Ugdymo, lavinimo ir auklėjimo esmė bei šeimos vaidmuo

Ugdymo esmę daugelis tyrinėtojų aiškina skirtingai, kadangi laikomasi skirtingų filosofinių, psichologinių, sociokultūrinių koncepcijų. Ugdymas - pagrindinė pedagogikos sąvoka, suprantama kaip naujos dar nesubrendusios kartos pilnutinis brandinimas. Lietuvių pedagogas klasikas Stasys Šalkauskis sako, kad ugdymas yra bendras visos asmenybės lavinimas, apimantis žmogaus visumą. Turi būti ugdoma kartu ir žmogaus kūnas, ir dvasia, nes žmogus nėra nei vienas tik kūnas, nei viena dvasia, bet sudaro vieną psichofizinę substanciją.

Ugdymo tikslai ir uždaviniai aprėpia tiek tiesioginius, tiek netiesioginius aspektus: psichinį lavinimą, socialinį auklėjimą, kultūrinį lavinimą bei dvasinį auklėjimą. Ugdymas, kaip sudėtinė socializacijos proceso dalis, veiksmingai keičia asmenybės moralines nuostatas ir jos visuomeninę sąmonę, kurios pagrindu vėliau formuojama elgsena.

Auklėjimas: asmenybės dorinimas ir prigimties plėtojimas

Auklėjimas - tai asmenybės ugdymas, jos prigimties plėtojimas, dorinimas. Auklėjimas stiprina žmogaus vidines galias ir atstato harmoniją tarp aukštesnių bei žemesnių galių. Svarbu suprasti, kad auklėjimas apima ne dalį, o visą vaiko asmenybę. Protingi tėvai, auklėdami vaiką, į jį žiūri kaip į asmenybę, turinčią savo dvasinį gyvenimą, kurios negalima tvarkyti tik pagal savo norus.

Šiame procese ypatingą vietą užima prigimtinio auklėjimo kryptis, susiklosčiusi 18-ame amžiuje. Prigimtinio auklėjimo atstovai kritikavo autoritarinį auklėjimą, pagrįstą vaiko asmenybės slopinimu ir prievarta. Jų teigimu, vaiko mokymas ir auklėjimas turi būti organizuotas taip, kad vaikui nebūtų nurodinėjama, nebūtų varžoma jo prigimtinė teisė į laisvę ir savanorišką apsisprendimą.

Šeima kaip svarbiausia ugdymo institucija

Kaip sena yra žmonija, taip sena yra šeima. Ji - viena svarbiausia ir galingiausia ugdymo institucija. Šeima geriausiai atliepia visus žmogaus ugdomumo parametrus, nes tėvai kuria tą pirmąją aplinką, atveriančią duris į pasaulio pažinimą. Kadangi meilė yra viso ugdymo pamatas, tėvai turi daugiausiai galimybių įsitraukti į šį procesą.

Remiantis J. Vabalo-Gudaičio teoriniu palikimu, galima išskirti pagrindines tėvų pareigas ugdymo procese:

• Saugoti vaikus nuo blogų gyvenimo pavyzdžių: vengti barnių, keiksmų ir smurto.
• Savo vaikų mokymas: kasdieniai įgūdžiai, profesinis orientavimas ir pasaulėžiūros formavimas.
• Pagalba mokyklai: bendradarbiavimas ir abipusė pedagoginė sąveika.

Bendradarbiavimas su mokykla

Šeima negali už vaiko mokymąsi visą naštą „užkrauti“ mokyklai. Tiek mokytojai, tiek tėvai turi jausti atsakomybę už vaikų žinias. Namai ir ugdymo įstaiga yra du svarbiausi vaikų pasauliai, kurie kasdien turi sietis. Jeigu pedagogus ir tėvus sieja tarpusavio pagarba pagrįsti saitai, vaikai jausis saugiai, tačiau jei šie du pasauliai tarpusavyje nederės, vaikai kentės.

Norėtųsi, kad kiekvienu konkrečiu atveju tėvai būtų gyvi ir kūrybiški auklėtojai, gebantys skiepyti jaunajai kartai pasišventimo, darbštumo, drąsos ir atsakomybės daigus. Meilės ir atsakomybės formavimas yra ilgas ir nenuilstantis darbas, reikalaujantis susitelkimo tarp visų ugdymo grandžių.

tags: #mokymas #lavinimas #auklejimas

• Teisiniai tėvystės nustatymo aspektai
• Kiaušiniai prieš miegą: nauda ir rizika
• Dekretinių išmokų mokesčių skaičiavimas
• Skiepų kalendorius ikimokyklinukams
• Kaip sutvarkyti dokumentus po gimdymo