Mokytojo padėjėjas: būtina pagalba neįgaliems vaikams ir kylančios problemos
Šiuo metu mūsų šalies ugdymo įstaigose dirba daugiau nei 4 tūkst. padėjėjų. Džiaugiamės, kad per ketverius metus jų skaičius padvigubėjo. Visgi, nors šių specialistų daugėja, tėvai, auginantys vaikus su negalia, susiduria su rimtais iššūkiais užtikrinant jiems priklausančią pagalbą.
Pedagoginė psichologinė tarnyba (PPT), įvertinusi vaiko mokymosi sunkumus, nustato, kiek laiko jam turi būti teikiama padėjėjo pagalba. Tačiau vis dažniau susiduriama su atvejais, kad vaikui skirta padėjėjo pagalba yra, tačiau mokykla šiam specialistui paveda vykdyti kitas funkcijas: budėti per pertraukas, pavaduoti kitus mokytojus ir pan. Tai lemia, kad dalis vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, lieka be jiems skirtos būtinos pagalbos.
Kai padėjėjas tampa „universaliu“ darbuotoju
Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė Kristina Košel-Patil pažymi, kad mokyklų vadovai, neatsižvelgdami į nustatytą vaiko poreikį, dažnai specialistui skiria kitas užduotis, todėl padėjėjas negali atlikti savo pareigybinių funkcijų. Suprantame, kad kai kuriose mokyklose trūksta darbuotojų, tačiau kyla esminis klausimas: jei padėjėjui atliekant kitas užduotis, tuo metu klasės mokytojui arba specialiųjų poreikių turinčiam mokiniui prireiks pagalbos, kas bus atsakingas, jeigu kas nors nutiks?
Yra pasitaikę situacijų, kai pagal PPT rekomendacijas paskirtas padėjėjas privalėjo padėti ne tik autistiškam mokiniui, bet ir kitam mokiniui, nekalbančiam lietuviškai. Tokios situacijos prevenciškai suvaldomos, kai šalia yra padėjėjas, tačiau jo atitraukimas nuo pagrindinių pareigų sukelia riziką tiek vaikui, tiek visam ugdymo procesui.
Teisinė pusė ir tėvų atsakomybė
Ką daryti tokiu atveju, jeigu padėjėjas skirtas, tačiau tiesioginių funkcijų nevykdo dėl mokyklos vadovybės skiriamų darbų? Už švietimo kokybę atsako pati jo teikėja (t. y. mokykla) bei savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija - dažniausiai savivaldybė. Pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 47 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę reikalauti, kad vaikui būtų teikiamas geros kokybės ugdymas ir naudotis kitų įstatymų nustatytomis teisėmis.
Tikslinga reikalauti, kad ugdymo įstaiga užtikrintų vaiko poreikius atitinkančią švietimo pagalbą, prašyti ugdymo įstaigos steigėjo įvertinti susiklosčiusią situaciją. Individualiais atvejais gali būti nagrinėjami skundai Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje ar kitose institucijose.
| Amžiaus tarpsnis | Pagalbos dažnumas/trukmė |
|---|---|
| Ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje | 2-3 val. per savaitę |
| Mokykliniame amžiuje (epizodiškai) | 2-3 val. per dieną |
| Kasdien veiklų metu | 4-5 val. per dieną |
| Nuolatinė pagalba | 6-8 val. per dieną |
Įtraukusis ugdymas - ne tik teisė, bet ir aplinka
Skirtingų ugdymosi poreikių turinčių mokinių mokymasis kartu kuria naują situaciją, kurioje švietimo prieinamumas nėra vien noras mokyti, tai ir galimybė mokytis saugioje, tinkamoje aplinkoje. Pažymėtina, kad pagalbos reikmė nėra tiesiogiai siejama tik su vaikui nustatytu raidos sutrikimu. Jeigu vaikui nustatyti vidutiniai ar dideli specialieji ugdymosi poreikiai, tačiau nėra surinkta pakankamai informacijos, jog jis negali savarankiškai dalyvauti ugdymo procese, mokytojo padėjėjo pagalba gali būti nerekomenduojama.
Tėvams, kurių vaikai negauna jiems priklausančios pagalbos, rekomenduojama būtinai kreiptis į atsakingas institucijas. Svarbu atkreipti dėmesį ne tik į dokumentuose užfiksuotus dalykus, bet ir į realų vaiko elgesį, jo pokyčius klasėje bei bendraujant su bendraamžiais. Tik sutelkus pastangas tarp tėvų, mokyklos administracijos ir savivaldybės, galima užtikrinti, kad kiekvienas besimokantysis būtų ugdomas pagal jo galimybes, poreikius bei polinkius.
tags: #aukletojos #padejeja #uz #neigalius #vaikus
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
