Pastaruosius keletą metų švietimo architektūra Lietuvoje labai stipriai pasistūmėjo į priekį, todėl šiandien atidaryta ne viena moderni mokykla ar darželis. Architektūriškai pavyzdinėse švietimo įstaigose fizinė aplinka vertinama kaip svarbus ugdymo kokybės veiksnys - „trečiasis mokytojas“ kartu su mokymo programa ir pedagogu.

Kuriant šiuolaikiškas erdves, siekiama ne tik estetinio patrauklumo, bet ir funkcionalumo. Pavyzdžiui, naujai projektuojamose gimnazijose aiškiai matomi amfiteatrai, erdvūs holai, bibliotekos ir salės. Šiuolaikiškas mokyklas ir darželius vienija atvirumas idėjoms: įrengiant patalpas nuolat ieškoma būdų, kaip skatinti kūrybiškumą bei pritaikyti jas vaikų ir mokytojų bendruomenės kasdienybei.
Vis dažniau pastatai projektuojami ir statybų procesas vykdomas taikant BIM (statinio informacinis modeliavimas) technologiją. Sakoma, kad taikant BIM, statinys pastatomas du kartus - pirmą kartą virtualiai, o jau antrą kartą realybėje. Tai padeda išvengti ne tik geometrinių, bet ir loginių modelio elementų neatitikimų, atliekama gilesnė ir nuoseklesnė patikra.
Pasak specialistų, aplinką galima vadinti trečiuoju pedagogu, nes klasės, kiemas ir kitos erdvės gali skatinti arba slopinti vaikų mokymąsi, kūrybiškumą ir savarankiškumą. Šiuolaikiškose įstaigose edukacinės erdvės kuriamos taip, kad primintų namų aplinką arba, vyresniųjų klasėse, taptų akademiška aplinka.

Šiuolaikinio darželio ar mokyklos aplinkos savybės:
Mokiniai mokosi aukščiausius tarptautinius standartus atitinkančioje, nuolat atnaujinamoje ugdymo aplinkoje. Į klases atkeliauja įranga, kurios dar prieš dešimtmetį buvo sunku įsivaizduoti:

Šiuolaikiška mokykla - tai erdvė, kurioje susipina gamta, modernios technologijos ir įtraukiančios ugdymo metodikos. Investicijos į kokybišką aplinką yra ne tik investicija į vaiko asmeninę sėkmę - ji lemia ir visos visuomenės pažangą.