškai tyrinėti, svarbą. Montessori įkvėptos mokomosios kortelės yra puikus įrankis ugdant vaikų savarankiškumą ir natūralų smalsumą.

Norint sėkmingai integruoti šnekančias korteles į kasdienį darželio gyvenimą, verta laikytis sistemingo požiūrio. Specialiai tėveliams galite pasiūlyti namų aplinkoje naudoti tokias pačias korteles kaip darželyje, kad būtų užtikrintas ugdymo nuoseklumas. Šnekančios kortelės darželyje yra universali ir veiksminga priemonė, padedanti ugdyti vaikų kalbinius įgūdžius, skatinti jų savarankiškumą ir kurti įtraukią mokymosi aplinką. Sėkmingas šnekančių kortelių naudojimas priklauso nuo sistemingo planavimo, nuoseklaus pritaikymo ir gebėjimo jas integruoti į kasdienę darželio rutiną. Kviečiame auklėtojus dalintis savo patirtimi naudojant šnekančias korteles, išbandyti naujus metodus ir nuolat tobulinti savo praktiką. Šnekančios kortelės - tai interaktyvios vaizdinės priemonės su paveikslėliais, žodžiais ar garsu, skirtos skatinti komunikaciją ir kalbos mokymąsi, ypač ikimokykliniame amžiuje ir specialiajame ugdyme. Stebėkite pokyčius vaikų kalbos vartojime, dalyvavime veiklose ir emocijų reguliavime.

Vizualinės pagalbos kortelės „PoKo“: įtraukiojo ugdymo sprendimas

Vizualinės pagalbos arba komunikacinės, bendravimo kortelės yra viena iš efektyviausių priemonių, siekiant užtikrinti kokybišką ir visiems prieinamą įtraukųjį ugdymą. Šių kortelių naudojimo galimybės itin plačios ir įvairiapusės - jas galima naudoti ne tik su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais, bet ir su kitataučiais vaikais, nesuprantančiais lietuvių kalbos. Todėl tai gali tapti puikiu kiekvieno mokytojo darbo įrankiu.

„PoKo" - žodžių „Poreikių Kortelės" trumpinys. Šis vizualinės pagalbos kortelių rinkinys - tai edukacinė bendravimo priemonė, skirta dirbti su vaikais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių. Nuoseklus šių kortelių naudojimas suteiks vaikams galimybę suprasti aplinkinius bei patiems iškomunikuoti norimą informaciją. Šios kortelės puikiai atlieps vaikų, kurie turi komunikacijos ar kalbos sutrikimų, įvairiapusių raidos ar intelekto sutrikimų, autizmo spektro ar elgesio bei emocijų sutrikimų, poreikius. Kviečiame Jus į nemokamus praktinius mokymus, kurių metu vizualinės pagalbos kortelių „PoKo“ autorė Simona Lunina plačiai aptars šių kortelių naudojimo galimybes. Mokymų metu sužinosite, kaip šias korteles galima panaudoti ne tik individualiam, bet ir visos grupės ugdymui, taip pat kaip pritaikyti jas kasdienybėje, norint išmokyti vaikus laikytis darželio taisyklių bei rutinos.

Ikimokyklinio ugdymo principai

Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Štai pagrindiniai principai:

• Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas. Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį.
• Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
• Žaismės principas.
• Sociokultūrinio kryptingumo principas.
• Integralumo principas.
• Įtraukties principas.
• Kontekstualumo principas.
• Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
• Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
• Reflektyvaus ugdymo(si) principas. Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas.
• Šeimos ir mokyklos partnerystės principas. Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.

Ikimokyklinio ugdymo sritys ir pasiekimai

Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas. Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas.

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis (Mūsų sveikata ir gerovė, Aš ir bendruomenė, Aš kalbų pasaulyje, Tyrinėju ir pažįstu aplinką, Kuriu ir išreiškiu) plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

Pagrindiniai ugdymosi pasiekimai: Mūsų sveikata ir gerovė

Ugdymo(si) aplinkos modeliavimas: kontekstų kūrimas

Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą. Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste. Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.

Ugdymo(si) kontekstų tipai

• Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.
• Žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis. Eksperimentuojama veikimu tuščioje ir daiktinėje erdvėje, atrandant, kad žaidimas gali gimti „iš nieko“, mintyse. Palaikomi netikėti vaikų būdai suprasti, tyrinėti, improvizuoti, priimamos „neteisingos“ jų teorijos apie pasaulį, įkvepiančios pratęsti „tiesos“ paieškas.
• Judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymosi sričių veiklose.
• Kultūrinių dialogų kontekstas - kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime. Mokyklos aplinka yra erdvė nuolatinėms socialinėms ir kultūrinėms sąveikoms bei reiškiniams patirti, pažįstant šeimos, mokyklos grupės, kaimynystės, regiono, etninės grupės ir šalies bei globalaus pasaulio kultūrinius ypatumus ir vertybes.
• Kalbų įvairovės konteksto paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.
• Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus. Kuriamas kontekstas kupinas žaismės, atviras iššūkiams, jame daug laisvės vaiko spėliojimams, atsakymų į savo keliamus klausimus paieškoms, tyrinėjimu grindžiamiems sprendimams.
• Realių ir virtualių aplinkų konteksto paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą. Kuriami realios ir virtualios aplinkos sąveikomis grindžiami kontekstai, aplinkas saikingai ir saugiai papildant skaitmeninėmis priemonėmis bei įranga, prioritetą teikiant patirtiniam realių objektų ir reiškinių tyrinėjimui, kūrybiškumui, socialinėms sąveikoms.
• Kūrybinių dialogų kontekstas - modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius. Aplinkų estetika ir įvairovė kuria prielaidas vaikams tyrinėti kūrybinės raiškos galimybes, išbandyti daugiau nei vieną būdą įgyvendinti kūrybinę idėją ar išspręsti problemą, pasirinkti alternatyvias raiškos priemones, improvizuoti, kurti ir perkurti.

tags: #ikimokyklinio #ugdymo #korteles

• Svarbu žinoti apie gimdos kaklelio pakitimus nėštumo metu
• Atraskite poeziją apie gamtą ir ugdymą
• Merino vilnos apklotėliai
• Atraskite „Tilidūda“: lietuvių liaudies dainelių pasaulį vaikams
• viskas apie askaridozę vaikams