Moters anatomija nėštumo metu: visapusiškas vadovas
Nėštumas - tai ypatingas ir jautrus moters gyvenimo laikotarpis, kupinas didelių pasikeitimų, džiaugsmo ir rūpesčių. Siekiant užtikrinti kuo sklandesnę eigą ir sveikatą tiek motinai, tiek vaikui, itin svarbu suprasti kūno pokyčius, numatyti galimus iššūkius ir laiku kreiptis į specialistus.
Šiame straipsnyje detaliai nagrinėsime pagrindinius moters anatomijos aspektus, susijusius su nėštumu, vaisiaus vystymąsi, diagnostinius metodus bei svarbiausius nėštumo laikotarpius.
Moters reprodukcinė sistema nėštumo metu
Normalus nėštumo stebėjimas glaudžiai susijęs su moters reprodukcine sistema, ypač su gimda, kiaušidėmis ir placenta.
Gimda
Gimda (lot. uterus) - tai vidinis moters lytinis organas, kuriame įsitvirtina apvaisinta kiaušialąstė ir auga vaisius. Gimda dalyvauja ir mėnesinėse. Ji yra mažajame dubenyje, tarp šlapimo pūslės ir tiesiosios žarnos. Tai storasienis raumeninis organas, kuris pas subrendusią moterį savo dydžiu ir forma primena apverstą kriaušę. Gimdos raiščiai fiksuoja gimdą tam tikroje padėtyje, o dubens raumenys laiko ją pasvirusią į priekį. Negimdžiusios moters gimdos ilgis apie 7-8 cm, plotis 4-6 cm, svoris 30-40 g. Pas gimdžiusią moterį gimdos matmenys ir svoris kiek didesni. Viršutinė ir platesnė, pusapvalė gimdos dalis vadinama gimdos dugnu, žemiau jos yra gimdos kūnas - didžiausia gimdos dalis, kuris siaurėdamas į apačią pereina į gimdos sąsmauką, pereinančią į gimdos kaklelį. Gimdos viduje yra trikampio formos ertmė, kurios pagrindas nukrypęs į gimdos dugną, ir jos viršutiniuose kampuose atsiveria kiaušintakiai. Gimdos kaklelis yra cilindro ar šiek tiek kūgio formos. Jo viduje yra kanalas, kurio viršutinė dalis (vidinės žiomenys) pereina į gimdos ertmę, o apatinė (išorinės žiomenys) atsiveria makštin. Gimda yra judrus organas: būdama mažojo dubens viduryje, ji gali pasislinkti atgal, jei padidėja šlapimo pūslė, pirmyn - jeigu padidėja storoji žarna, arba aukštyn - nėštumo metu. Po gimdymo gimda sugrįžta į pradinę padėtį. Sulaukus menopauzės gimda susitraukia, atrofuojasi jos gleivinė.
Gimdos sienelę sudaro trys sluoksniai: vidinis sluoksnis - gleivinė (lot. endometrium), vidurinis sluoksnis - raumeninis (lot. myometrium), ir išorinis sluoksnis - serozinis (pilvaplėvės) dangalas.
Gimdos gleivinėje yra išsidėsčiusios gimdos liaukos, kurios yra vamzdelio formos, spirališkai vingiuotos. Gleivinę dengia virpamasis epitelis, po kuriuo yra jungiamasis audinys su kraujagyslėmis, nervais ir liaukomis. Gleivinėje kas 21-30 d. vyksta gimdos cikliniai kitimai - mėnesinės. Jeigu moters ciklo metu kiaušinėlis neapvaisinamas, paviršinis gleivinės sluoksnis nusilupa (atkrintantysis sluoksnis) ir pasišalina su krauju, tuo tarpu likusi gleivinės dalis (pamatinis sluoksnis) lieka nepakitusi ir iš jos po mėnesinių atauga naujas atkrinantysis sluoksnis.
Raumeninis sluoksnis yra storiausias ir tvirčiausias, jį sudaro įvairiomis kryptimis išsidėsčiusios lygiųjų raumenų skaidulos, sudarančios įvairaus dydžio pluoštus. Tarpus tarp pluoštų užpildo purusis jungiamasis audinys, kuriuo eina kraujagyslės, limfagyslės ir nervai, bei elastinės skaidulos. Nėštumo metu jungiamojo audinio šiek tiek padaugėja, todėl gimdos sienelė pasidaro minkštesnė.
Dažniausi gimdos susirgimai - navikiniai (mioma, sarkoma) ir uždegiminiai (endometritas, metrocendometritas).
Kiaušidės
Kiaušidės yra moteriškos lytinės liaukos, gaminančios hormonus, tokius kaip estrogenas ir progesteronas, kurie yra būtini nėštumo palaikymui.
Placenta
Placenta, formuojama nėštumo eigoje, yra esminis organas, užtikrinantis maisto medžiagų ir deguonies tiekimą vaisiui, taip pat pašalinantis atliekas.
Nėštumo diagnostika ir stebėjimas
Nėštumo diagnostika pagrįsta tikraisiais, apytikriais ir abejotinais nėštumo požymiais, tinkamai surinkta akušerine anamneze, bendruoju bei išoriniu ir vidiniu akušeriniu tyrimu.
Nėštumo požymiai
- Tikrieji nėštumo požymiai: vaisiaus širdies veikla, judesiai ir vaisiaus dalys, matomos tiriant moterį ultragarsu.
- Apytikriai nėštumo požymiai: padidėjusi pilvo apimtis, pasikeitę gimdos forma, dydis ir konsistencija, gimdos kaklelio pokyčiai (gleivinė melsvo atspalvio dėl pagerėjusios kraujotakos), vaisiaus balotacija (vaisius apsuptas vaisiaus vandenų), vaisiaus judėjimas, apčiuopiant nėščiosios pilvą, vaisiaus dalių apčiuopa. Teigiami nėštumo testai yra susiję su padidėjusiu chorioninio gonadotropinio hormono kiekiu nėščiosios organizme.
- Abejotini nėštumo požymiai: pykinimas ir vėmimas, vaisiaus judesių jutimas, dažnas šlapinimasis, nuovargis, išnykusios mėnesinės, krūtų pokyčiai, pakitusi makšties gleivinės spalva, intensyvesnė odos pigmentacija ir nėštumo drūžės (striae gravidarum).
Akušerinė anamnezė
Tinkamai surinkta akušerinė anamnezė padeda įvertinti nėščiosios sveikatos būklę, nėštumo trukmę, gimdymo terminą, vaisiaus raidą ir yra labai svarbi vertinant akušerinę situaciją bei pasirenkant tinkamą gimdymo priežiūros taktiką. Renkant akušerinę anamnezę, svarbu įvertinti nėščiosios amžių, nusiskundimus, menstruacinę funkciją, lytinio gyvenimo pradžią, buvusius nėštumus ir jų baigtis, komplikacijas, persirgtas ginekologines ligas, praeityje buvusias operacijas, bendrąsias ligas, šeimos anamnezę, tėvų žalingus įpročius, pastojimo datą, pirmųjų vaisiaus judesių datą, pirmojo kreipimosi į gydytoją datą, nėštumo laikotarpiu persirgtas ligas, ultragarsinio ir kitų tyrimų duomenis, vartotus vaistus bei svorio prieaugį.
Bendrasis tyrimas
Nėščiosios bendrasis (objektyvus) tyrimas pradedamas nuo temperatūros, pulso, kraujospūdžio matavimų. Matuojamas ūgis, svoris, apskaičiuojamas kūno masės indeksas (KMI). Svarbu įvertinti nėščiosios svorio prieaugį. Vertinama širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, virškinimo, šlapimo išskyrimo, judėjimo-atramos ir kitų sistemų organai.
Arterinis kraujospūdis (AKS) turi būti matuojamas ramioje šiltoje aplinkoje nėščiajai pailsėjus ne mažiau kaip 5-10 min. Nėščioji turi sėdėti atsirėmus į kėdės atlošą arba gulėti ant kairiojo šono lovoje, kurios galvūgalis pakeltas 15-30 laipsnių kampu. Ranka turi būti apnuoginta, patogiai padėta ant stalo taip, kad raumenys atsipalaiduotų ir manžetė būtų širdies lygyje.
Išorinis akušerinis tyrimas
Šis tyrimas apima nėščiosios apžiūrą, odos pigmentacijos, krūtų būklės vertinimą, pilvo apimties ir gimdos dugno aukščio matavimą. Naudojami keturi išoriniai akušerinio tyrimo būdai - Leopoldo griebsenos, kuriais nustatoma gimdos dugno aukštis, vaisiaus dalys, padėtis, pozicija ir pirmeigės dalies santykis su mažuoju dubeniu.
Vidinis akušerinis tyrimas
Vidinis akušerinis tyrimas atliekamas ant ginekologinės kėdės arba gimdymo lovoje. Tiriami išoriniai lyties organai, tarpvietė, gimdos kaklelis, makšties sienelės, gimdos dydis, forma, konsistencija, paslankumas, skausmingumas, gimdos priklausiniai ir dubens matmenys.
Echoskopiniai tyrimai nėštumo metu
Echoskopiniai tyrimai yra neatsiejama nėštumo priežiūros dalis, leidžianti stebėti vaisiaus vystymąsi, nustatyti galimus sutrikimus ir patikslinti nėštumo trukmę.
Pasak gydytojos, echoskopinius tyrimus nėščiosioms privaloma atlikti pirmuoju (11⁺⁰-13⁺⁶ sav.) ir antruoju (18⁺⁰-20⁺⁶ sav.) nėštumo trimestru. Šiam tyrimui nereikia jokio specialaus pasiruošimo.
Pirmasis trimestras (11⁺⁰-13⁺⁶ sav.)
Šio tyrimo metu svarbu įsitikinti ir parodyti, kaip vaisius vystosi. Išmatuojamas vaisiaus dydis, patikslinama nėštumo trukmė ir gimdymo data. Matuojama sprando vaiskuma, vertinama, ar yra nosies kaulas, tiriama, ar nėra didžiųjų vaisiaus raidos ydų, apžiūrima gimda ir kiaušidės. Daugiavaisio nėštumo atveju ištiriama, ar kiekvienas vaisius turi atskirą amnioną ir chorioną.
Antrasis trimestras (18⁺⁰-20⁺⁶ sav.)
Šiuo metu pakartotinai vertinamas vaisių skaičius, vaisiaus dydis, nėštumo trukmė (jeigu nebuvo tiksliai nustatyta per pirmąjį nėštumo trimestrą), vaisiaus anatomija, širdies veikla, vaisiaus gyvybingumas ir judrumas, placentos vieta, virkštelė, vaisiaus vandenų kiekis, gimdos ir kiaušidžių dariniai. Taip pat įvertinama, ar nėra stambių vaisiaus vystymosi ydų.
Nors dauguma vaisiaus ydų gali būti diagnozuotos atliekant ultragarsinį tyrimą 18-20 nėštumo savaitę, kai kurie vystymosi sutrikimai gali būti nepastebėti, nes jie atsiranda vėlesniu nėštumo laikotarpiu arba pasireiškia tik po gimdymo.
Trečiasis trimestras
Dažniausiai nėščiosioms echoskopijos tyrimas atliekamas ir trečiajame nėštumo trimestre. Jo metu vertinamas vaisiaus dydis, vandenų kiekis, jeigu yra gresiančio priešlaikinio gimdymo rizika - matuojamas gimdos kaklelio ilgis. Vaisiaus būklei įvertinti atliekami kraujotakos tyrimai, taip pat - vaisiaus anatomijos ištyrimas.
Papildomi echoskopiniai tyrimai atliekami įtarus, kad gali būti per mažai ar per daug vaisiaus vandenų, nėščioji serga diabetu, gydoma hipertenzija, vystosi kepenų pažeidimas, įtariant, kad vaisius mažo svorio ar atvirkščiai - labai didelis. Taip pat - esant gresiančio persileidimo ar priešlaikinio gimdymo rizikai, pajutus, kad vaisius blogiau juda.
Kai gimdoje vystosi du ar trys vaisiai, ultragarsiniai tyrimai atliekami kas mėnesį, o esant poreikiui dar dažniau. Įtarus stambias vaisiaus vystymosi anomalijas, pacientė tolesniam ištyrimui siunčiama į Perinatologijos centrą Kaune arba Vilniuje.
Echoskopinio tyrimo tikslumui svarbi naudojama ultragarsinė įranga, tyrimą atliekančio specialisto patirtis. Įprastai tyrimas trunka iki 30 minučių. Tačiau jo trukmė labai priklauso nuo priežasčių, galinčių apsunkinti tyrimo sąlygas: nuo netaisyklingos vaisiaus padėties, moters kūno ypatumų (pacientės pilvo sienos storio, randų gimdoje po buvusių operacijų, gimdoje esančių miomų). Tokiu atveju tyrimas užtrunka. Pacientei siūloma pakeisti kūno padėtį (pasisukti ant kurio nors šono), pasivaikščioti, tikintis, kad vaisius gimdoje taip pat pajudės ir bus galima geriau jį apžiūrėti. Retai, bet tenka pakviesti pacientę atvykti pakartotinai, kitą dieną.
Kalbant apie tai, ar echoskopinis tyrimas saugus, gydytoja akušerė ginekologė S. Neverauskienė sako, kad mokslinių įrodymų, jog ultragarsinis tyrimas kenkia vaisiui, nėra. Tačiau tiriant vaisių laikomasi saugumo reikalavimų - radiacinės saugos optimizavimo ALARA („as low as reasonably achievable“) principų.
Ultragarsas nėštumo metu
Vaisiaus vystymasis nėštumo metu
Nėštumas trunka apie 280 dienų arba 40 savaičių nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos. Nėštumas skaičiuojamas nuo pirmosios paskutinių menstruacijų dienos.
1-asis trimestras (iki 12 savaitės)
Susiliejus sėklos ląstelei ir kiaušialąstei atsiranda nauja gyvybė. Užsimezgusio gemalo dydis - 0,12 mm. Po keturių valandų gemalas ima dalytis. Penkias dienas jau gerokai suapvalėjęs ląstelių gumuliukas kiaušintakiais keliauja į gimdą, ten jis pamažu įsitvirtina gimdos gleivinėje. Dar po kelių dienų nėštumo testas jau parodys, kad užsimezgė nauja gyvybė. Penktąją savaitę ima plakti vaikučio širdis. Rankytės ir kojytės pūpso tarsi maži pumpurėliai. Jau yra visų organų ir organų sistemų užuomazgos.
Nėštumas 9 - 12-oje savaitėje: mažylio kepenys pradeda gaminti tulžies skystį. Trečiojo mėnesio pabaigoje vaikutis jau gurkšnoja vaisiaus vandenis, o paskui juos šalina. Rijimo judesiai treniruoja plaučius ir inkstus. Pradeda formuotis ir didžiųjų smegenų pusrutulių žievė. Mažylis jau dalyvauja jūsų gyvenime - jis jaučia susijaudinimą, pasitenkinimą, stresą. Jums išsigandus kraujyje padaugėja adrenalino - dėl to greičiau ima plakti ir mažylio širdelė.
Po apvaisinimo praėjo dešimt savaičių, o po paskutinių mėnesinių - dvylika. Besilaukiančiai mamai netrukus prasidės ketvirtas nėštumo mėnuo, taigi pažeidžiamiausias etapas jau baigėsi: po dvyliktos savaitės persileidimo rizika ženkliai mažėja.
2-asis trimestras (13-28 savaitės)
Antrasis nėštumo trimestras dažniausiai yra geras metas daugeliui besilaukiančių moterų. Jeigu vargino pykinimas ar vėmimas, nėštumui įpusėjus jaučiamasi vis geriau, nuovargis irgi po truputį turi mažėti. Viduriniuoju nėštumo laikotarpiu įvyksta matomų pokyčių, pradeda matytis pilvelis. Šiuo laikotarpiu vieną dieną galite pajusti vaisiaus judesius - jie panašėja tarsi į kylančius dujų burbuliukus ir pamažu, vaisiui augant, pereina į aiškius spyrius.
Nėštumo metu stebėkite savo svorio prieaugį, nes šiame etape lengva pernelyg greitai priaugti papildomų kilogramų. Jei iki gimdymo priaugama apie 13-15 kilogramų, tai idealus svoris.
Mieguistumas, prasidedantis nuo pirmųjų vaisiaus vystimosi savaičių, tęsiasi iki antrojo nėštumo trimestro. Vėliau atsiranda energijos stoka, bet mieguistumo pojūtis išnyksta.
Šiuo laikotarpiu vaisiaus dydis beveik kaip melionio. Placenta taip pat auga ir storėja sulig vaisiaus deguonies ir maisto medžiagų poreikiais. Visi organai, kurie susiformavo gemalo etapu, vystosi ir auga, o mažylio vaisiaus proporcijos vis labiau ir labiau panašėja į naujagimio. Kūną iš pradžių sudaro kremzlės, bet paskui jos pamažu virsta kaulais.
Nėštumo viduryje vaisius rankytėmis pradeda tyrinėti savo kūnelį ir aplinką. Kai pirštai priartėja prie burnytės, vaisius pradeda daryti pirmuosius čiulpimo judesius - tai gyvybinis refleksas. Gimęs kūdikis jau moka čiulpti ir žįsti, pats ieško motinos krūties.
Vaisius jau naudojasi ir savo klausos pojūčiais, labiausiai jam pažįstami mamos virškinimo sistemos garsai ir didžiųjų kraujagyslių šnaresys, tačiau po truputį pradeda suvokti ir mamos pasaulio garsus bei tėčio balsą. Akys jau jautrios šviesai, nors vokai dar tvirtai užmerkti. Šiuo laikotarpiu vaisius aktyviai juda, jo padėtis vis dar nepastovi.
Atliekant ultragarsinį tyrimą 18-20 savaitę matuojamas vaikelio dydis, įvertinama placentos vieta, vaisiaus vandenų kiekis, apžiūrima vaisiaus širdis, kaukolė, vidaus organai.
3-iasis trimestras (nuo 29 savaitės)
27-40 savaitės tai trečiasis nėštumo trimestras, kurio pabaigoje laukia susitikimas su pasauliu. Du trečdaliai nėštumo jau praeityje ir gyvenimas nuolatinėje vandenų drėgmėje, šilumoje ir tamsoje dar tęsis apie du mėnesius. Dauguma nėščiųjų jaučiasi labai gerai, o nėštumas atrodo lengvas ir smagus.
Nuo 36-osios nėštumo savaitės vizitai pas gydytoją ar akušerę numatomi kas savaitę. Šie susitikimai svarbūs, nes suteikia saugumo jausmą.
Dažnai kamuoja padidėjęs skrandžio rūgštingumas, nes dėl vaisiaus padėties ir spaudimo pakinta skrandžio padėtis. Iš nugaros į kojas ar pilvelį sklindantis skausmas gali suneraminti ar neleisti kokybiškai išsimiegoti, ypač nugaros skausmas būdingas, jeigu prieš tai turėjote nugaros problemų.
Šio laikotarpio pradžioje gimda vis dar yra gana erdvi aplinka kūdikiui, tačiau netrukus vietos ims trūkti ir daugelis kūdikių įsitaiso žemyn galva. Vaisius vis dar gali vartytis, bet paprastai jau 36-ą savaitę jis nusprendžia, ar gimti galvute. Vaisiaus padėtis gimdoje vertinama atliekant ultragarso tyrimą. Nustačius sėdmenų pirmeigą, su nėščiąją aptariama išorinio vaisiaus apgręžimo galimybė.
Vaisiaus kūnas vis dar lieknas ir nesukaupęs riebalų po savo odele, kuri raudona ir plona. Tik per paskutines keturias nėštumo savaites odelė pastorėja ir atsiranda naujagimio išvaizda. Svoris vis dar nuolat auga po 200 gramų per savaitę. Organai ir plaučiai bręsta, kartais kvėpavimo pratybos baigiasi žagsuliu, kurį besilaukianti moteris pajunta kaip ritmišką tvinkčiojimą pilve. Vaisius jau gali atsimerkti ir mirkčioja reguliariais laikotarpiais.
Nuo 37-os nėštumo savaitės vaisius jau pasiruošęs užgimti, stiprus spyris ir nėščioji jaučia kaip susitraukia gimda.
Kūno pokyčiai ir iššūkiai nėštumo metu
Nėštumas yra kupinas emocijų, kūno pokyčių ir naujų iššūkių.
Fiziniai pokyčiai
- Rytinis pykinimas ar šleikštulys, vėmimas: paprastai išryškėja 4-7 savaitę, sustiprėja apie 9 savaitę ir baigiasi iki 12-16 nėštumo savaitės.
- Krūtų jautrumas.
- Dusulys, greitas nuovargis, mieguistumas: gali būti siejami su padidėjusiu progesterono lygiu.
- Nuotaikos pokyčiai.
- Dažnas šlapinimasis.
- Tirpstančios galūnės ir vidurių užkietėjimas.
- Padidėjęs skrandžio rūgštingumas.
- Skausmai nugaros, pečių, tarpumentės, dubens srityse.
Emociniai pokyčiai
Visas nėštumas, bėgančios savaitės yra kupinos virsmo ir moters kūno pokyčių. Pradžioje normalu jausti nerimą ir nepasitikėjimą ar kitus jausmus. Nėštumas yra kupinas emocijų pirmąjį trimestrą, jos įvairios, o tai įtakoja ir moters nuotaikas. Vėliau tai pereina į kūno pokyčius, kartais vargina pykinimas, kartais pilvo skausmas ar mieguistumas, bet prie nieko negalime priprasti, nes vystydamasis ir augdamas vaisius moters organizmui suteikia vis naujų iššūkių.
Sportas nėštumo metu
Raumeninė masė pilvo sienoje daro įtaką diastazei, raumeninė masė dubens dugne daro įtaką gimdymui, prolapsui, hemorojui, šlapimui. Raumeninė masė korpuse bendrai daro įtaką nėščiosios ir pogimdyminės skausmams kaip: nugaros, pečių, tarpumentės, dubens, simfizito skausmai. Raumeninė masė visame kūne daro įtaką: energijai, savijautai, kaulų osteoporozei, hormoninei sistemai. Raumeninė masė pripažinta kaip ilgaamžiškumo viena iš svarbiausių sudedamųjų dalių kalbant apie fiziologiją. Nykstantis raumenynas = senstantis kūnas.
Nėštukėms labai svarbu sportuoti su specializuotu treneriu norint pasiekti rezultatų. Svarbu treniruočių specializuotas balansas. Kuo daugiau mokomasi, tuo labiau suprantama, kad nėštukėms labai svarbu sportuoti su specializuotu treneriu.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
