Gimdos mioma ir nėštumas: ką svarbu žinoti
Gimdos mioma - tai nuo hormonų priklausantis nepiktybinis gimdos auglys, kurio išsivystymui nemažą įtaką turi paveldimumas. Gimdos mioma, dar vadinama fibromioma arba lejomioma, yra gerybinis auglys, išsivystantis iš gimdos raumeninio sluoksnio (miometriumo). Tai viena dažniausių ginekologinių būklių, paveikianti apie 20-40 % vaisingo amžiaus moterų, ypač 30-50 metų amžiaus grupėje.
Miomos gali būti pavienės, bet dažniausiai - dauginės. Augančios gimdos gleivinėje vadinamos submukozinėmis, augančios gimdos sienelėje - intramuralinėmis, augančios gimdos išorėje - subserozinėmis.
Nėštumas ir gimdos miomos
Nors miomos gali sukelti nevaisingumą, dalis moterų sėkmingai pastoja. „Aš turedama mioma - pastojau, taciau man ji lb trukde, nes nestumo metu ji nemazai padidejo, per ja du kartus gulejau nestumo patologiniam skyriui“, - dalijasi viena pacientė. Gimda nuolat spazmavo, grese prieslaikinis gimdymas, buvo itariamas vaisiaus augimo suletejimas.
Visgi, daugelis moterų nėštumą išnešioja sėkmingai. „Aš irgi tik pastojusi sužinojau, kad turiu miomų ir gan nemažų. Nėštumo pradžioje medikai nieko gero nežadėjo, sakė kad greičiausiai ankščiau ar vėliau persileisiu, bet va išnešiojau ir pagimdžiau pati, tik tiek, kad pagimdžiau mėnesiu ankščiau, bet šiaip viskas gerai“, - savo patirtimi dalijasi kita moteris.
Gimdos miomos
Simptomai ir diagnostika
Apie pusė gimdos miomų gimdoje tūno neišreikšdamos jokių simptomų ir gali būti tiesiog „netyčia“ aptiktos ginekologinės apžiūros metu. Visgi, maždaug 30-40 proc. atvejų apie miomų išsivystymą leidžia įtarti tam tikri požymiai:
- Gausios, nereguliarios ir skausmingos mėnesinės.
- Skausmas lytinių santykių metu.
- Šlapinimosi ir tuštinimosi sutrikimai (spaudimo pojūtis).
- Pilvo apimties padidėjimas.
Miomų diagnostika prasideda nuo pacientės apklausos ir bendro ginekologinio ištyrimo, tačiau norint būklę patvirtinti, dažniausiai atliekamas ultragarsinis tyrimas. Magnetinio rezonanso tyrimas (MRT) gali išsamiau parodyti gimdos miomos dydį ir tikslią vietą.
Gydymo galimybės
„Miomų gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgus į moters amžių, gyvenimo planus - ar ji ruošiasi pastoti, ar ne, taip pat įvertinus miomos dydį bei simptomų stiprumą“, - teigia gydytoja akušerė-ginekologė.
| Gydymo būdas | Aprašymas |
|---|---|
| Stebėjimas | Jeigu nėra klinikinių simptomų, rekomenduojamas stebėjimas ir reguliarus tikrinimasis. |
| Miomektomija | Miomos pašalinimas per pilvo pjūvį arba minimaliai invaziniu būdu. |
| Embolizacija | Gimdos arterijų užkimšimas, siekiant sumažinti miomos kraujotaką ir jos dydį. |
| Histerektomija | Visa arba dalinė gimdos pašalinimo operacija (kai neplanuojamas nėštumas). |
Tobulėjant technologijoms, didžiuojamės galėdami pasiūlyti pažangiausius gydymo metodus. Šiandien jau galima išsaugoti vaisingumą atliekant operacijas per minimalų pjūvį pilvo ertmėje arba per makštį. Laparoskopinės ar histeroskopinės operacijos metu pašalinama tik mioma, neliečiant gimdos, be to, tokiu būdu labiau tausojamas organizmas.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
