„Barnevernet“ veikla Norvegijoje: vaikų paėmimo tvarka ir priežastys
Apie Norvegijos „Barnevernet“ (norv. Barnevern - vaikų apsauga) tarnybą lietuviai girdėjo daug dalykų, dažniausiai susijusių su vaikų paėmimu iš šeimų. Tai yra valstybinė institucija, atliekanti vaikų apsaugos funkcijas kiekvienoje savivaldybėje, o nacionaliniu lygiu jai vadovauja direktoratai. Svarbu suprasti, kad „Barnevernet“ tikslas yra užtikrinti vaikui gerą auklėjimą, slaugą ir sąlygas vystytis, todėl iki 18 metų vaikas turi gauti viską, ko jam reikia vystymuisi bei išsilavinimui.
Pagrindiniai „Barnevernet“ principai ir veiklos tikslai
Vaiko teisių apsaugos sistema Norvegijoje vadovaujasi JT Vaiko teisių konvencija, kurią šalis pasirašė 1991 metais. Norvegijos Vaikų globos įstatymo (1992 m.) pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad vaikai, gyvenantys sąlygomis, kurios gali pakenkti jų sveikatai ir vystymuisi, gautų reikalingą pagalbą ir rūpestį. Šis įstatymas taikomas visiems Norvegijos vaikams nepriklausomai nuo jų gyvenimo statuso, išsilavinimo, tautybės ar pilietybės.
Norvegijos vaikų teisių apsaugos sistema orientuota į šeimos aptarnavimą. Tai sistema, kuri teikia įvairiapusę pagalbą šeimai prieš įsikišant į jos gyvenimą ir panaudojant jėgą. Didelė pagalbos priemonių dalis (apie 60 proc.) yra šeimai pačiai norint ir sutinkant teikiama parama. Pavyzdžiui, tai gali būti patarimai šeimai, finansinė parama vietai darželyje ar pomokyklinės veiklos grupėse, vaiko laisvalaikio organizavimas.
Norvegijoje kritikuojamos vaikų apsaugos tarnybos | Dėmesys Europai
Kodėl ir kaip vaikai paimami iš šeimų?
Norvegijoje sakoma: „Kiekvienas, kuris yra susirūpinęs dėl vaiko, turi pareigą pranešti“. Įstaiga privalo reaguoti, jei įtaria, kad vaikas skriaudžiamas fiziškai, seksualiai ar psichologiškai. Jeigu vaikas staiga turi būti paimtas iš šeimos, tam yra krizių namai, kuriuose vaikas būna laikinai (dvi savaites, mėnesį), kol vyksta tyrimas. Paprastai laikinuose krizių namuose vaikai būna iki trijų mėnesių, kol sprendžiama dėl tolesnės globos.
Svarbu pabrėžti, kad vaiko paėmimas iš šeimos yra kraštutinė priemonė, taikoma tik tada, kai visos pagalbos priemonės išbandytos, tačiau rezultato nėra. Dažniausios tokio sprendimo priežastys yra smurtas šeimoje, vaikų nepriežiūra, tėvų piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis ar rimtos psichinės sveikatos problemos.
| Veiksnys | Sistemos ypatybė |
|---|---|
| Pagalbos pobūdis | Orientuota į šeimos aptarnavimą, prevenciją ir konsultacijas. |
| Intervencija | Priverstinis vaiko paėmimas - tik kraštutinė priemonė. |
| Sprendimų priėmimas | Sprendžia Apskrities komisija, tėvai turi teisę skųsti teismui. |
Kultūriniai skirtumai ir dažniausi nesutarimai
Daugelis užsieniečių šeimų susiduria su iššūkiu suprasti, kad vieša institucija gali įsikišti į privatų šeimos gyvenimą. Norvegijoje įstatymai draudžia fiziškai ar psichologiškai bausti vaikus, todėl tai, kas kai kuriose šalyse laikoma „truputį sudrausminimu“, Norvegijoje prilyginama vaiko teisių pažeidimui. Norvegai yra labai orientuoti į vaikus ir jų gerovę, o visuomenėje vyrauja požiūris, kad pozityvus auklėjimas be smurto yra pagrindas sėkmingai vaiko ateičiai.
Nors tarnyba sulaukia kritikos dėl darbo metodų, skaidrumo trūkumo ar tariamo „vaikų verslo“, Norvegijos atstovai pabrėžia, kad visos bylos yra griežtai konfidencialios, o pagrindinis tikslas - saugi vaiko aplinka. Tėvams, norintiems susigrąžinti vaikus, svarbu parodyti realius pokyčius ir bendradarbiauti su specialistais.
tags: #barnevernet #atimti #vaikai
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
