Vapsvos: Daugiaspalvis pasaulis ir jų karalienės
Vapsvos - tai plėviasparniai (Hymenoptera) vabzdžiai, priklausantys smaugtapilvių (Apocrita) pobūriui. Pasaulyje žinoma virš 100 tūkst. vapsvų rūšių, kurios pasižymi įvairia išvaizda ir gyvenimo būdu. Nors daugelis vapsvų yra pavieniui gyvenantys parazitiniai gyvūnai, dalis jų formuoja sudėtingas bendruomenes, kuriose karalienė vaidina itin svarbų vaidmenį.
Vapsvų pasaulis yra neįtikėtinai įvairus. Kai kurios rūšys yra pavieniai parazitai, dedantys kiaušinius į kitų vabzdžių lizdus, kur išsiritusios lervos sunaikina parazituojamą gyvūną. Pavyzdžiui, Pompilidae šeimos vapsvos medžioja vorus. Tačiau didžioji dalis mums pažįstamų vapsvų, tokių kaip širšės ir paprastosios vapsvos, priklauso bendruomeniniams gyvūnams, priklausantiems klostinių vapsvų (Vespidae) šeimai.
Vapsvų bendruomenių struktūra ir karalienės vaidmuo
Bendruomeniškai gyvenančios vapsvos formuoja sudėtingas socialines struktūras, kuriose kiekvienas individas atlieka tam tikrą vaidmenį. Vapsvų kolonijos gyvenimas yra pavaldus bendram tikslui - rūpintis būsimų palikuonių auginimu. Šios bendruomenės vadinamos „viešosiomis“ ir jose itin svarbus yra karalienės, arba gimdos, vaidmuo.
Karalienė yra pagrindinė dauginimosi funkcija atliekanti patelė. Ji atsakinga už kiaušinėlių dėjimą ir naujos kartos auginimą. Pavasarį, peržiemojusi apvaisinta patelė pradeda statyti lizdą ir dėti pirmuosius kiaušinėlius. Išsiritus pirmosioms darbininkėms, kurios yra nevaisingos patelės, jos perima lizdo statybos ir lervų auginimo rūpesčius. Darbininkės ieško maisto, saugo lizdą ir rūpinasi naujais palikuonimis. Karalienės dydis paprastai yra didesnis nei kitų kolonijos narių, o jos pagrindinė funkcija - dauginimasis.
Vapsvų lizdai ir jų statybos medžiagos
Vapsvos savo lizdus stato iš įvairių medžiagų, kurias jos susmulkina savo žandais ir sulipdo seilėmis. Dažniausiai tai būna medienos plaušeliai, žievė ar net popierius, todėl jų lizdai dažnai atrodo lyg būtų sulipdyti iš popieriaus. Lizdo viduje yra korių su šešiakampėmis nišomis, panašiomis į bičių korių. Lizdai gali būti įvairaus dydžio, nuo nedidelių, panašių į obuolį, iki didelių, siekiančių vaiko galvos dydį. Vapsvos lizdus įrengia įvairiose vietose: žemėje, medžių drevėse, pastogėse, palėpėse, po stogais ar net apleistuose bičių aviliuose.
Kasmet vapsvos stato naujus namus. Lizdą lipdyti pradeda peržiemojusi apvaisinta patelė. Ji įrengia keletą nišų, kuriose deda kiaušinėlius. Išsiritus lervoms, kurios virsta jaunomis darbininkėmis, jos tęsia lizdo statybas. Kolonijos dydis gali siekti kelis tūkstančius individų, o lizdai, priklausomai nuo kolonijos dydžio, gali būti kelių aukštų ir siekti iki 40 cm skersmens ir 70 cm ilgio.
Vapsvų mityba ir jų vaidmuo ekosistemoje
Vapsvos yra visaėdžiai vabzdžiai, tačiau jų mityba skiriasi priklausomai nuo amžiaus ir rūšies. Suaugusios vapsvos minta nektaru, saldžiais vaisiais ir augalų sultimis. Jos taip pat yra smaližės ir mėgsta medų, kurį kartais vagia iš bičių korių. Tačiau savo jauniklius, lervas, vapsvos maitina kitais vabzdžiais. Dėl šios priežasties dauguma vapsvų rūšių yra naudingos žmogui, nes naikina įkyriąsias muses, drugių vikšrus ir kitus kenkėjus. Pavyzdžiui, širšuolai per dieną gali sunaikinti apie penkias muses.
Vapsvos taip pat atlieka svarbų vaidmenį augalų apdulkinime. Nors jos nėra tokios efektyvios apdulkintojos kaip bitės, jos prisideda prie augalų dauginimosi. Tačiau verta paminėti, kad vapsvos gali būti žalingos bitininkystei, nes jos ne tik vagia medų, bet ir naikina bites darbininkes, kad pamaitintų savo jauniklius.
Gyvenimo ciklas ir gamtiniai priešai
Vapsvų kolonijos turi metinį ciklą. Vasaros pabaigoje gimsta patinai ir karalienės. Darbininkės yra aktyvios iki maždaug spalio vidurio, tada kolonija išmiršta. Karalienės vėl atsiranda pavasarį, tačiau į seną lizdą nebegrįžta. Jos ieško naujos vietos naujam lizdui statyti. Vapsvų patinėliai, skirtingai nei darbininkės, neturi geluonies ir ilgų antenų. Iš vapsvų motinėlės sudėtų kiaušinių rudenį išsivysto patelės. Apvaisintos patelės pasislepia šiltoje vietoje ir žiemoja iki pavasario, o patinai ir darbininkės atšalus orams miršta.
Nepaisant ginkluoto geluonies, vapsvos turi ir gamtinių priešų. Skruzdės aktyviai niokoja likusius be karalienės vapsvų lizdus. Tam tikros rūšys, vadinamos paradoksaliais gerbėjais, lenda į vapsvų lizdus ir deda kiaušinius, kurių lervos parazituoja ant jaunų vapsvų. Taip pat vapsvas medžioja paukščiai, kurie jauniklius maitina lervomis ir suaugusiomis vapsvomis. Širšės yra vieni pavojingiausių vapsvų šeimos priešų, galintys sunaikinti visą vapsvų šeimą.
Vapsvų ir širšių skirtumai
Daugeliui žmonių vis dar neperprantami vapsvos ir širšės skirtumai, ir tai visai natūralu: juk širšė ir vapsva yra artimos giminaitės. Širšės (Vespa crabro) yra galingos ir vikrios, didžiausios iš visų žinomų vapsvų. Patelės gali užaugti net iki 4 cm ilgio. Širšuolas (Vespa crabro) yra stambiausia mūsų žemyne gyvenanti vapsva, dažna ir Lietuvoje. Kiti širšuolo pavadinimai - širšė, širšuo, širšinas. Širšuolo kūnas gali siekti iki 3,5 cm ilgį, o širšuolo motinėlės - iki 5 cm. Šių širšių kūnas rudos spalvos, galva geltona, o pilvelis, kaip ir kitų vapsvų, juodai ir geltonai dryžuotas. Paprastoji vapsva (Vespula vulgaris) yra mažesnė, jos kūnas yra 1,7-2,0 cm ilgio, išmargintas ryškiais, geltonais ir juodais dryžiais. Pilvelis kūgio formos.
Pavojai ir apsauga
Nors vapsvos nėra agresyvios ir gelia tik gindamosi, jų įgėlimas yra labai skausmingas ir gali sukelti alerginę reakciją jautresniems žmonėms. Įgėlimas yra 3 kartus stipresnis už įprastos vapsvos įgėlimą. Geliančios vapsvos išleidžia specifines kvapnias medžiagas, kurios pritraukia netoliese esančias kitas vapsvas ir paskatina jas gelti. Alergiški žmonės turėtų su savimi nešiotis paskirtus gydytojo vaistus įkandimo atvejui. Norint išvengti vapsvų įgėlimų, reikia būti atidiems vaikščiojant žole basomis, nesikvėpinti stipriais kvepalais ir atsargiai valgyti lauke saldų ir kvapnų maistą.
Jei vapsvų ar širšių lizdas atsirado netinkamoje vietoje, svarbu žinoti, kaip jį saugiai pašalinti. Vapsvos viename lizde gyvena tik metus, tad galima tiesiog sulaukti, kol jos paliks lizdą ir žus. Jei nenorite laukti, galite naudoti specialius spąstus su alumi ir medumi arba kreiptis į specialistus, kurie užsiima vabzdžių naikinimu.
Širšių Naikinimas
Nors vapsvos kartais gali kelti nepatogumų, jos atlieka svarbią rolę gamtoje, naikindamos kenkėjus ir prisidėdamos prie augalų apdulkinimo. Supratimas apie jų gyvenimo būdą ir elgesį padeda išvengti nemalonių situacijų ir labiau vertinti šiuos įdomius vabzdžius.
tags: #vasari #gimsta #tik #karalienes
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
