Karščiavimas yra natūrali organizmo imuninė reakcija, kai kūno temperatūra pakyla kovojant su ligos sukėlėjais, tokiais kaip virusai ar bakterijos. Nors karščiavimas yra naudingas imuninės sistemos veiklai, per greitai kylanti temperatūra gali būti pavojinga, sukelti dehidrataciją ir organizmo išsekimą. Normali vaiko kūno temperatūra yra 36-37 laipsniai.
Karščiavimą gali sukelti įvairios priežastys: virusinės ar bakterinės infekcijos, perkaitimas, stiprios emocijos, nuovargis, reakcija į skiepus, dygstantys dantys, ausies uždegimas, angina, peršalimas, o kartais net stiprus verksmas. Labai svarbu stebėti vaiko būklę ir laiku reaguoti.
Apie kūdikio karščiavimą galima kalbėti, kai termometras rodo 38 °C. Mažo laipsnio karščiavimas (37,1-37,9 °C) gali atsirasti dėl vakcinacijos ir neturėtų kelti didelio nerimo, jei trunka iki 48 valandų, temperatūra neviršija 40,5 °C, o vaiko būklė yra gera. Tačiau, jei kūdikis iki 6 mėnesių karščiuoja, jį turėtų apžiūrėti gydytojas. Vyresniems kūdikiams gydytojo konsultacija reikalinga, kai temperatūra pakyla virš 38,4 °C.
Ilgiau nei 2-3 paras besitęsiantis karščiavimas, ypač be kitų simptomų, yra rimtas signalas, reikalaujantis skubios gydytojo konsultacijos. Taip pat svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei kūdikis yra neišnešiotas, kenčia nuo imunodeficito ar turi įgimtų ydų.
Jeigu iki 4 metų amžiaus vaikui temperatūra pakyla iki 40 °C, būtina kuo greičiau duoti karščiavimą mažinančių vaistų.
Vienas iš svarbiausių būdų suprasti, ar kūdikiui ne per karšta, yra tiesiog atidžiai jį stebėti. Kūdikio oda karštu oru tampa karšta, drėgna ir lipni. Tai gali rodyti, kad jam per šilta. Taip pat gali pasireikšti prakaitinė - negausus raudonas bėrimas ant odos, kuris nors ir nėra pavojingas, tačiau suerzintą odą daro labiau pažeidžiamą infekcijoms.

Kita vertus, jei kūdikiui šalta, jis gali verkti, nevalingai judėti, o jo rankytės ir kojytės gali būti šaltos. Šaltuoju metu kūdikis gali susirangyti į kamuoliuką, kad sumažintų šilumos netekimą.
Norėdami būti tikslesni, galite paliesti mažylio odą už apykaklės, dilbio ar blauzdos. Jei oda karšta ir drėgna, tikėtina, kad jam yra per šilta.
Svarbu atkreipti dėmesį ir į kūdikio elgesį. Jei jam karšta, jis gali būti irzlus, sunkiai užmigti arba atsisakyti žaisti ir bendrauti. Jei temperatūra pakyla, vaiką gali krėsti šaltis, o jo pėdos ir plaštakos gali atvėsti.
Matuoti temperatūrą kūdikiui gali būti iššūkis. Nors vaistinėse galima rasti įvairių termometrų - infraraudonųjų spindulių (ausyje, prie smilkinio ar kaktos), čiulptukų su termometrais ar elektroninių matuoklių (kišamų į tiesiąją žarną) - svarbu pasirinkti tinkamiausią ir tiksliausią.

Europos Sąjunga neberekomenduoja naudoti tradicinių stiklinių ir gyvsidabrio termometrų. Bekontakčiai infraraudonųjų spindulių termometrai yra patogūs, nes leidžia greitai, tiksliai ir higieniškai pamatuoti temperatūrą, laikant juos 1-2 cm atstumu nuo odos (prie smilkinio ar antakio). Svarbu, kad tarp termometro ir odos nebūtų plaukų ar audinio, o oda nebūtų prakaituota.
Temperatūros matavimo rezultatams gali turėti įtakos matavimo vieta, paros metas (vakare temperatūra būna aukštesnė) ar net metų laikas. Matuoti temperatūrą reikėtų bent pusvalandį prieš vartojant vaistus nuo karščiavimo.
Jei kūdikio temperatūra yra aukštesnė nei 38 °C, rekomenduojama imtis priemonių jai mažinti. Tai galima daryti tiek vaistais, tiek tradicinėmis priemonėmis.
Vaistai:
Svarbu atsiminti, kad vaikams iki 12 metų negalima duoti vaistų, kurių sudėtyje yra acetilsalicilo rūgšties.

Dozę visada reikia koreguoti pagal vaiko svorį. Vaistai gali būti vartojami sirupo arba žvakučių pavidalu.
Tradicinės priemonės:
Svarbu nepamiršti, kad karščiuojantis vaikas turėtų gauti pakankamą kiekį skysčių. Vanduo, sultys ar arbata padeda organizmui „išsiplauti“ ir kompensuoti skysčių netekimą.
Nors karščiavimas dažniausiai yra natūrali organizmo reakcija, tam tikrais atvejais jis gali signalizuoti apie rimtesnes problemas.
"Blogojo" karščiavimo požymiai:
Toks "blogasis" karščiavimas dažniausiai būna sukeltas bakterijų.

Taip pat reikia sunerimti, jei karščiavimui pasireiškia traukuliai. Tai gali atsitikti 2-5 proc. vaikų nuo šešių mėnesių iki penkerių metų, ypač ankstyvoje ligos stadijoje, kai temperatūra greitai pakyla. Tokiu atveju reikia skubiai kreiptis į gydytoją.
Didelis karščiavimas be kitų simptomų gali būti šlapimo takų infekcijos arba sepsio pasekmė. Tai gali būti ir virusinės, bet lengvos ligos, vadinamos tridieniu karščiavimu, pranašas. Praėjus 3-4 dienoms po karščiavimo pradžios, ant vaiko kūno gali atsirasti raudonų dėmių.
Karščiuojantis vaikas gausiai prakaituoja, todėl skysčių netekimas yra neišvengiamas. Tinkamas skysčių vartojimas yra vienas svarbiausių gydymo metodų, padedantis organizmui "plauti" save ir atkurti druskų bei skysčių balansą.
Vaikas turėtų gauti fiziologinę skysčių normą, skaičiuojamą pagal jo svorį. Pavyzdžiui, 12 kg sveriantis vaikas turėtų išgerti apie 1100 ml skysčių per dieną.
Karščiuojančiam vaikui reikėtų papildomai duoti druskinio rehidratacinio tirpalo. Tėvai gali apskaičiuoti reikiamą tirpalo kiekį pagal formulę: 10 ml/kg kūno svorio kiekvienam laipsniui C° virš 37°C.
Pavyzdžiui, 12 kg sveriantis vaikas, karščiuojantis 38°C, turėtų papildomai išgerti 120 ml tirpalo. Jei temperatūra 39°C - 240 ml, o 40°C - 360 ml.
Gerdamas skysčius nuo pat pirmųjų ligos simptomų atsiradimo, vaikas jausis geriau, greičiau pasveiks ir išvengs komplikacijų. Nors vaikų tėvams gali būti iššūkis priversti juos gerti, svarbu apsišarvuoti kantrybe ir skatinti juos gerti vandenį, sultis ar arbatą.

Kūdikio termoreguliacija dar nėra visiškai subrendusi. Jo odos plotas, lyginant su kūno svoriu, yra didesnis, todėl jis greitai netenka šilumos. Taip pat didelė galva sudaro iki 25% šilumos nuostolių, o nepakankamas riebalų kiekis lemia prastą šilumos izoliaciją. Prakaito liaukų veikla neefektyvi, todėl kūdikiai mažai prakaituoja ir sunkiai atiduoda šilumos perteklių.
Kambario, kuriame yra naujagimis, temperatūra turėtų būti nuo 20 iki 23 laipsnių šilumos. Patalpos, kurioje maudote kūdikį, optimali temperatūra turėtų siekti apie 24 laipsnius.
Tėvai dažnai bijo, kad kūdikis peršals, todėl rengia jį per šiltai. Geriausia vadovautis taisykle - rengti vaiką vienu drabužių sluoksniu daugiau, nei patys apsirengę. Naudokite "svogūno principą" - kuo daugiau drabužių sluoksnių, tuo lengviau reguliuoti kūdikio temperatūrą. Jei lauke pastebėjote, kad mažyliui per šilta, visada galite nuimti vieną sluoksnį.
Nerekomenduojama naujagimiui užrišti kepurytės miegant, jei patalpoje šilta ir nėra skersvėjų. Kūdikio galva veikia kaip "radiatorius", per kurį pašalinamas šilumos perteklius. Užrišus kepurytę ir papildomai užklosčius, sukuriama "šiltnamio" efektas, trukdantis išspinduliuoti šilumą.
Oro vonios yra itin naudingos, grūdinančios vaiko organizmą ir apsaugančios nuo iššutimų. Jas galima daryti nuo naujagimystės, užtikrinant, kad kambario temperatūra siektų apie 21-22 laipsnius.
