Pūslelinė nėštumo ir gimdymo metu: priežastys, rizika ir pasekmės

Pūslelinė (dar kitaip herpesas, herpis) - užkrečiama virusinė liga, kurią sukelia Herpes simplex virusas (HSV). Tai ilgalaikė būklė, tačiau daugelis sergančiųjų nejaučia jokių simptomų. Paprastąją pūslelinę sukelia Herpes simplex virusas, kuris gali būti skirstomas į du tipus: 1 tipo (HSV-1) ir 2 tipo (HSV-2). Pirmą kartą patekę į organizmą, jie kurį laiką gali būti neaktyvūs, vėliau pasireiškia pūsleliniu bėrimu, opelėmis odoje ir gleivinėse.

Užsikrėtus herpes infekcija, virusas visam gyvenimui įsitvirtina žmogaus organizme. Virusas per nervines skaidulas nukeliauja iki nervinių mazgų ir ten būna nesukeldamas simptomų tol, kol neatsiranda provokuojančių veiksnių. HSV infekcija yra paplitusi visame pasaulyje. Skaičiuojama, kad šiuo metu daugiau nei 3,7 mlrd. asmenų iki 50 metų (t. y. apie 67 proc. visos žmonijos populiacijos) yra infekuoti HSV-1 ir apie 471 mln. asmenų nuo 17 iki 49 metų - HSV-2 infekcija.

Pūslelinės tipai ir plitimo keliai

Herpes simplex virusai, HSV-1 ir HSV-2, gali sukelti įvairios lokalizacijos infekcijas. HSV-1 dažniau sukelia odos ir gleivinių, pavyzdžiui, lūpų pūslelinę, o HSV-2 - lyties organų infekciją. Vis dėlto tiek HSV-1, tiek HSV-2 gali sukelti įvairios lokalizacijos infekciją: HSV-1 gali sukelti lytinių takų, o HSV-2 - gleivinių ir odos pūslelinę.

HSV infekcija užsikrečiama lašeliniu būdu per orą, tiesiogiai kontaktuojant su sergančio asmens pažeistomis gleivinėmis, oda, seilėmis, lytiniu būdu ar perpilant kraują. HSV-1 infekcija dažniausiai užsikrečiama nuo aktyvia viruso forma sergančių žmonių per tiesioginį kontaktą su burnos gleivine, seilėmis. HSV-2 perduodamas lytinių santykių, gimdymo metu ir esant tiesioginiam kontaktui su bėrimu. Svarbu žinoti, kad užkrėsti šiuo virusu galima dar pūslelėms nepasirodžius, o net ir be akivaizdžių simptomų, užsikrėtę asmenys gali platinti virusą.

Pūslelinė nėštumo metu - ypatinga rizika

Nėštumo metu, ypač pirmosiomis savaitėmis, kai vyksta patys svarbiausi naujos gyvybės formavimosi procesai, kiekvieną besilaukiančiąją gąsdina net ir menkiausia infekcija. JAV akušerių ir ginekologų kolegija teigia, kad net 75 proc. moterų, kurios anksčiau buvo varginamos pūslelinės, gali tikėtis šio viruso protrūkio ir nėštumo metu. Nėštumo metu lytinių organų pūslelinė kamuoja net iki 2 proc. moterų.

Herpesas nėštumo metu pavojingiausias, jei užsikrečiama pirmą kartą, ypač per pirmas kelias nėštumo savaites. Lytinių organų herpes infekcija, pasireiškusi pirmą kartą, pavojingiausia I ir III nėštumo trimestrus. Nėštumo pradžioje dėl šio viruso gali įvykti persileidimas, o paskutinįjį trimestrą jis gali pažeisti vaisiaus vidaus organus, sutrikdyti augimą. Paprastai lūpų pūslelinė nėštumo metu laikoma mažiau pavojinga nei lytinių organų pūslelinė.

Virusai gali būti perduodami ir vertikaliai - iš nėščiosios vaisiui ir gimdyvės naujagimiui (gimdant per infekuotus takus). Naujagimiai dažniausiai užsikrečia HSV-2 sukelta pūsleline motinos nėštumo laikotarpiu (ypač III trimestre) ar gimdymo metu. Užsikrėtus herpesvirusine infekcija vėlyvo nėštumo metu padidėja viruso perdavimo kūdikiui rizika. Pavojinga butu jei gimdymo metu virusas butu suaktyvejes (herpes II), nes gimdant naturaliai, galima uzkresti vaikucio akytes, ausytes, smegenis ir t.t. O tada pasekmes kaip raudoniukes.

Pūslelinės klinikinis pasireiškimas

Prieš atsirandant matomiems simptomams, dažnai jaučiamas perštėjimas, deginimas ar dilgčiojimas paveiktoje srityje. Pūslelinės klinikiniai pasireiškimai gali būti įvairūs, priklausomai nuo infekcijos vietos ir paciento amžiaus.

• Lūpų pūslelinė: Tai liga, kurios pradžioje būdingas lūpų ir odos aplink lūpas peršėjimas, niežėjimas, jautrumas. Po 1-3 parų, be minėtų simptomų, išsivysto tipiškas HSV pūslelinis bėrimas. Lūpų pūslelinė trunka 5-12 parų.
• Genitalijų pūslelinė: Tai pūslelinė, pasireiškianti antriniuose lytiniuose organuose. Pirminės infekcijos metu būdingas karščiavimas, dizurija, niežėjimas, skausmingumas, sritinių limfmazgių padidėjimas. Odoje apie lytinius organus, jų gleivinėse formuojasi opelės ir pūslelės. Recidyvai būna lengvesnės formos, palyginti su pirmine infekcija.

Pakartotinį pūslelinės atsiradimą gali skatinti imuniteto susilpnėjimas, įvairios infekcinės ligos, stiprus stresas, menstruacijos, trauma, ultravioletiniai spinduliai.

Paprastoji naujagimių pūslelinė

HSV infekcija naujagimiams gali pasireikšti odos ir gleivinių pažeidimu, tačiau galimos ir encefalitinė ar išplitusios infekcijos formos. Pūslelinės forma išsivysto 2 gyvenimo savaitę: stebimas pūslelinis odos, burnos gleivinės, akių junginės bėrimas. Galimas infekcijos išplitimas.

Encefalitinė pūslelinės forma naujagimiams prasideda 2-3 gyvenimo savaitę. Jai būdingas karščiavimas, centrinės nervų sistemos simptomatika - dirglumas ar mieguistumas, traukuliai, židininė neurologinė simptomatika, o odos ir gleivinės bėrimas nebūdingas. Išplitusios naujagimių pūslelinės pradžia - 1-2 gyvenimo savaitė, kai pasireiškia sepsio simptomai: karščiavimas ar hipotermija, vangumas, gelta, pneumonija, hepatitas; bėrimas nėra dažnas simptomas.

Naujagimiams HSV infekcija yra pavojinga, nes išplitusi HSV infekcijos forma gali baigtis mirtimi ar lėtinėmis neurologinėmis komplikacijomis. Herpes kūdikiui sukelia odos, akių, smegenų, kitų vidaus organų (ypač kepenų) pažeidimus.

Diagnostika

Esant klasikinei HSV infekcijos išraiškai, diagnozuojama remiantis klinikiniais duomenimis. Sunkesniais atvejais diagnozė patvirtinama išskyrus virusą iš pažeistų audinių, pūslelių turinio, likvoro; nustačius HSV IgM ir IgG klasės antikūnų padidėjimą kraujo serume ir likvore ELISA metodu; nustačius HSV nukleino rūgštį likvore PGR metodu. Vienas iš būdų, kaip nustatomas herpes virusas, yra Herpes simplex viruso DNR (PGR metodu) tyrimas.

Diferencinė diagnostika

Svarbu atskirti herpes infekciją nuo kitų panašių būklių. Pateikiame lentelę, kurioje lyginama HSV ir enterovirusinės infekcijos diagnostika.

Gydymas ir valdymas nėštumo metu

Tinkamiausią gydymą skirs nėštumą prižiūrintis gydytojas. Pacientams, sergantiems lengva HSV infekcijos forma, pakanka simptominės terapijos. Etiologinė terapija - antivirusinis gydymas nukleozido analogais (acikloviru) - skiriama tada, kai yra visos naujagimių ir sunkesnės HSV infekcijos formos. Įtarus HSV encefalitą ar meningoencefalitą, antivirusinį gydymą būtina pradėti nedelsiant. Genitalijų pūslelinė taip pat gydoma peroraliniu ar intraveniniu acikloviru.

Deja, tačiau vaistų, kurie sunaikintų Herpes simplex virusą ir padėtų išvengti infekcijos pasikartojimo, nėra. Nėra bendrų lūpų pūslelinės gydymo rekomendacijų. Svarbu kremus pradėti tepti kuo anksčiau, geriausia dar iki atsirandant pūslelėms. Labai svarbu atsiradusių bėrimų neliesti, nekrapštyti, laikyti juos švariai ir sausai. Ilgalaikis gydymas („slopinantis gydymas“) gali būti naudingas pacientams, kurie kenčia nuo labai dažnų ligos atsinaujinimų. Slopinantys vaistai sumažins viruso aktyvumą 85 procentais, o jo slopinimas vaistų pagalba veiksmingas net 90 procentų. Skausmui numalšinti galima gerti aspiriną, ibuprofeną ir acetaminofeną. Burnos opoms gydyti tinka vietiniai skausmą malšinantys kremai su lidokainu ar benzokainu.

Profilaktika ir prevencija

Pagrindinė profilaktinė priemonė siekiant išvengti tiek lytinių organų, tiek lūpų pūslelinės - imuniteto stiprinimas. Nėščioji turėtų vengti tiesioginio kontakto su infekcijos požymių turinčiu žmogumi. Nėštumo metu reikėtų vengti oralinių lytinių santykių, nes virusas gali būti lengvai pernešamas nuo lūpų ant lytinių organų, ir atvirkščiai. Jei partneris artėjant jūsų gimdymo datai susirgo lytinių organų pūsleline, reikėtų neturėti lytinių santykių.

Būtina informuoti gydytoją, jei įtariate, jūs ar jūsų partneris serga arba galėjo susirgti pūsleline. Naujagimių HSV infekcijos profilaktika apima nėščiųjų ir gimdyvių HSV infekcijos diagnostiką bei tinkamą gimdymo būdo parinkimą: nustačius aktyvią HSV infekciją gimdyvės lytiniuose takuose, rekomenduojama atlikti cezario pjūvio operaciją, kad vaikas gimtų ne per infekuotus gimdymo takus. Seksualiai aktyviems asmenims, užsikrėtusiems HSV infekcija, rekomenduojama net ir remisijos metu naudoti prezervatyvus. Kad herpesas neplistų, venkite intymaus kontakto, kol ant kūno yra žaizdelių. Jeigu palietėte žaizdelę, nusiplaukite rankas. Beje, nesidalinkite savo rankšluosčiu ir rūbais su niekuo. Šiuo metu vakcinos nuo HSV infekcijos nėra.

Galimos komplikacijos

Pūslelinė daugumai žmonių nėra pavojinga, net jei ir susiduriama su pakartotiniais viruso simptomų epizodais. Tačiau herpes simplex infekcija gali būti rimtesnė sveikatos problema naujagimiams ir žmonėms su silpna imunine sistema.

Herpinis meningoencefalitas yra viena iš sunkių HSV infekcijos formų. Šiai formai būdingas prodromas, kurio metu pasireiškia bendrieji ir neurologiniai simptomai: karščiavimas, dirglumas, silpnumas, galvos skausmas, vėmimas, hiperestezija, galimos haliucinacijos. Po 1 savaitės išryškėja centrinės nervų sistemos pažeidimas, pasireiškiantis sąmonės sutrikimu, židinine neurologine simptomatika, hemipareze, traukuliais, disfagija, akipločio susiaurėjimu. Retais atvejais gali pasireikšti gyvybei grėsmingomis komplikacijomis - vidaus organų herpes infekcija, meningitu.

Sunkios formos pūslelinė dažniau išsivysto vaikams ir asmenims, turintiems imuninės sistemos sutrikimų. Sunkus HSV-1 infekcija gali sukelti ragenos ir akies junginės uždegimą, ragenos opas, dėl kurių gali sutrikti regėjimas ir gresia visiškas apakimas.

tags: #herpesas #gimdymo #metu

• Kaip organizuojama vaiko globa ir laikinoji priežiūra?
• patogios kelnės su petnešomis vaikams
• išsami informacija apie Paberžės socialinės globos namus
• svarbiausi patarimai tėvams apie vaiko saugumą
• Patarimai kvėpavimui gimdant