Montessori darželis - tai ugdymo įstaiga, kurioje taikoma Montessori metodika, skatinanti vaikų savarankiškumą, kūrybiškumą ir individualų mokymąsi.
Montessori pedagogika - tai mokymosi metodas, sukurtas Italijos gydytojos ir pedagogės Marijos Montessori XX a. pradžioje. Gydytoja šios pedagogikos šakos principus suformulavo, remdamasi savo pastebėjimais apie natūralius vaikų polinkius, poreikius ir elgesį. Montessori filosofijos pagrindas - pasitikėjimas vaiku. Marija Montessori teigė, kad vaikas susipažįsta su pasauliu, išreiškia save bei savo emocijas žaisdamas. Būtent žaidimo metu atsiskleidžia jo smalsumas ir noras tobulėti.
Gydytoja Maria Montessori gimė 1870 metais Italijoje. Pirmiausia, siekė karjeros medicinos srityje ir tapo viena pirmųjų moterų gydytojų šioje šalyje. 1896 baigė Romos universiteto Medicinos mokyklą. 1901-1904 Romos universitete studijavo psichologiją ir filosofiją. 1904-1906 Romos universitete dėstė antropologiją. 1907 m. gydytojai Montessori buvo suteikta galimybė dirbti su vieno skurdaus Romos rajono vaikais. Maria Montessori pastebėjo, kad skurdžioje aplinkoje augantys vaikai demonstruoja įgimtą smalsumą ir norą mokytis, kai juos supa stimuliuojanti aplinka ir tinkami žaislai bei įvairios lavinimo priemonės. Remdamasi savo medicinos ir psichologijos žiniomis gydytoja sukūrė natūralaus vaiko vystymosi stebėjimo ir suvokimo svarbą pabrėžiančią pedagogikos filosofiją.
1907 m. San Lorenzo mieste Maria Montessori atidarė pirmuosius Casa dei Bambini (liet. Vaikų namai), kuriuose pritaikė savo sukurtus modernius ugdymo metodus. Vaikų namų aplinka buvo kruopščiai apgalvota ir sukurta, naudojant vaikų jusliniams tyrinėjimams, smulkiajai motorikai, pažinimo funkcijoms, praktiniams įgūdžiams, o svarbiausia, savarankiškumui skatinti tinkamus baldus ir kitas priemones. Netrukus gydytoja Montessori pastebėjo nepaprastą vaikų akademinių gebėjimų, susikaupimo ir savarankiškumo pažangą. Casa dei Bambini sėkmė sukėlė didžiulį susidomėjimą Montessori metodu.
1912 m. gydytoja Montessori paskelbė mokslinį darbą „Montessori metodas“, kuriame išdėstė savo sukurtos ugdymo filosofijos principus ir praktinius aspektus. Nepaisant iššūkių ir tradicinių švietimo įstaigų atstovų pasipriešinimo, Montessori išliko atsidavusi savo vizijai suteikti vaikams individualumą ir įgimtą unikalumą skatinantį ugdymą. Ji toliau tobulino mokymo metodus, įtraukdama įžvalgas iš nuolat atliekamų stebėjimų ir tyrimų.
M. Montessori vardu pavadintas krateris Veneroje. Italijoje buvo išleisti lirų banknotai ir monetos su M. Montessori portretu ar jos vardo mokyklų vaizdais.
1952 m. gegužės 6 d. mirė Marija Montesori (Maria Montessori, 1870 m. rugpjūčio 31 d. - 1952 m. gegužės 6 d.) - psichologė ir pedagogė iš Italijos.

Montessori lopšelio klasė yra tikras vaikų pasaulis, atitinkantis vaikų amžių ir interesus. Paruošta aplinka ir patrauklios priemonės yra lengvai prieinamos ir suteikia vaikui pasirinkimo laisbę. Šios priemonės išdėliotos apatinėse lentynose, kurias lengva pasiekti net ir patiems mažiausiems.
Klasių/erdvių aplinka yra kuriama, naudojant kokybiškas, natūralias medžiagas ir vaikų sensorinę, pažinimo, fizinę raidą ir praktinių gyvenimo įgūdžių lavinimą skatinančius baldus bei priemones. Montessori baldai yra naudingi mokymo įstaigų klasių ir namų aplinkos elementai, kuriuos panaudodami vaikai gali tyrinėti juos supantį pasaulį ir mokytis. Stalai ir kėdės klasėse dažniausiai yra žemi, pritaikyti vaikų ūgiui. Sėdėdami ant tinkamo aukščio kėdžių ir prie tinkamų stalų vaikai sėdi kur kas patogiau ir efektyviau užsiima individualiomis ir grupinėmis veiklomis.
Montessori aplinkoje ypač svarbus geras edukacinių priemonių ir žaislų prieinamumas. Daiktų lentynos ir daiktadėžės išdėstomos vaiko akių lygyje arba vaikams lengvai pasiekiamoje vietoje, todėl vaikai gali savarankiškai išsirinkti daiktą ir jį grąžinti į vietą.
Montessori filosofiją atitinkantys ,,žaislai“ dažnai nėra tradiciniai, mūsų laikais įprasti žaislai. Tai gali būti konstruktoriai, kaladėlės, įvairių dydžių, formų ir skirtingų tekstūrų konstrukcinės detalės, dažniausiai pagamintos iš medžio arba kitų natūralių, aplinkai draugiškų medžiagų. Pavyzdžiui, maži ąsočiai, stiklinės ir kitokios talpyklos skysčiams arba sausoms medžiagoms pilti ir perpilti skatina rankos-akies koordinaciją bei dėmesio koncentraciją. Taip pat naudojamos įvairios mokymuisi skaityti skirtos Montessori kortelės, medinės raidės, kalbančios kortelės, tikroviškos gyvūnų figūrėlės.

Klasės suprojektuojamos taip, kad vaikas galėtų būti kuo savarankiškesnis ir laisvas (žinoma, siekiant vaikų saugumo, nubrėžiamos racionalios laisvės ribos). Tokiose mokymo įstaigose pedagogai yra tarsi palydovai, kurie nukreipia vaikus tam tikra kryptimi, ir užtikrina individualią kiekvieno vaiko mokymosi patirtį, atitinkančią jo unikalius poreikius ir interesus.
Filosofijos pagrindas - unikalūs kiekvieno vaiko gabumai, pomėgiai ir individualus mokymosi stilius. Montessori ugdymas orientuotas į visapusį vaiko ugdymą - pažintinį, emocinį, socialinį ir fizinį. Šios filosofijos principus galima taikyti įvairiose aplinkose, kuriose organizuojamas vaikų ugdymas - nuo tradicinių mokyklų ar vaikų darželių klasių iki namų aplinkos.
Remiantis Montessori filosofija nereikia stengtis padėti vaikui išspręsti matematikos uždavinį, jeigu jis jaučia, kad gali tai atlikti be aplinkinių pagalbos. Pabrėžiamas patirtinis mokymasis per praktinę veiklą.
Kitaip nei tradicinėse ugdymo įstaigose, klasėse mokosi skirtingo amžiaus vaikai. Tai skatina socialinę sąveiką ir tarpusavio mokymąsi.
Montessori darželis - tai ne tik mokymo įstaiga, bet ir vieta, kur vaikai mokosi gyventi tikrąja šio žodžio prasme. Skirtingai nuo tradicinių darželių, Montessori darželio aplinka yra ypatinga: čia pedagogai nenurodinėja, o padeda vaikui savarankiškai pasirinkti veiklą, jos vietą ir trukmę. Pedagogų vaidmuo Montessori darželyje yra labai specifinis. Jie neveda pamokų per tradicines instrukcijas. Pedagogai dirba vadovaudamasi "sudominti ir leisti" principu. Pagrindinis jų uždavinys yra padėti vaikui savarankiškai pasirinkti veiklą ir jos trukmę. Tai reiškia, kad vaikas turi laisvę pasirinkti tai, kas jam patinka - tai gali būti meniniai darbai, muzika ar matematika - ir tyrinėti tai tiek laiko, kiek jam reikia.
Darbas su priemonėmis apima daug judesių - vaikščiojimą, nešimą, pylimą, kalbėjimą ir pastovią rankų veiklą. Savidisciplina pasiekiama laipsniškai įsitraukiant į prasmingą darbą. Padirbėję klasėje, prasmingą veiklą kiekvienam vaikui perkeliame ir į lauką.
Marios Montessori įtaka švietimo sistemai buvo kur kas didesnė ir peržengė ugdymo įstaigų ribas. Šiandien Montessori teorija yra plačiai pripažinta dėl į vaiką orientuotos filosofijos, dėmesio praktiniam mokymuisi ir vaikų savarankiškumo, savęs suvokimo skatinimo. Montessori mokymo įstaigų, skirtų tiek mažyliams, tiek vyresniems vaikams, galima rasti visame pasaulyje.
M.Montessori pedagoginės sistema Lietuvos švietimo raidoje turi ilgas, unikalias ir originalias tradicijas. Prasidėjusi tarpukaryje (1927), keturiasdešimt metų išgyvenusi išeivijoje ( 1944-1987), 1987 m. Amerikos lietuvių dėka sugrąžinta į atgimusią Lietuvą. 1989m. Lietuvos švietimo reformos pradžia, kuriama tautinės mokyklos koncepcija. 1993 01 25 oficialiu raštu-prašymu kreipėmės į LR kultūros ir švietimo ministrą dėl tarpininkavimo įkurti Montessori metodo centrą. 1993 09 13 įvyksta Montessori metodo centro atidarymas. Atvyksta pirmieji vaikai. Jų buvo 40. Atidaromos dvi grupės skirtos ikimokyklinio amžiaus vaikams. Tai - pirmoji privati švietimo įstaiga Vilniaus mieste. Filmuoja televizija, pirmasis interviu į tiesioginį radijo eterį. 1994 09 01 darželio patalpose atidaroma pradinės mokyklos klasė. 1994 - 1996 m. kartu su Amerikos lietuvių Montessori draugija vedami respublikiniai ilgalaikiai montesorinių mokytojų ruošimo kursai.
2019 metais Kaune, Panemunėje, pradėjo savo istoriją nauja privati mokykla-darželis „Montessori Akademija“. Ši vieta, kurioje 1989 m. veikė „Drobės“ žinybinis darželis, tapo pirmuoju Montessori judėjimo lopšiu Nepriklausomoje Lietuvoje. Būtent šioje vietoje, Kaune, buvo atidarytos pirmosios Montessori metodo eksperimentinės klasės, vyko užsienio lektorių mokymai. Tai buvo vieta, iš kurios pasklido Montessori metodo idėjos po visą Lietuvą.
Nesusipažinusiems su Montessori metodu dažnai kyla daug klausimų. „Dažnai sulaukiame klausimų, kaip vaikai mokosi, - pripažįsta I.Vitkuvienė. Man pačiai kartais atrodo, jog jie galvoja, kad žaidžia, o ne mokosi. Iš tiesų jie mokosi iš aplinkoje esančių kruopščiai parengtų ir moksliškai tirtų Montessori priemonių, tačiau jų mokymosi erdvė išeina iš klasės ribų.
Montessori pedagogika Lietuvoje dar nėra plačiai paplitusi, tačiau matome jos augantį populiarumą ir pripažinimą. Montessori darželis yra unikali įstaiga, kurioje vaikai mokosi gyventi tikrąja šio žodžio prasme. Toks ugdymo modelis skiriasi nuo tradicinio darželio - čia svarbiausias dalykas nėra pamoka ar aiškus tvarkaraštis. Ugdymas čia vyksta per praktinę veiklą.
Google įkūrėjai Larry Page ir Sergey Brin pasidalino, kad jų sėkmės paslaptis buvo laisvė pasirinkti mokyklą. Jie paminėjo, jog būtent Montessori principai - laisvė pasirinkti veiklas bei pagarba individualumui - lėmė jų asmenybinius svarbius gebėjimus. Kitas įtakingas asmuo Sean Diddy Combs taip pat pabrėžia Montessori švietimo naudą. Jis baigęs Montessori mokyklą Niujorke tvirtina, jog būtent tokio tipo ugdymas puoselėja kūrybiškumą ir išradingumą. Netgi "Wikipedia" kūrėjas Jimmy Wales bei Kolumbijos rašytojas Gabriel Garcia Marquez neslepia fakto, kad jie taip pat gavo Montessori išsilavinimą.

Montessori darželis yra puiki alternatyva tradiciniam ugdymui. Tai vieta, kur vaikai gali mokytis savo tempu, lavinti savarankiškumą ir atsakingumą. Marijos Montessori metodas, kuriuo remiasi šis darželis, yra pripažintas visame pasaulyje ir vis dažniau taikomas Lietuvoje. Tai darželis, kuris ne tik ruošia vaikus realiam gyvenimui, bet ir skatina jų asmenybės visapusišką vystymąsi.
tags: #montessori #darzelis #romainiuose