Ar vaikas turėtų valgyti mėsą? Specialistų ir tėvų nuomonės
Dėl ko vaikas atsisako mėsos? Priežasčių gali būti begalės, ir dažnai jos būna sunkiai paaiškinamos patiems mažiausiems. Maždaug nuo dvejų-trejų metų vaikų racionas tampa labai siauras, ir šis laikotarpis gali užsitęsti iki pat mokyklos. Vaikas gali rinktis tik tam tikrus jogurtus, vienos rūšies košę ar kitus produktus, atsisakydamas kitų. Tėvams svarbu apsišarvuoti kantrybe, nes tai laikinas ir normalus vaiko elgesio tarpsnis. Nėra nieko bloga, jei vaikui nepatinka vieno ar kito produkto skonis, kvapas, spalva, ar jis atsisako karšto ar labai šalto maisto. Tačiau išrankumu reikėtų susirūpinti, jei vaikas pradeda dažnai sirgti ar blogėja jo vystymosi rodikliai.
Pasitaiko, kad tėvai patys nusprendžia vaiko mitybos kryptį, pratina jį prie vegetariškų patiekalų. Toks žingsnis turi būti apgalvotas, nes mėsą būtina pakeisti kitais maistingais produktais. Mėsa yra vienas svarbiausių geležies šaltinių, todėl jos atsisakius kyla anemijos (mažakraujystės) grėsmė. Geležis iš mėsos įsisavinama greičiau nei iš augalinės kilmės produktų. Griežtas vegetarizmas gali sukelti vitaminų ir mineralų (ypač vitamino B12, vitamino D, kalcio, geležies, cinko) trūkumą.
Specialistų nuomone, vaiko mityba turi būti subalansuota ir atitikti jo amžių, nes tai turi įtakos tiek fizinei, tiek protinei raidai. Svarbiausia - įvairus ir tinkamai parinktas maistas, su kuriuo organizmas gautų reikiamą kieį baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų bei mineralinių medžiagų. Kuo įvairesnį maistą vaikas valgo, tuo geriau patenkinami jo organizmo poreikiai.
Mėsos svarba vaiko mityboje
Vaiko dietoje mėsa yra būtina, nes tai visaverčių baltymų, geležies, cinko, vitamino B12 šaltinis. Mėsoje esantys baltymai yra būtini vaiko augimui bei ląstelių, audinių, organų atsinaujinimui. Gyvūninės kilmės baltymai įsisavinami geriau (96-98 proc.), negu augalinės kilmės. Valgydamas mėsą, vaikas gauna riebalų ir riebaluose tirpių vitaminų, o riebalai padeda šiems vitaminams įsisavinti.
Mėsos raumeniniame audinyje yra mineralinių medžiagų (daugiausia kalio, fosforo, natrio, geležies, chloro, magnio, cinko), kurios yra lengvai pasisavinamos žmogaus organizmui. Be to, mėsoje yra įvairių mikroelementų: vario, mangano, kobalto, cinko, nikelio ir kt. Geležies, esančios mėsoje, žmogaus organizmas įsisavina 30 proc., o kai ji patenka su kitais maisto produktais, jos įsisavinama tik 10-12 proc.
Žuvis - tai maisto produktas, turtingas gyvūninės kilmės baltymu ir polinesočiosiomis omega-3 riebalų rūgštimis, puikus vitaminų A, D šaltinis, todėl vaiko organizmui ji būtina (aišku, jei vaikas nealergiškas).
Kodėl vaikas gali atsisakyti mėsos?
Vaikas gali atsisakyti mėsos dėl įvairių priežasčių. Tai gali būti nepatinkantis skonis, kietumas, patiekimo būdas. Taip pat svarbu išsiaiškinti, ar vaikas staiga nustojo valgyti mėsą, ar niekada jos neragavo. Vaikas gali turėti baimių, susijusių su tam tikru maistu, arba tiesiog būti labai išrankus.
Psichologiniai aspektai
Psichologai pastebi, kad vaikui labai svarbu, kaip maistas atrodo, ir tik tada jis renkasi, valgys ar ne. Tai susiję su malonumo jausmu. Tėvų spaudimas valgyti, vertimas likti prie stalo, kol lėkštė bus tuščia, skatinimas saldumynais gali sukelti vaikui pykčio, baimės, pažeminimo jausmus. Spaudimas valgyti skatina valgyti mažiau, sukelia pasipriešinimą ir didina tikimybę, kad vaikas ateityje nemėgs to maisto.
Jei vaikas sako, kad darželio maistas skanus, o namie - neskanus, tai gali būti būdas paprašyti papildomo dėmesio ar išlieti pyktį. Tačiau nereikėtų pamiršti ir realybės: galbūt vaikas dar neišalko, arba mėsa kitaip paruošta ir jam iš tikrųjų neskanesnė. Svarbu atkreipti dėmesį į valgymo aplinką - rekomenduojama valgyti visai šeimai kartu.
Mėsos alternatyvos ir vegetarizmas
Vis aktyviau kyla diskusijos apie mėsos būtinumą vaikų mityboje. Tėvai, pasirinkę vegetarišką mitybos būdą, nori, kad jis būtų taikomas ir vaikų darželiuose bei mokyklose. Tačiau specialistai akcentuoja, kad vaikų mityba turi būti subalansuota ir atitikti jų amžių. Iki 18 metų vaikams nerekomenduojama veganiška dieta ar vegetarizmas, nebent tai būtų labai apgalvotas žingsnis ir mėsos trūkumas būtų kompensuojamas kitais produktais.
Jei vaikas visiškai nevalgo raudonos mėsos, jo racione turi būti daug geležies bei vitamino C (jis pagerina geležies įsisavinimą) turinčio maisto. Jei nevalgomi ne tik mėsa, bet ir žuvis, bei kiaušiniai, tuomet pilnavertis baltymas turi būti gaunamas iš pieno produktų, tofu (sojos pieno sūris) bei derinant maisto produktus, pavyzdžiui, ankštinius su grūdiniais.
Pagrindiniai elementai vegetariškoje mityboje yra geležis, vitaminas B12, cinkas, omega-3 riebalų rūgštys. Net ir valgant daug geležies turinčių produktų gali atsirasti jos trūkumas, tačiau valgant subalansuotą vegetarišką maistą jo gali ir nebūti. B grupės vitaminų ir geležies galima gauti ir su augalinės kilmės maistu, tačiau geležis iš augalinio maisto blogai pasisavinama. Vaikams, nevalgantiems mėsos, gali trūkti ir cinko, kuris ypač svarbus augimui, imuninei sistemai ir normaliai lytinei brandai.
Ką daryti, jei vaikas atsisako mėsos?
Jei vaikas atkakliai nevalgo mėsos, per prievartą jos nereikėtų jam kišti. Verta pasiūlyti skirtingos rūšies mėsos ar skirtingai paruoštos. Jei tai nepadeda, nereikėtų persistengti, nes vaikas dažnai instinktyviai atsirenka, ko jo organizmui reikia. Kartais pasitaiko vaikų, kurie yra „vegetarai iš prigimties“. Tokių vaikų organizmas gali būti prisitaikęs taip, kad išsunkia geležį iš kitų maisto produktų, ir kraujo tyrimai būna neblogi.
Jei vaikas anksčiau valgė tam tikrus produktus (mėsą, daržoves), tačiau staiga nusprendė jų atsisakyti, reikia ieškoti priežasties. Tai gali būti liga ar alergija. Jei tai tik kaprizas, geriau kurį laiką nenorimo produkto nesiūlyti. Galima naudoti „mažas gudrybes“: jei vaikas nevalgo mėsos, ją galima sumalti ir sumaišyti su kruopomis, įdėti į daržovių troškinius. Taip pat svarbu, kad maistas būtų pateiktas patraukliai, įdomiai ir žaismingai.
Rekomendacijos tėvams, kurių vaikai atsisako mėsos:
- Pasiūlykite skirtingų rūšių mėsos ar skirtingai paruoštos.
- Nesiūlykite mėsos per prievartą.
- Pasitarkite su vaikų gastroenterologu ar dietologu.
- Sukurkite namuose sveikatai palankią aplinką: atsisakykite menkaverčių produktų, kuriuose daug cukraus, druskos, hidrintų riebalų.
- Kasdienėje mityboje atsisakykite kepto, gruzdinto, skrudinto, rūkyto, pervirto maisto.
- Skaitykite produktų etiketes, analizuokite sudėtį ir rinkitės kokybišką bei sveikatai palankų maistą.
- Kalbėkite su vaiku apie maisto naudą ir žalą, rodydami pavyzdį.
- Leiskite vaikui pačiam nuspręsti, kiek ir ko jis suvalgys iš patiekto pasirinkimo, atsižvelgiant į jo alkio ir sotumo jausmus.
Specialistai pastebi, kad tinkamai maitinamas tik kas antras vienerių - trejų metų amžiaus vaikas. Dažnai tėvai pernelyg dažnai ruošia vištienos patiekalus, nors paukštienoje nėra pakankamai vaikui būtinos geležies. Mažųjų racione trūksta jautienos, retai ruošiama žuvis. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, daugiau nei pusė mažų vaikų pasaulyje kenčia nuo geležies trūkumo.
Svarbu nepamiršti, kad vaiko mityba turi įtakos jo mokymosi rezultatams. Vaikai, kurių valgiaraštyje gausu daržovių, riebios žuvies, riešutų ir sėklų, mokosi geriausiai. Vaikų, kurių mityba tinkamai subalansuota, rezultatai yra aukštesni. Geriausias maistas - vaisiai ir daržovės. Taip pat svarbu, kad būtų išlaikyta cukraus pusiausvyra kraujyje, nes tik nuo jos priklauso, ar vaikas sugebės ilgai išlaikyti dėmesį.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
