Mineraliniai papildai nėštumo metu: išsami informacija ir rekomendacijos

Nėštumo metu moters organizme vyksta daug pokyčių, intensyviai auga ir vystosi vaisius, padidėja maistinių medžiagų poreikis. Tam, kad organizmas tinkamai funkcionuotų, turime gauti pakankamai maisto medžiagų, o nėštumo metu kai kurių iš jų poreikis išauga net du kartus. Nuo būsimos mamos mitybos labai priklauso nėštumo eiga bei ar tinkamai vystysis vaisius. Todėl svarbu skirti pakankamai dėmesio subalansuotai bei sveikatai palankiai mitybai. Taip pat šiems procesams palaikyti būtina gauti pakankamą vitaminų ir mineralų kiekį. Tačiau, deja, ne viską, ko reikia būsimoms mamoms, pavyksta gauti vien iš maisto, ypač turint omenyje, kad nėščiąsias dažnai pykina ir jos negali valgyti tam tikrų produktų.

Maisto papildai yra vitaminų, mineralų ir kitų medžiagų (pvz., omega-3 riebalų rūgščių) kompleksai. Vitaminų ir mineralų svarbos paneigti neįmanoma, tačiau daugiau ne visuomet reiškia geriau, tad nereiktų pamiršti ir jų perdozavimo sukeliamų rizikų moters ir vaisiaus sveikatai. Vis dėlto, prieš vartojant nėščiosioms skirtus vitaminų kompleksus, reiktų atidžiai perskaityti jų sudėtį. Prenatalinius maisto papildus dažnai vartoja nėščios arba planuojančios pastoti moterys. Dėl preparatų rūšies ir vartojimo būdo būtina pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju.

Kodėl nėštumo metu didėja maistinių medžiagų poreikis?

Nėštumo metu labai padidėja makroelementų suvartojimo poreikis. Makroelementai yra angliavandeniai, baltymai ir riebalai. Poreikis mikroelementams, tarp kurių yra vitaminų, mineralų ir mikroelementų, dar labiau padidėja, nei makroelementų poreikis. Būsimas vaikelis visas maistines medžiagas gauna tik iš mamos. Nėščios moters energijos poreikis padidėja 10-15 proc., žindant papildomai reikia vidutiniškai 476‒500 kcal per parą. O kai kurie vitaminai ir mineralai tokie svarbūs nėštumo laikotarpiu, kad jų poreikis beveik padvigubėja. Moksliniai tyrimai rodo, kad jų trūkumas gali lemti nėštumo ir gimdymo komplikacijas bei įvairias kūdikio ligas. Papildai nėštumo metu - tai ne prabanga, o būtinybė: net ir subalansuota mityba dažnai nesuteikia visų maistinių medžiagų, kurių reikia augančiam kūdikiui ir motinai.

Nors kai kurie padidėjusį poreikį gauna iš gerai subalansuotos, daug maistinių medžiagų turinčios mitybos, kitiems tai gali būti iššūkis. Reikėtų vartoti nėščiosioms skirtus vitaminų ir mineralų papildus dėl įvairių priežasčių, įskaitant:

• Maistinių medžiagų trūkumas: kai kuriems žmonėms gali prireikti papildų, kai atlikus kraujo tyrimą paaiškėja vitaminų ar mineralų stygius. Stygiaus šalinimas yra labai svarbus, nes maistinių medžiagų, tokių kaip folatas, trūkumas siejamas su apsigimimais.
• Užsitęsęs nėščiųjų pykinimas ir vėmimas: šiai nėštumo komplikacijai būdingas stiprus pykinimas ir vėmimas. Tai gali sukelti svorio netekimą ir maistinių medžiagų trūkumą.
• Mitybos apribojimai: moterims, kurios laikosi specialių dietų, įskaitant veganes ir turinčias maisto netoleravimo bei alergijų, mitybą gali prireikti papildyti vitaminais ir mineralais, kad būtų išvengta mikroelementų trūkumo. Pavyzdžiui, paskutines nėštumo savaites skaičiuojanti Martyna 7 metus buvo vegetarė, tačiau besilaukdama pajuto nenumaldomą norą valgyti mėsą. Ir valgė, nes organizmas ir būsimas vaikelis to reikalavo. Netikėtą vegetarės potraukį mėsai BENU vaistininkė Audronė Ziemelytė aiškina išaugusiu tam tikrų mineralų ir vitaminų poreikiu nėštumo metu. Martyna pasakoja mėsos poreikį patenkinusi per kelis mėnesius, tada dabar jau grįžo prie įprastos sau mitybos.
• Rūkymas: nors motinoms nėštumo metu labai svarbu vengti cigarečių, toms, kurios ir toliau rūko, padidėja specifinių maistinių medžiagų, tokių kaip vitaminas C ir folatas, poreikis.
• Daugiavaisis nėštumas: moterims, nešiojančioms daugiau nei vieną kūdikį, mikroelementų poreikis yra didesnis nei moterims, nešiojančioms vieną kūdikį. Norint užtikrinti optimalią motinos ir jos kūdikių mitybą, dažnai ją reikia papildyti vitaminais, skirtais nėščiosioms.
• Genetinės mutacijos, tokios kaip MTHFR: Metilenetetrahidrofolato reduktazė (MTHFR) yra genas, kuris paverčia folatą tokia forma, kurią kūnas gali naudoti. Nėščioms moterims, turinčioms šią geno mutaciją, gali tekti papildomai vartoti tam tikrą folatų formą, kad būtų išvengta komplikacijų.
• Netinkama mityba: moterims, kurios nepakankamai valgo arba renkasi maistą, kuriame yra mažai maistinių medžiagų, mitybą gali prireikti papildyti vitaminais ir mineralais, kad būtų išvengta stygiaus.

Ginekologas, išanalizavęs būsimos mamos mitybą, geriausiai įvertins, kokius vitaminus vartoti pirmąjį nėštumo trimestrą, o kurie atlieka svarbų vaidmenį antrąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrą. Visada pasitarkite su gydytoju akušeriu ginekologu, kad parinktumėte tinkamus papildus pagal jūsų individualius poreikius nėštumo metu.

Svarbiausi vitaminai ir mineralai nėštumo metu

Visi vitaminai ir mineralai yra labai svarbūs, tačiau kelių iš jų svarba nėštumo metu yra ypatinga. Pirmiausia nėščiajai rekomenduojama visavertė mityba, kuri užtikrintų reikalingą vitaminų kiekį. Nėščia moteris turėtų vartoti pakankamą kiekį daržovių ir vaisių, visagrūdžių produktų, mažo riebumo pieno produktų, maisto, turinčio baltymų ir daug geležies. Nėštumo metu būtina rinktis maistą, kuris turi didelį kiekį reikalingų medžiagų (daržovės, vaisiai, riešutai, jogurtas), ir rečiau valgyti daug kalorijų turinčius produktus, kuriuose vitaminų ir mineralų yra mažai (produktai su dideliu cukraus kiekiu, keptas maistas, riebi mėsa).

Folio rūgštis (Vitaminas B9)

Folio rūgštis yra B vitaminas, kuris atlieka neatsiejamą vaidmenį DNR sintezėje, raudonųjų kraujo kūnelių gamyboje, vaisiaus augime ir vystymęsi. Šis vitaminas apsaugo vaisių nuo įvairių raidos ydų, nervų sistemos defektų. Folio rūgštis būtina eritrocitų gamybai, placentos augimui ir vaisiaus nugaros smegenų formavimuisi. Svarbus elementas besiformuojančiai nervų sistemai ir smegenims, padeda išvengti nervinio vamzdelio defektų. Centrinė nervų sistema ir smegenys yra pirmieji organai, kurie pradeda vystytis. Nėštumo metu didesnis folatų poreikis užtikrina sveiką vaisiaus augimą.

Kada vartoti? Folio rūgštį rekomenduojama pradėti vartoti dar planuojant nėštumą, idealiai - trys mėnesiai iki pastojant. Jeigu iki pastojimo jos nevartojote, tuomet reikėtų pradėti vartoti kuo anksčiau pastojus ir tęsti bent pirmąjį trimestrą, idealiu atveju - 12 pirmųjų nėštumo savaičių. Visos vaisingo amžiaus moterys per dieną turėtų suvartoti mažiausiai 400 µg folatų ar folio rūgšties. Kai kurioms moterims gydytojas akušerinis ginekologas gali skirti ir didesnes folio rūgšties dozes (1000-5000 μg per parą), jeigu moteris nešiojo vaisių su sklaidos trūkumais, serga cukriniu diabetu, vartoja vaistus nuo epilepsijos, turi didelį kūno masės indeksą, vienas iš tėvų gimė su nervinio vamzdelio defektu. Ji ypač reikalinga moterims, kurios priklauso rizikos grupei, t.y. kurioms būna pasikartojantys įprastiniai persileidimai ar nutrūkęs besivystantis nėštumas. Taip pat vyresnio amžiaus moterims, kadangi organizmas jau mažiau yra prisitaikęs prie nėštumo ir vaisiaus išnešiojimo.

Šaltiniai: pupelės, lęšiai, žirniai, špinatai, šparagai, kiaušinio trynys, kepenys, grūdai ir gaminiai iš jų (duona, makaronai, dribsniai), avokadai, pomidorai, burokėliai, apelsinai, petražolės, kviečių sėlenos.

Vitaminas D

Vitaminas D reguliuoja kalcio ir fosfatų kiekį organizme. Šis riebaluose tirpus vitaminas yra svarbus imuninei sistemai, kaulams ir ląstelių dalijimuisi. Jis padeda įsisavinti itin reikalingą kalcį ir fosforą. Būtinas normaliam skeleto ir dantų vystymuisi, svarbus kalcio apykaitai organizme. Nėštumo metu būsimai mamai reikėtų gauti ir dvigubai didesnį kiekį vitamino D. Pakankamas vitamino D kiekis padeda apsaugoti kūdikį nuo rachito, o senatvėje - nuo osteoporozės, I tipo cukrinio diabeto, sąnarių ir kitų ligų. Be to, nepakankamas vitamino D kiekis gali didinti preeklampsijos, gestacinio diabeto, priešlaikinio gimdymo ir bakterinės vaginozės nėštumo metu riziką. Vitamino D trūkumas nėštumo metu siejamas su padidėjusia cezario pjūvio, preeklampsijos, priešlaikinio gimdymo ir nėštumo diabeto rizika.

Kada vartoti? Prieš pradedant vartoti vitaminą D rekomenduojama išsitirti ar nėra jo trūkumo norint pritaikyti tinkamą dozę. Profilaktiškai nėščioms rekomenduojama vartoti 600 TV (15 μg) per parą, nutukusioms 1200 TV (30 μg) per parą vitamino D, tačiau dažnai poreikis yra didesnis. Nėštumo metu dėl didesnės vitamino D dozės reikėtų pasikonsultuoti su savo gydytoju akušeriu ginekologu. Kai nėštumo metu nustatomas D vitamino trūkumas, dauguma ekspertų sutinka, kad 1000-2000 tarptautinių vienetų D vitamino per dieną yra saugūs. Piktnaudžiauti šiuo vitaminu nereikėtų, per parą reikėtų suvartoti apie 1000TV.

Šaltiniai: saulės šviesa yra svarbiausias vitamino D šaltinis, todėl kraštuose, kur jos nedaug, vitamino D dažnai organizmas pagamina nepakankamai. Tačiau organizmas iš augalinės bei gyvulinės kilmės maisto produktų vitamino D pasisavina itin mažai. Daugiausia jo gaunama būnant saulėje. Jo, be ko, yra jūrinėse žuvyse, kiaušiniuose, piene ir žuvų taukuose.

Geležis

Geležis būtina kraujo susidarymui ir deguonies pernešimui. Būtina raudonųjų kraujo kūnelių gamybai, jungiamiesiems audiniams, kaulams. Vaisiui jos reikia smegenų vystymuisi ir augimui. Anemija nėštumo metu susijusi su priešlaikiniu gimdymu, motinos depresija ir kūdikio anemija. Jei geležies trūks mamai, jos trūks ir vaisiui. Viena iš pasekmių - deguonies trūkumas, galintis sutrikdyti gyvybiškai svarbių organų vystymąsi.

Kada vartoti? Geležies poreikis itin išauga antrajame nėštumo trimestre, kai moters organizme kraujo gerokai padaugėja. Tuo galima paaiškinti ir atsiradusį Martynos potraukį mėsai. Geležies papildų vartojimas nėštumo metu sumažina geležies stokos anemijos riziką. Amerikos akušerių ir ginekologų kolegija rekomenduoja nėštumo metu vartoti geležies papildus, tačiau nenurodo dozės. Dažnai galima perskaityti, kad geležis itin reikalinga nėštumo metu. Tačiau jos papildų vartoti nereikėtų skubėti. Jei nėščioji kasdien suvalgo po 200-300 gramų raudonos mėsos ir kitų daug geležies turinčių maisto produktų, hemoglobino kiekis kraujyje visą nėštumą gali būti nesumažėjęs. Jei geležies trūksta, neturėtumėte vartoti daugiau nei rekomenduojama paros norma, kad išvengtumėte neigiamų šalutinių poveikių, tokių kaip vidurių užkietėjimas, vėmimas ir nenormaliai didelis hemoglobino kiekis. Rekomenduojama geležies paros norma - 27 mg.

Šaltiniai: raudona mėsa, paukštiena, ankštinės daržovės (pupelės, lęšiai), tamsiai žalios daržovės (brokoliai, salotos). Augalinės kilmės geležis pasisavinama prasčiau, todėl kartu reikėtų vartoti vitaminą C, palengvinantį įsisavinimą (pvz., apšlakstykite salotas citrinų sultimis).

Kalcis

Kalcis dalyvauja medžiagų apykaitos reguliavime, yra svarbus kaulų, dantų ir kitų audinių formavimuisi. Būtinas kaulų, nervų, raumenų formavimuisi ir normalios širdies bei kraujotakos sistemos veiklos palaikymui. Kalcis svarbus ir kraujo krešėjimui, ir nervų sistemai. „Kalcis nėštumo metu svarbus ir pačiai mamai. Jeigu nėščioji kalcio gauna per mažai, vaisius jo atsargas ima iš mamos. Besilaukianti moteris tai greitai pajus - atsiras problemų su dantimis.“ Tyrimai parodė, kad kalcio papildai po 1000 miligramų (mg) per dieną gali sumažinti preeklampsijos išsivystymo riziką, ypač moterims, kurios paprastai su maistu negauna pakankamai kalcio.

Kada vartoti? Rekomenduojama kalcio norma nėštumo ir žindymo laikotarpiu yra 1000-1200 mg per parą. Nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą nuo 19 iki 50 metų amžiaus, 1300 mg per parą 14-18 metų mergaitėms. Rekomenduojama pradėti nuo 4 nėštumo mėnesio.

Šaltiniai: pagrindinis kalcio šaltinis yra pienas ir pieno produktai (varškė, sūris, jogurtas, kefyras ir kt.), sardinės, žalios lapinės daržovės. Tačiau ne visos mėgsta pieno produktus. Be to, ankstyvosiose nėštumo stadijose kamuoja toksikozė, o dėl rytinio pykinimo neįmanoma valgyti net mėgstamo jogurto.

Magnis

Magnis yra mineralas, dalyvaujantis šimtuose cheminių reakcijų jūsų kūne. Jis vaidina svarbų vaidmenį imuninei, raumenų ir nervų sistemai. Magnis svarbus vaisiaus nervinės sistemos vystymuisi, dalyvauja pasisavinant baltymus, hormonų sintezėje. Taip pat jis reguliuoja kalio ir kalcio metabolizmą. Trūkstant magnio būsimai mamai gali padidėti kraujospūdis, sutrikti širdies darbas, atsiranda nervingumas. Jo stoka gali paskatinti preeklampsiją, priešlaikinį gimdymą, trūkstant magnio nėščiąją kamuoja blauzdų mėšlungis, galvos svaigimas, ji pasidaro dirgli, gali pykinti. Magnio trūkumas nėštumo metu gali padidinti lėtinės hipertenzijos ir priešlaikinio gimdymo riziką. Dauguma nėščiųjų susiduria su dar viena problema - kojų mėšlungiu, kai kurios junta ir susitraukimus gimdoje. Visa tai gali būti magnio ir cinko trūkumo požymiai.

Kada vartoti? Nėštumo metu magnio reikia daugiau, nes šiuo laikotarpiu didesnis jo kiekis išsiskiria su šlapimu. „Magnio trūkumas gali paskatinti priešlaikinį gimdymą, todėl, pajutus šiuos simptomus, magnio rekomenduojama vartoti papildomai.“ Kitus vitaminus patariama vartoti tik pasitarus su gydytoju. Pavyzdžiui, jeigu yra bent menkiausia persileidimo rizika, gydytojas veikiausiai rekomenduos preparatą, turintį daugiau magnio. Tačiau magnio preparatai nėštumo metu yra skiriami tik esant magnio trūkumui, nes vartojant per dideles preparato dozes yra galimybė perdozuoti.

Cholinas

Cholinas vaidina svarbų vaidmenį jūsų vaisiaus smegenų vystymesi. Tai taip pat gali padėti išvengti kai kurių įprastų apsigimimų, smegenų bei stuburo anomalijų. Manoma, kad dabartinė rekomenduojama cholino paros norma nėštumo metu (450 mg per parą) yra nepakankama ir kad optimalus suvartojamas kiekis per parą turėtų būti apie 930 mg. Kai kurie preliminarūs tyrimai rodo, kad mažas cholino kiekis susijęs su didesne nervinio vamzdelio defektų rizika.

Šaltiniai: cholino galima rasti vištienoje, jautienoje, kiaušiniuose, piene, sojos produktuose ir žemės riešutuose. Nors organizmas pats gamina choliną, jo nepakanka, kad patenkintų visus jūsų poreikius, kol esate nėščia. Svarbu gauti cholino iš savo dietos, nes jo nėra daugumoje prenatalinių vitaminų.

Omega-3 riebalų rūgštys (DHA ir EPA)

Žuvų taukuose yra dokozaheksaeno rūgšties (DHR) ir eikozapentaeno rūgšties (EPR), dviejų būtinų riebalų rūgščių, kurios yra svarbios kūdikio smegenų ir akių vystymuisi. Tinkamos DHA dozės nėštumo metu (500 mg) sumažina priešlaikinio gimdymo riziką, suteikia galimybę pasiekti normalų naujagimio svorį ir padeda vėlesniam normaliam vaiko vystymuisi. Pakankamas DHA kiekis taip pat sumažina pogimdyminės depresijos riziką. Tyrimais nustatyta, kad žuvų taukų papildų vartojimas, apsaugo nuo priešlaikinio gimdymo bei gali būti naudingi vaisiaus akių vystymuisi. Motinos DHR lygis yra svarbus tinkamam vaisiaus vystymuisi, o papildai laikomi saugiais.

Kada vartoti? Paskutinį nėštumo trimestrą omega-3 riebalų rūgščių, įskaitant DHA, poreikis sparčiai padidėja, tačiau rekomenduojama DHA vartoti nuo pat nėštumo pradžios. Tai yra todėl, kad DHA yra svarbi medžiaga, kuri dalyvauja formuojantis smegenų žievei. Nėštumo metu rekomenduojama doze yra 300-1000 mg per parą. Tais atvejais, kai yra priešlaikinio gimdymo rizika, gydytojas gali padidinti DHA dozę net iki 1 000 mg.

Šaltiniai: norint gauti DHR ir EPR su maistu, per savaitę rekomenduojama suvartoti nuo dviejų iki trijų porcijų mažai gyvsidabrio turinčių žuvų, tokių kaip lašišos, sardinės. Pagrindiniai DHA rūgšties šaltiniai yra riebios jūrinės žuvys.

Vitaminas C

Vitaminas C stiprina imunitetą, ypač infekcijų metu, ir palengvina geležies bei kitų mineralinių medžiagų įsisavinimą, o jo trūkumas neigiamai atsiliepia vaisiaus nervų sistemos vystymuisi. Todėl nėščiosios mityboje šio vitamino neturėtų trūkti. Padeda formuotis sveikoms vaisiaus dantenoms, dantims ir kaulams. Geriausia, kad vitaminas C būtų gaunamas iš natūralių šaltinių, pavyzdžiui, daržovių ir vaisių, o ne iš sintetinių preparatų.

Kada vartoti? Jei vis dėlto vartojami papildai, reikia nepamiršti, kad vitamino C paros dozė nėščiosioms yra apie 100 mg ir jos neturėtų viršyti moterys, esančios inkstų akmenų susidarymo rizikos grupėje. Vitamino C perteklius nėštumo metu (daugiau kaip 1 000 mg) taip pat gali sukelti: viduriavimą, pilvo skausmus, rėmenį. Tačiau lig šiol vitamino C pertekliaus teratogeninis poveikis vaisiui nebuvo nustatytas.

Šaltiniai: citrusiniai vaisiai, brokoliai, pomidorai, braškės, paprikos.

Kitos svarbios maistinės medžiagos

• Vitaminas K: Jei nėščioji dažnai kraujuoja iš nosies, tai gali reikšti, kad jai trūksta vitamino K. Trūkumą galima kompensuoti papildžius mitybą brokoliais, salotomis, špinatais ir kitomis žaliomis daržovėmis. Taip pat nereikėtų riboti bulvių, kiaušinių ir pieno produktų (ypač natūralaus jogurto) vartojimo.
• Vitaminai B grupės (B1, B2, B6, B12): B grupės vitaminai yra būtini nervų bei imuninei sistemoms. B grupės vitaminų poreikis nėštumo metu yra šiek tiek didesnis. Šių vitaminų trūksta retai. Kai kuriuose nėščiųjų maisto papilduose yra B grupės vitaminų, o kituose - ne.
• Cinkas: Dalyvauja visuose medžiagų apykaitos procesuose. Dalyvauja ląstelių dauginimosi, atsistatymo procese, nuo seno žinomas kaip skatinantis žaizdų gijimą. Padeda vaisiui augti ir vystytis.
• Jodas: Svarbus sveikam vaisiaus smegenų vystymuisi.
• Probiotikai: Daugelis tyrimų parodė, kad probiotikus yra saugu vartoti nėštumo metu, o žalingo šalutinio poveikio nenustatyta, išskyrus labai mažą probiotikų sukeltos infekcijos riziką. Keli tyrimai parodė, kad papildai su probiotikais gali sumažinti nėštumo diabeto, pogimdyvinės depresijos, kūdikių egzemos ir dermatito riziką.
• Imbieras: Imbiero šaknis paprastai naudojama kaip prieskonis ir žolelinis papildas. Tyrimai rodo, kad imbieras yra saugus ir veiksmingas gydant nėštumo sukeltą pykinimą ir vėmimą. Nėštumo metu pykinimas ir vėmimas yra dažni, o iki 80 procentų moterų patiria jį pirmąjį nėštumo trimestrą.

Svarbiausi vitaminai ir mineralai nėštumo metu

Vitaminių ir papildų vartojimas: kada ir kaip?

Vienos nuomonės, kada tiksliai reikėtų pradėti vartoti maisto papildus, nėra. Kai kurie specialistai maisto papildus nėščiosioms siūlo profilaktiškai pradėti vartoti dar iki nėštumo arba vos sužinojus apie pastojimą. Geriausia būtų pradėti vartoti prenatalinius papildus likus bent mėnesiui iki pastojimo. Jei nėštumas neplanuotas, prenatalinius papildus pradėkite vartoti kuo greičiau.

Jūsų nėštumą prižiūrintis gydytojas prenatalinius vitaminus gali rekomenduoti vartoti net ir po gimdymo. Didesnis vitaminų ir mineralų poreikis išlieka ir gimus kūdikiui, tad maisto papildus gali tekti vartoti visą nėštumo ir žindymo laikotarpį, be pertraukos. Rekomenduojama kasdien vartoti tik vieną prenatalinio vitamino dozę. Tačiau vienos dozės kiekis gali skirtis, todėl reikia peržiūrėti maisto papildo faktų etiketę.

Prenatalinių vitaminų kompleksai

Prenataliniai vitaminai yra multivitaminai, specialiai sukurti siekiant patenkinti padidėjusį mikroelementų poreikį nėštumo metu. Jie skirti vartoti prieš pastojant, nėštumo ir žindymo laikotarpiu. Nors prenataliniai vitaminai nėra skirti pakeisti jūsų mitybą, jie gali padėti išvengti mitybos spragų, suteikiant papildomų mikroelementų, kurių nėštumo metu reikia labai daug.

Mayo klinika rekomenduoja rinktis vitaminus į kurių sudėtį įeina: folio rūgštis, geležis, kalcis, vitaminas D, C, E, B grupės vitaminai, cinkas, cholinas. Patikimų gamintojų papilduose niekada nebus nėščiosioms kenksmingų ingredientų. Puiku, jei išsirinksite papildus, kurių grynumą ir stiprumą testavo nepriklausomos organizacijos. Nėščiosioms skirtuose polivitaminuose vitamino A dozė neretai būna šiek tiek didesnė nei joms rekomenduojama vidutinė norma. Štai kodėl dauguma medikų nepataria nėščiosioms polivitaminų vartoti nuolat, be pertraukos. Prieš pradedant vartoti bet kokius papildus nėštumo metu, pasitarkite su savo akušeriu-ginekologu.

Papildai, kurių reikėtų vengti nėštumo metu

Nors nėščioms moterims mikroelementų papildai ir žoleliniai papildai yra saugūs vartoti, visgi daugelio jų reikėtų vengti arba nevartoti dideliais kiekiais. Labai svarbu perskaityti papildų sudėtį papildų faktų etiketėje.

• Vitaminas A (retinolis): Nors vitaminas A yra labai svarbus vaisiaus regos vystymuisi ir imuninei funkcijai, visgi per didelis vitamino A kiekis gali būti žalingas. Vitaminas A tirpsta riebaluose, organizmas perteklinį kiekį kaupia kepenyse. Toks kaupimasis gali turėti toksišką poveikį organizmui ir sukelti kepenų pažeidimus. Tai gali lemti net apsigimimus. Nėštumo metu rekomenduojama vartoti beta karoteną, kuris yra saugesnis būsimoms motinoms, nes jo sunkiau perdozuoti.
• Vitaminas E: Nors vitaminas E yra labai svarbus sveikatai, nerekomenduojama jo vartoti papildomai. Nebuvo įrodyta, kad papildomas vitamino E vartojimas pagerina motinų ar kūdikių būklę, vietoj to, gali padidinti pilvo skausmo bei priešlaikinio vaisiaus vandenų maišelio plyšimo riziką.
• Kekinė juodžolė: Šis augalas, naudojamas įvairiems tikslams, nėštumo metu vartoti nesaugu, nes gali sukelti gimdos susitraukimus, kurie gali sukelti priešlaikinį gimdymą. Taip pat buvo nustatyta, kad kai kuriems žmonėms gali sukelti kepenų pažeidimus.
• Kanadinė auksašaknė: Kanadinėje auksašaknėje yra medžiagos, vadinamos berberinu, kuri, kaip įrodyta, pablogina kūdikių geltos būklę. Tai gali sukelti retą smegenų pažeidimą, kuris gali būti mirtinas. Dėl šių priežasčių būtinai venkite Kanadinės auksašaknės.
• Šventagaršvės šaknis (Dong quai): Turėtumėte vengti šventagaršvės šaknų, nes tai gali skatinti gimdos susitraukimus, padidinant persileidimo riziką.

Nepaprastai svarbu, kad tinkamus vitaminus vartotų ir vyrai, kurie planuoja šeimos pagausėjimą. Likus šešiems mėnesiams iki numatomo nėštumo moteris turėtų pradėti pildyti trūkstamų vitaminų ir mikroelementų atsargas. Šeši mėnesiai - tai laikas, per kurį reikia užtikrinti pakankamą kiekį veikliųjų medžiagų, reikalingų pastojimui ir nėštumo palaikymui pirmojo trimestro metu.

tags: #mineralu #papildai #nestumui

• Teniso pamokos vaikams apžvalga
• Patarimai ir rekomendacijos dvynukų tėvams
• Žalios gleivės iš nosies: priežastys ir gydymo būdai
• Išsami informacija apie emolientus vaikams
• Kaip prižiūrėti snieguoles sode?