Esminiai įgūdžiai ir gebėjimai, padedantys vaikams klestėti šiuolaikiniame pasaulyje

Kokiame pasaulyje gyvensime po 10-20 metų, niekas, net geriausi pasaulio futurologai, nežino. Tačiau tam tikri įgūdžiai, kaip visraktis tinkantis visoms gyvenimo situacijų spynoms atrakinti, bus gyvybiškai svarbūs. Šie gebėjimai padės tiek mažiems, tiek ir dideliems žmonėms, kuriuos mokyklose ne visada moko. Visi jie svarbūs, vienas kitą suponuoja, sukurdami savitą ir veiklią ekosistemą. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius dalykus, kuriuos vaikai turi išmokti augdami, ir kaip tėvai bei pedagogai gali prisidėti prie jų ugdymo.

Asmeniniai ir socialiniai įgūdžiai - ateities pamatas

Smalsumas: pagrindinis mokymosi variklis

Smalsumas yra pagrindinis variklis, padedantis ir vaikams, ir suaugusiems iš tikrųjų kažką išmokti (ne mintinai iškalti). Jis sukuria galimybę į problemas žiūrėti kaip į įdomias mįsles, o ne kaip į neįveikiamus kalnus. Mįslių išsprendimas savaime yra malonus ir skatinantis dalykas. Vaikai iš prigimties yra smalsūs ir dažniausiai jiems nereikia papildomai to smalsumo skatinti. Leiskite vaikams užduoti klausimus, skatinkite juos uždavinėti ir ieškokite atsakymų kartu su jais (taip lavėsite ir jūs). Kyla dar daugiau klausimų? Ieškokite daugiau atsakymų, tol, kol surasite. Taip klausimai niekada nesibaigs ir smalsumas neišsisems. Toks ir tikslas.

Kūrybingumas: problemų sprendimas nestandartiškai

Jūsų vaikas, o kažkada ir jūs, buvote kieti problemų sprendėjai. Su laiku, ir ypač su dabartinės mokymo sistemos įtaka, iš problemų sprendėjų žmonės tampa teisingo atsakymo žinotojais. Leiskite vaikams spręsti problemas patiems. Jei prašo pagalbos, padėkite, tačiau bėgant laikui vaikas atras vis daugiau galios pats spręsti ir sudėtingus klausimus, tad leiskite jam tai daryti. Jo atrandami būdai greičiausiai bus ne tokie tobuli, kaip norėtųsi, tačiau labai kūrybingi. Nenurodinant, kaip „reikia“ daryti, sukuriama erdvė laisvam pasirinkimui, klaidoms ir mokymuisi iš jų. Tai glaudžiai susiję su savarankiškumo ugdymu.

Savarankiškumas ir projektų įvykdymas

Augdami vaikai įgyja vis daugiau savarankiškumo, ir jiems prireikia vis daugiau erdvės ir privatumo. Gerbkite tas ribas, leiskite vaikui klysti ir mokytis iš savo klaidų. Nesmerkite jo už tai, kad jis daro kažką nepasitaręs su jumis - jis mokosi būti savarankiškas. Savarankiškumas sukuria galimybes išmokti pačiam įvertinti savo jėgas ir pasiekti užsibrėžtų tikslų. Mūsų gyvenimas yra pilnas projektų, net jei to nepastebime: siekių, kuriems turime ribotus išteklius, tikslą ir (dažnokai) apibrėžtą laiką. Jei vaikų iniciatyva ir smalsumas nėra užgesinti apribojimais ir privalomomis žiniomis, vaikai patys susigalvoja projektų idėjų ir jas siekia įgyvendinti. Palaikydami juos sunkiuose etapuose, skatindami ne už rezultatą, o už pastangas, išmokysite juos įveikti net ir sudėtingiausias užduotis. Vaikai noriai imasi iniciatyvos. Leiskite jiems klysti, leiskite mesti ir pradėti iš naujo. Priimkite tai kaip mokymosi procesą, ne pagrindinį gyvenimo įvykį.

Savo aistros radimas ir laimė su pačiais savimi

Gebėjimas rasti savo aistrą padeda būti laimingesniu. Pusė suaugusių žmonių nemėgsta savo darbo, nes iš jų buvo atimta jų gyvenimo aistra, gebėjimas pajausti savyje tai, kas labiausiai patinka. Jei vaikai būtų galėję ir išmokę savarankiškai priimti sprendimus, klysti, pasiekti, žvelgti kūrybiškai, priimti save, jie ir būtų tais, kuo norėjo būti visą gyvenimą. Būti laimingais su pačiais savimi - to išmokstame jau vaikystėje, bent jau turėtume. Vaikai išmoksta būti laimingais net ir nežaisdami; tiksliau, jų žaidimai perauga į tikrą gyvenimą nejučiomis, tėvams po truputį paleidžiant vaiką iš savo globos ir nelaikant pririšus prie savęs.

Empatija: ryšio ir savireguliacijos pagrindas

Empatija yra nepaprastai svarbus elementas sveikiems ryšiams užmegzti, laimės pojūčiui atsirasti ir savireguliacijai. Vaikai savo emocijų suvokti negali, taigi už juos empatizuoti turi tėvai. Laikui bėgant, vaikui augant (tėvams vis dar empatizuojant), vaikas pats pradeda suvokti savo emocijas, o kartu - aplinkinių. Empatizuokite vaikams, sau, aplinkiniams. Taip kuriame geresnį psichologinį mikroklimatą aplink save ir savyje.

Kritinis mąstymas ir susigyvenimas su pokyčiais

Kritinis mąstymas vaikams yra įgimtas. Tėvams, siekiantiems vaikus išmokyti mąstyti kritiškai, pirmiausia patiems reiktų to išmokti, t.y. abejoti savo pačių teiginių teisingumu, pagrįstumu, šaltiniais, turėti omenyje, kad turimas įsitikinimas gali būti klaidingas. Pokyčiai yra neišvengiama mūsų gyvenimo dalis. Ir kuo toliau, tuo daugiau ir didesnių tų pokyčių bus. Vaikui labai svarbu apsiprasti su kintančiu pasauliu. Mūsų organizmas siekia prisitaikyti prie aplinkos, tad turime įgimtą inerciją besikeičiančioms gyvenimo sąlygoms priimti. Suaugusių darbas vaikui - padėti adaptuotis pokyčiams vykstant, ir kartu palaikyti patį, kai jis jų nori - pradedant nuosavu kambariu, baigiant persikėlimu į kitą miestą gyventi, ar studijomis užsienyje.

Apibendrinant esminius ugdymo aspektus, galime išskirti šiuos svarbiausius įgūdžius ir tėvų bei pedagogų vaidmenį juos ugdant:

Tėvystės ir ugdymo iššūkiai: kaip sukurti palankią aplinką

Įtraukusis ugdymas ir specialiųjų poreikių vaikai

Vaikai yra puikūs mokiniai, sugeriantys iš aplinkos visa, kas juos supa, grėsmes taip pat. Tėvai ir specialistai aiškiai pastebi, kad autizmo spektro sutrikimą (ASS) turintiems žmonėms išties sunku išmokti tinkamai elgtis socialinėse situacijose. Funkcinis elgesio vertinimas (FBA) - tai individualus ir unikalus procesas, puikiai tinkantis kiekvienam vaikui. Hiperaktyviems vaikams labiau nei kitiems reikia nustatyti tvirtas leistino elgesio ribas. Reikia teisingai suprasti: leistino elgesio ribos neturi būti griežtos ir nekintamos, jos turi atlikti vis besikeičiančias realias sąlygas. Ypač vaikams, turintiems dėmesio sutrikimo ir hiperaktyvumo sindromą, yra svarbu gyventi pagal tvirtas taisykles, jei dienotvarkė aiški, sumažėja vaikų dirglumas ir susierzinimas. Kartu taisyklės suteikia ir saugumo. Tikslinga atrasti ir ugdyti stipriąsias neįprasto elgesio vaikų puses, sukurti daugiau sėkmės išgyvenimų ir taip stiprinti vaiko pasitikėjimą savim. Priimkite savo vaiką tokį, koks jis yra. Įteikite savo vaikui džiaugsmo dovaną. Pasakykite, kad jis mylimas už tai, koks yra, bet ne už tai, ką jis daro ar net už tai, kaip jis sugeba pamaloninti jus.

Tinkamas drausminimas ir ribos

Vaikų auklėjimas, drausminimai, bausmės dažnam tėvui kelia daugybę klausimų. Taisyklės ir ribos vaikams svarbios ir reikalingos, tačiau vien draudimai ir bausmės nėra tinkama auklėjimo priemonė. Jas turi lydėti susitarimai, aiškios taisyklės ir tinkamas pavyzdys. „Drausmė, nustatytos tvarkos laikymasis ugdo vaiko elgesį, moko emocijų valdymo. Ribos, taisyklės, disciplina turėtų egzistuoti kiekvienoje šeimoje, o vaikui taisyklės ir ribos tiesiog būtinos“, - sako Vaiko teisių apsaugos tarnybos psichologė Zita Andrijauskienė. Drausminimo priemonė turi būti vaikui suprantama, aiški ir neturi jo žeminti, pavyzdžiui: trumpesnis laikas prie kompiuterio, minutės pertrauka apgalvoti poelgį. Bausmė turi atliepti sulaužytą taisyklę, peržengtas ribas ir būti to pasekmė. Visada reikia atsižvelgti į vaiko amžių, jo charakterį, raidą ir brandą. Svarbiausia auklėjimo priemonė - pokalbis. Kalbėtis reikia nuoširdžiai, daug ir apie viską - jausmus, emocijas, pasirinkimus. Drausminimai turi galioti visai šeimai. Taisyklės, ribos, priimtinos elgesio normos turi galioti visiems šeimos nariams be išimties. Geras elgesys, tinkamas poelgis, mandagumas - nors ir savaime suprantami dalykai, tačiau taip pat turi sulaukti tėvų reakcijos. Tėvų paskatinimai, padėka, įvertinimas vaikui labai svarbūs, todėl padėkoti ir akcentuoti tinkamą elgesį, gražų poelgį turėtume įprasti. Fizinės bausmės ir psichologinis smurtas didina vaikų agresiją ir pyktį, ugdo autoriteto ir bausmės baimę, tačiau neugdo atsakomybės ir sąmoningumo.

Tėvų vaidmuo ir lūkesčiai: "AŠ-TU" santykis

Labai dažnai tėvai klysta manydami, kad vaikai nežino apie jų neištikimybę, skyrybų planus ar finansines problemas. Vaikai gal ir nežino (nors dažniausiai žino), bet jie jaučia emocinę atmosferą namie ir ima atitinkamai reaguoti: pykčiu, neklausymu, nepagarba ar kitokiu destruktyviu elgesiu. Psichologai pataria, kad ne mes auklėjame vaikus, vaikai auklėjasi stebėdami tėvų elgesį, mokydamiesi iš jo ir reaguodami į tai, ką mato ar jaučia. Vaikai labai jautrūs ir imlūs. Pirmiausia reikėtų žinoti vieną svarbų faktą: ne mes auklėjame vaikus, vaikai auklėjasi stebėdami tėvų elgesį, mokydamiesi iš jo ir reaguodami į tai, ką mato ar jaučia. Atlikite testą: jei norite sužinoti, kokie jūsų tarpusavio santykiai, pažiūrėkite, kaip jaučiasi ir elgiasi jūsų vaikas. Kaip „duoti vaikui sparnus“ jo neauklėjant? Atsakymas ir labai paprastas, ir labai sudėtingas: tėvai turi leisti vaikui augti. Tam nebūtinos specialios žinios ar metodai ir iš esmės nereikia jokių ypatingų pastangų. Leisti vaikui augti reiškia, kad tėvai turi vadovautis visai kitomis nuostatomis ir visai kitaip elgtis. Netrukdantys vaikui augti tėvai mato savo vaiką tokį, koks jis yra, žino jo realius poreikius ir gebėjimus, girdi, ką vaikas sako, jaučia, kaip jis jaučiasi ir labai savikritiškai vertina neigiamą vaiko elgesį.

Įgūdžiai XXI amžiuje ir mokyklos vaidmuo

Ko reikia ateities pasauliui: keičiasi poreikiai

8 iš 10 populiariausių profesijų 2016 metais prieš dešimtmetį net neegzistavo. Dauguma profesijų, kurių reikės šiandienos pirmokams, dar neegzistuoja. Prognozuojama, kad mūsų vaikai per savo gyvenimą pakeis mažiausiai keliolika darbo vietų, o tam reiks nemažai drąsos, pasitikėjimo savimi ir kūrybiškumo. Vadinasi, vien žinių ir akademinių mokinio pasiekimų nepakanka. Mokykla turi mokyti užduoti klausimus, skatinti mąstyti. Turint šiuolaikines technologijas atsakymą į klausimą galima rasti ir per 30 sekundžių, tačiau vaikas turi susimąstyti: ar tas atsakymas patikimas, ar jis vertas dėmesio, kokia gi paties vaiko nuomonė šiuo klausimu? Vaikams turime sukurti situacijas, kuriose jie mokytųsi identifikuoti ir spręsti problemas. Kurkime jiems problemas, o ne bandykime jas slėpti, nuo jų saugoti. Vaikai turi prisiimti atsakomybę ir mokytis įveikti iššūkius.

Šiuolaikinės mokyklos principai

Statistika rodo, kad tik 28 proc. mokinių mokyklose yra sąmoningai mokomi bendrauti vieni su kitais. Tuo tarpu daugiau nei 80 proc. žmonių tvirtina, kad jų darbe komunikacija - ir verbalinė, ir rašytinė - yra gyvybiškai svarbi. Mums be galo svarbu bendrauti vieniems su kitais: ne gramatiškai taisyklingai, bet taip, kad mus suprastų. Mokinys turi gebėti laisvai save išreikšti ir susikalbėti su kitais bent dviem kalbomis. Kompiuterinis raštingumas. Technologijos šiandien jau nebėra kažkas stebuklingo. Globalus mąstymas. Mes nesame vien Lietuvos piliečiai, todėl turime būti atviri rasių, kultūrų, požiūrių skirtumams, religijoms ir pan. Vaikas to geriausiai mokosi per kontrastą - lygindamas save su kitais. Mūsų socialiniai ir kultūriniai skirtumai turi padėti mums kurti, o ne griauti. Mes kartu galime padaryti kur kas daugiau negu po vieną. Todėl ir vaikams turime skiepyti atitinkamą požiūrį: kiekvienas iš mūsų esame atsakingi už tai, kokia yra mūsų aplinka ir kokia ji bus po mūsų. Mokytojai klasėse turi keistis kasmet. Kai kuriose šalyse net pačios klasės kiekvienais mokslo metais keičiasi - vaikai yra permaišomi. Vaikui yra naudinga susipažinti su naujais vaikais, su naujais suaugusiaisiais. Tuomet daug mažiau patyčių.

Vertybinis ugdymas ir emocinis intelektas

Dabar vis daugiau kalbame apie charakterio ugdymą. Mes privalome sąmoningai ugdyti vaikų charakterį, kalbėti apie tai mokyklose. Tai vėliau ir sąlygoja sėkmę. Turime prisitaikyti prie nuolatinės kaitos, turėti drąsos eksperimentuoti. Turime suprasti, kad net ir nesėkmė yra puiki galimybė naujai pradžiai. Kiekvieną kartą suklydęs turi vis didesnį bagažą ir vis geriau žinai, kokių klaidų nedaryti. Integralumas ir etinis sprendimų priėmimas. Turime ugdyti vaikų emocinį intelektą, empatiją, kalbėti apie pilietiškumą, sąžiningumą ir pagarbą. Turime ugdyti vaiką taip, kad jis turėtų moralinės drąsos atsistoti ir pasakyti, kad kažkas pasielgė nesąžiningai. Todėl vertybinis ir charakterio ugdymas yra nepaprastai svarbus. Būtent aplink tai ir turėtų suktis mokyklos gyvenimas. Tokioje bendruomenėje, kurioje yra gera, ir atsiskleidžia kognityviniai gebėjimai. Naujausi smegenų tyrimai tą patvirtina: jeigu vaikas gerai jaučiasi, aukštesni yra ir jo akademiniai rezultatai. Vaikai iš prigimties yra smalsūs. Jie neturi augti ir mokytis streso kupinoje aplinkoje.

tags: #dalyku #kuriuos #vaikai #turi #padaryti

• nėštumo priežiūra: būtini tyrimai
• Raseinių lopšelis-darželis „Liepaitė“
• STEAM ugdymas gamtos pažinimui
• Patarimai ir pramogos mažiesiems žiūrovams
• Vaiko priežiūros išmokos policijos pareigūnėms: teisės ir aktualijos