Išmokos vaikui iki 2 metų: išsamus vadovas

Įsivaikinus vaiką nemaža dalis išmokų sutampa su išmokomis, gaunamomis vaikui gimus. Įtėviai gauna tėvystės, vaiko priežiūros išmokas, vaiko pinigus, vienkartinę išmoką vaikui ir kt. Globojamiems vaikams skiriamų išmokų dydis priklauso nuo vaiko amžiaus.

Tėvystės išmoka

Tėvystės išmoka mokama motinystės socialiniu draudimu apdraustam įtėviui, jeigu jam suteikiamos tėvystės atostogos ir jis iki pirmosios tėvystės atostogų dienos turi sukaupęs ne trumpesnį nei 6 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius.

Vaiko priežiūros išmoka

Vaiko priežiūros išmoka mokama vienam iš motinystės socialiniu draudimu apdraustų įtėvių ar kriterijus atitinkančių senelių, išeinančių vaiko priežiūros atostogų. Gimus vaikui vaiko priežiūros išmoka yra mokama pasirinktinai iki vaikui sukaks 18 ar 24 mėn. Vaiko priežiūros išmokų dydžiai: Kai pasirenkama prižiūrėti vaiką iki jam sukaks 18 mėnesių, išmokos dydis siekia 60 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“. Kai pasirenkama prižiūrėti vaiką iki jam sueis 24 mėnesiai, pirmaisiais priežiūros metais išmokos dydis siekia 45 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“, antraisiais - 30 proc. Tiek pirmuoju, tiek antruoju pasirinkimu, neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais vaiko priežiūros išmokos dydis siekia 78 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“. Tokio pat dydžio vaiko priežiūros išmoka bus mokama ir už papildomą 2 mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį, kuri suteikiama tais atvejais, jeigu vaiką augina tik vienas iš tėvų. Į darbą galima grįžti bet kada ir derinti darbą su įsipareigojimais šeimai. Skirsis tik vaiko priežiūros išmokos mokėjimas. Papildomos pajamos nemažina gaunamos išmokos, jeigu išmokos ir papildomų pajamų suma neviršija 100 proc. buvusio vidutinio atlyginimo. Gyventojai, kurie gauna minimalią vaiko priežiūros išmoką ir kitas papildomas pajamas, gali dirbti ir išmokos jiems nemažinamos, jeigu vaiko priežiūros išmoka ir kitos papildomos pajamos kartu neviršija minimalios mėnesinės algos. Gyventojai, kurie gauną maksimalią išmoką, gali dirbti ir gauti papildomas pajamas, ir išmoka jiems nemažinama, jeigu vaiko priežiūros išmoka ir kitos papildomos pajamos kartu neviršija buvusio vidutinio atlyginimo, bet ne daugiau 5 vidutinio darbo užmokesčio. Neperleidžiamais mėnesiais taisyklė kitokia - jų metu dirbant, išmoka iškart mažinama gautų pajamų suma. Per papildomus du mėnesius, kai vaiką augina tik vienas iš tėvų, vaiką auginantis vienas iš tėvų gali ir dirbti, ir gauti viso dydžio (78 proc.) vaiko priežiūros išmoką. Savarankiškai dirbantiems asmenims, gaunantiems vaiko priežiūros išmoką, jos dydis nemažinamas, jei asmuo išmokos gavimo laikotarpiu turi savarankiškos veiklos pajamų. Minimali vaiko priežiūros išmoka, įgijus teisę ją gauti 2024 m. sausio mėnesį, negali būti mažesnė nei 392 eurai (neatskaičius mokesčių), o įgijus teisę ją gauti 2024 m. vasario mėnesį ir vėliau, minimali vaiko priežiūros išmoka negalės būti mažesnė nei 440 eurų (neatskaičius mokesčių). Maksimalus kompensuojamasis uždarbis vaiko priežiūros išmokai negali viršyti 2 šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, dydžio. Vaiko įvaikinimo atveju vaiko priežiūros išmoka mokama ne kol vaikui sueina 18 ar 24 mėnesiai, o 18 arba 24 mėnesius pasirinktinai. Tai reiškia, kad įvaikinus vyresnį vaiką, vienas iš įtėvių gali gauti vaiko priežiūros išmokas 18 arba 24 mėnesius. Tokia galimybė egzistuoja įvaikinus bet kurio amžiaus vaiką iki 18 metų. Vaiko priežiūros atostogos vaiko įvaikinimo atveju turi būti suteikiamos per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo arba sprendimo vykdymo pradžios.Kai vienoje šeimoje yra keli prižiūrimi vaikai, vaiko priežiūros išmokas už skirtingus vaikus gali gauti keli suaugusieji, jeigu atitinka visus kriterijus.

Vaiko pinigai

Vaiko pinigai yra mokami visiems vaikams iki 18 metų (arba iki 23 metų, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, įskaitant ir besimokančius profesinio ugdymo įstaigose, kai į mokymąsi įtraukta bendrojo ugdymo programa ir kt.). Nuo 2018 m., pasikeitus Išmokų vaikams įstatymui, išmoką vaikui arba kitaip, vaiko pinigus, gali gauti visos vaikus auginančios šeimos. Nuo 2025 m. sausio 1 d. kas mėnesį kiekvienam vaikui skiriama 122,50 Eur suma. Vadovaujantis Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsniu vaiko pinigai mokami kiekvienam vaikui iki tol, kol jam sueis 18 metų, tačiau jeigu aštuoniolikmetis dar mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, jam taip pat priklauso vaiko pinigai. Tačiau tokiu atveju, kai sulaukiama pilnametystės dar besimokant mokykloje, tam, kad būtų mokami vaiko pinigai, vienas iš tėvų arba pats vaikas turi pateikti prašymą. Vaikams, kurie studijuoja universitetuose, kolegijose ar kitose aukštojo mokslo įstaigose, vaiko pinigai nemokami.

Lietuvoje vaikų pinigų išmokos dydis atliepia bazinės socialinės išmokos (BSI- Bazinės socialinės išmokos dydis ) dydį. Nuo 2024 m sausio 1 d. BSI dydis yra lygus 70 Eur (2024 metais buvo 55 Eur), o vaiko pinigai sudaro 1,75 bazinės išmokos dalį, tad šiuo metu vienam vaikui skiriama 70 x 1,75= 122,50 Eur kasmėnesinė išmoka. Padidinti vaiko pinigai Lietuvoje skiriami šeimoms, auginančioms negalią turintį vaiką arba 3 ar daugiau vaikų, vaikams iš nepasiturinčių šeimų (kai vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį neviršija 2 VRP (atitinkamai 352 Eur žmogui). Papildomos išmokos dydis sudaro 1,03 Bazinės socialinės išmokos dalis, tad šiais metais papildomą išmoka už vieną vaiką sudaro 70 x 1,03= 72,10 Eur per mėnesį. Svarbu atkreipti dėmesį, kad paskutinius keletą metų BSI dydis kito ne vieną kartą, tad proporcingai augo ir vaikų pinigų išmokos - tai reiškia, kad vaiko pinigai ateinančiais metais taip pat gali augti. Norėdami sužinoti tikslią vaikų pinigų išmokos sumą Lietuvoje, sekite tuo metu galiojančios BSI dydį.

Primename apie papildomą 72,1 euro išmoką, kuri skiriama tam tikroms šeimoms, auginančioms vaikus. Išmoka skiriama iki vaikui sukanka 18 metų. Gausi šeima - tai šeima, kuri augina arba globoja tris ir daugiau vaikų. Vaikams su negalia ši išmoka skiriama taip pat nepaisant šeimos pajamų. Ji priklauso visais atvejais, kai vaikui nustatytas neįgalumo lygis. Pajamos skaičiuojamos pagal praėjusių kalendorinių metų duomenis. Svarbu žinoti, kad šeima, teikdama prašymą, pati apskaičiuoja savo pajamas ir įsipareigoja, kad pateikta informacija yra teisinga. Papildoma išmoka yra reikšminga parama šeimoms, kurios augina vaikus ir patiria didesnę finansinę naštą.

Vienkartinė išmoka vaikui

Gimus vaikui yra mokama vienkartinė išmoka vaikui. Vaiką įsivaikinus ši išmoka yra išmokama vienam iš įtėvių net ir tuo atveju, jeigu ji jau kartą buvo išmokėta už tą patį vaiką kitiems asmenims.

Išmokos vaikams 2025 metais

Gyventojų pajamų mokestis (GPM) ir išmokos

Pagrindinis teisės aktas - Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (toliau - GPMĮ). Mokesčio mokėtojai: Pajamų mokestį turi mokėti pajamų gavę: nuolatiniai Lietuvos gyventojai, nenuolatiniai Lietuvos gyventojai, pajamų mokestį mokantys nuo pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvoje. Mokestinis laikotarpis - kalendoriniai metai. Mokesčio objektas: 1. Visos nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje; 2. Šios nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos: per nuolatinę bazę vykdomos individualios veiklos pajamos ir užsienio valstybėse gautos arba uždirbtos pajamos, priskiriamos tai nuolatinei bazei Lietuvoje tuo atveju, kai tos pajamos susijusios su nenuolatinio Lietuvos gyventojo veikla per nuolatinę bazę Lietuvoje, taip pat šios ne per nuolatinę bazę gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje: palūkanos, išskyrus palūkanas už Vyriausybės ne nuosavybės vertybinius popierius; pajamos iš paskirstytojo pelno ir išmokos valdybos ir stebėtojų tarybos nariams; pajamos už nekilnojamojo pagal prigimtį daikto, esančio Lietuvoje, nuomą; honoraras; su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos; sporto veiklos pajamos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia veikla, nesvarbu, ar jos išmokamos tiesiogiai sportininkui ar trečiajam asmeniui, veikiančiam sportininko vardu; atlikėjų veiklos pajamos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia veikla, nesvarbu, ar jos išmokamos tiesiogiai atlikėjui ar trečiajam asmeniui, veikiančiam atlikėjo vardu; pajamos, gautos už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, taip pat nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje; kompensacijos už autorių arba gretutinių teisių pažeidimus.

Pajamų mokesčio tarifas:

20 % Su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių metinių pajamų (neįskaitant apskaičiuotų 2018 m. ar anksčiau) dalis, neviršijanti**: 60 VDU* (2024 m., 2023 m., 2022 m., 2021m.), 84 VDU* (2020 m.), 120 VDU* (2019 m.).

32 % -2020 m. ir vėliau; 27 % -2019 m.

15 % Su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių metinių pajamų (neįskaitant apskaičiuotų 2018 m. ar anksčiau) dalis, viršijanti**: 60 VDU* (2024 m., 2023 m., 2022 m, 2021 m.), 84 VDU* (2020 m.), 120 VDU* (2019 m.).

2018 m. ar ankstesniais metais apskaičiuotos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, išmokėtos 2019 m. ir vėliau (neatsižvelgiant į metinių pajamų sumą).

15 % Ligos išmokos (įskaitant išmokamas darbdavio), motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokos (neatsižvelgiant į metinių pajamų sumą).

15 % Pajamos iš paskirstytojo pelno (dividendai) (neatsižvelgiant į metinių pajamų sumą).

15 % (atėmus mokesčio kreditą) Individualios veiklos pajamos.

5 % Ne individualios veiklos pajamų, gautų už parduotas ar kitaip perleistas nuosavybėn atliekas, dalis, neviršijanti 120 VDU* (nuo 2019 m.) .

20 % Ne individualios veiklos pajamų, gautų už parduotas ar kitaip perleistas nuosavybėn atliekas, dalis, viršijanti 120 VDU* (nuo 2019 m.) .

20 % Tokių nesusijusių su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais metinių pajamų dalis, neviršijanti** 60 VDU* (2024 m., 2023 m., 2022 m., 2021 m.), 84 VDU* (2020 m.), 120 VDU* (2019 m.): tantjemų ar atlygio už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamo vietoj tantjemų arba kartu su jomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautų autorinių atlyginimų, mažųjų bendrijų vadovų, kurie nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautų pajamų.

32% - nuo 2020 m. 27% - 2019 m.

Tokių nesusijusių su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais metinių pajamų dalis, viršijanti** 60 VDU* (2024 m., 2023 m., 2022 m.), 84 VDU* (2020 m.); 120 VDU* (2019 m.): tantjemų ar atlygio už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamo vietoj tantjemų arba kartu su jomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautų pajamų pagal autorines sutartis, mažųjų bendrijų vadovų, kurie nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautų pajamų.

15 % Nesusijusių su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais pajamų (išskyrus pajamas iš individualios veiklos, paskirstytąjį pelną, tantjemas ir atlygį už veiklą stebėtojų taryboje, valdyboje, paskolų komitete, iš darbdavio pagal autorines sutartis, mažųjų bendrijų vadovų (kurie nėra tų mažųjų bendrijų nariai) pagal paslaugų sutartį gautas pajamas) dalis, neviršijanti 120 VDU* (nuo 2019 m.): palūkanų, autorinių atlyginimų ne iš darbdavio, iš turto pardavimo (kitokio perleidimo nuosavybėn), iš turto nuomos, honorarų, azartinių lošimų laimėjimų, dovanų, prizų ne iš darbdavio, ir kt.

20 % Nesusijusių su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais apmokestinamųjų pajamų (išskyrus pajamas iš individualios veiklos, paskirstytąjį pelną, tantjemas ir atlygį už veiklą stebėtojų taryboje, valdyboje, paskolų komitete, iš darbdavio pagal autorines sutartis, mažųjų bendrijų vadovų pagal paslaugų sutartį gautas pajamas) dalis, viršijanti 120 VDU* (nuo 2019 m.): palūkanų, autorinių atlyginimų ne iš darbdavio, iš turto pardavimo (kitokio perleidimo nuosavybėn), ne individualios veiklos pajamų, gautų už parduotas ar kitaip perleistas nuosavybėn atliekas, iš turto nuomos, honorarų, azartinių lošimų laimėjimų, dovanų, prizų ne iš darbdavio ir kt.

Fiksuoto dydžio Už pajamas, nuo kurių pajamų mokestis sumokamas įsigyjant verslo liudijimą.

* VDU - vidutinis darbo užmokestis, taikomas apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti: 2025 m. 1 VDU - 2 108,88 Eur; 60 VDU - 126 532,80 Eur; 120 VDU-253 065,60 Eur. 2024 m. 1 VDU - 1 902,70 Eur; 60 VDU - 114 162 Eur; 120 VDU - 228 324 Eur. 2023 m. 1 VDU - 1 684,90 Eur ; 60 VDU - 101 094 Eur; 120 VDU - 202 188 Eur. 2022 m. 1 VDU - 1 504,10 Eur; 60 VDU - 90 246 Eur; 120 VDU - 180 492 Eur. 2021 m. 1 VDU - 1 352,70 Eur; 60 VDU - 81 162 Eur; 120 VDU - 162 324 Eur. 2020 m.: 1 VDU - 1 241,40 Eur; 84 VDU - 104 277,60 Eur; 120 VDU - 148 968 Eur. 2019 m.: 1 VDU - 1 136,20 Eur; 120 VDU - 136 344 Eur.

** 60, 84, 120 VDU viršijanti / neviršijanti pajamų dalis apskaičiuojama nuo bendros šių metinių pajamų sumos: susijusių su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais (neįskaitant apskaičiuotų 2018 m. ar anksčiau) pajamų, tantjemų ir atlygio už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, pajamų, gautų iš darbdavio pagal autorines sutartis, mažųjų bendrijų vadovų, kurie nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautų pajamų.

Mokesčio lengvatos: neapmokestinamosios pajamos (GPMĮ 17 straipsnis); neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), taikomas su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms (GPMĮ 20 straipsnis); iš pajamų atimamos išlaidos (GPMĮ 21 straipsnis).

NPD, taikomi 2025 m. Gyventojams, kurių su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos (toliau - su darbo santykiais susijusios pajamos) per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos (toliau - MMA), galiojusios 2025 m. mokestinio laikotarpio sausio 1 dieną, vieno dydžio (1 038 Eur), taikomas mėnesio NPD - 747 Eur. Gyventojams, kurių su darbo santykiais susijusios pajamos per mėnesį yra didesnės nei 1 MMA, tačiau neviršija 2 387,27 Eur sumos, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal formulę: Mėnesio NPD = 747 - 0,49 × (gyventojo mėnesio su darbo santykiais susijusios pajamos -1 038 Eur (MMA, galiojančios 2025-01-01, 1 dydis)). Gyventojams, kurių su darbo santykiais susijusios pajamos per mėnesį yra didesnės nei 2 387,29 Eur suma, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal formulę: Mėnesio NPD = 400 - 0,18 × (gyventojo mėnesio su darbo santykiais susijusios pajamos - 642 Eur). Gyventojams, kuriems nustatytas 0-25 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0-25 procentų darbingumo lygis ar didelių specialiųjų poreikių lygis) arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD - 1 127 Eur. Gyventojams, kuriems nustatytas 30-55 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 30-55 procentų darbingumo lygis arba vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis), arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD - 1057 Eur. Metinis 8 964 Eur NPD taikomas gyventojams, kurių metinės pajamos (GMP) neviršija 12 MMA (12 456 Eur) sumos. Gyventojams, kurių metinės pajamos (GMP) yra didesnės nei 12 MMA (12 456Eur), bet neviršija 28 647,48 Eur sumos, metinis NPD apskaičiuojamas pagal formulę: Metinis NPD = 8 964 - 0,49× (GMP - 12 456 Eur (12 MMA dydžių)). Gyventojams, kurių metinės pajamos yra didesnės nei 28 647,48 Eur, metinis NPD apskaičiuojamas pagal formulę: Metinis NPD = 4 800 - 0,18 × (GMP - 7 704 Eur (12 x 642)).

Iš pajamų atimamos išlaidos: 1. savo, sutuoktinio arba savo nepilnamečių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), iki 18 metų ir vyresnių vaikų su negalia (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, bei iki 18 metų ir vyresnių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia, naudai iki 2034 m. gruodžio 31 d. sumokėtos gyvybės draudimo įmokos pagal iki 2024 m. gruodžio 31 d. sudarytas gyvybės draudimo sutartis, kuriose numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui; 2. savo, sutuoktinio, iki 18 metų ir vyresnių vaikų su negalia (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, bei iki 18 metų ir vyresnių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia, naudai iki 2034 m. gruodžio 31 d. sumokėtos pensijų įmokos į pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių Europos ekonominės erdvės valstybėje, turimus pensijų fondus pagal iki 2024 m. gruodžio 31 d. sudarytas pensijų kaupimo sutartis; 3. pensijų įmokos į pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybėje narėje, turimus pensijų fondus, kurias Lietuvos nuolatinis gyventojas moka kaip papildomas kaupiamąsias pensijų įmokas pagal Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatas ir kurios yra didesnės negu 3 procentai šio gyventojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos; 4. už profesinį mokymą pagal formaliojo profesinio mokymo programą, kurią baigus įgyjama atitinkama kvalifikacija, formaliojo profesinio mokymo programos modulį, kurį baigus įgyjama atitinkama kompetencija (kompetencijos), ir (ar) už studijas, kurias baigus įgyjama aukštojo mokslo kvalifikacija, nuolatinių Lietuvos gyventojų, kurie mokosi ar studijuoja, sumokėtos sumos. Jeigu už profesinį mokymą pagal formaliojo profesinio mokymo programą, formaliojo profesinio mokymo programos modulį ir (ar) už studijas sumokėta skolintomis lėšomis (tam tikslui paimta iš kredito įstaigos paskola), iš pajamų gali būti atimama per mokestinį laikotarpį grąžinta šios paskolos dalis; Jeigu už profesinį mokymą ar studijas sumokėta skolintomis lėšomis (tam tikslui paimta iš kredito įstaigos paskola), tai iš pajamų gali būti atimta per mokestinį laikotarpį grąžinta šios paskolos dalis. Jeigu šia lengvata negali pasinaudoti pats besimokantis ar studijuojantis nuolatinis Lietuvos gyventojas, tai šias išlaidas iš savo pajamų gali atimti jo tėvai (įtėviai), globėjai, rūpintojai ir (ar) sutuoktinis; 5. palūkanas už vieną iki 2009 m. sausio 1 d. paimtą kreditą gyvenamajam būstui statyti ar jam įsigyti, jeigu rašytinis susitarimas dėl gyvenamojo būsto įsigijimo ar finansinės nuomos (lizingo) sutartis sudaryta iki 2009 m. sausio 1 dienos.

Apribojimai. Iš pajamų gali būti atimama: iki 1 500 Eur suma, sumokėta kaip: - papildomos gyventojų įmokos į II pakopos pensijų kaupimo fondą, kurios yra didesnės nei 3 procentai šio gyventojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos; - įmokos į III pakopos pensijų kaupimo fondą; - gyvybės draudimo įmokos; bendra visų atimamų išlaidų suma neturi viršyti 25 procentų visų apmokestinamųjų pajamų sumos. Išlaidos atimamos iš nuolatinio Lietuvos gyventojo metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje deklaruotų pajamų, apmokestinamų taikant 15, 20 ar 32 (2019 m. - 27) procentų pajamų mokesčio tarifą.

Nuolatinių Lietuvos gyventojų pajamų mokesčio deklaravimo ir sumokėjimo tvarka: Metinę pajamų mokesčio deklaraciją pateikti privalo nuolatinis Lietuvos gyventojas: kuriam atsiranda pareiga perskaičiuoti pajamų mokestį pagal GPMĮ 6 straipsnio 1¹ ir 1² dalių nuostatas (t. y. taikant progresyvų mokesčio tarifą), ir (ar) metinį NPD - GPMĮ 20 straipsnyje nustatyta tvarka; gavęs apmokestinamųjų pajamų, pagal pajamų mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms; kuriam pagal Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymą atsiranda pareiga deklaruoti turtą (išskyrus gyventojus, pageidaujančius gauti piniginę socialinę paramą ar paramą būstui įsigyti (išsinuomoti), ir jų šeimų narius, taip pat atskaitinę turto deklaraciją teikiančius asmenis); mokestiniu laikotarpiu įsigijęs verslo liudijimą ar įregistravęs individualią veiklą, net jei individualios veiklos pajamų negavo; kuris pageidauja pasinaudoti teise atimti GPMĮ 21 straipsnyje nurodytas išlaidas; asmuo, tapęs nuolatiniu Lietuvos gyventoju dėl Lietuvoje ištisai ar su pertraukomis išbūtų 280 ar daugiau dienų vienas paskui kitus einančiais mokestiniais laikotarpiais ir viename iš jų išbūtų 90 ar daugiau dienų; galutinai iš Lietuvos išvykstantis nuolatinis Lietuvos gyventojas. 2019 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamos ir nuo jų apskaičiuotas pajamų mokestis deklaruojami Pavyzdinėje pajamų mokesčio deklaracijo...

tags: #ar #apsimokestina #gpm #sodros #ismokos #iki

• Informacija tėveliams apie Jurbarko darželius
• išsami informacija apie darželį "Pėdutės"
• Vardai ir titulai Julijaus Cezario laikais
• Didingi pietų vaisiai: arbūzai, melionai ir baklažanai
• Kaip išsirinkti vaikiškus slidinėjimo batus?