Pagalba vaikams, turintiems kalbos sunkumų, darželyje
Statistika rodo, kad šiandien nėra darželio grupės ar klasės mokykloje, kurioje nebūtų bent vieno vaiko, turinčio kalbos sunkumų. Šių sunkumų priežastys yra įvairios ir kompleksiškos. Dalis vaikų pradeda kalbėti vėliau, jų kalboje vis dažniau atsiranda anglų kalbos elementų, kas gali stabdyti lietuvių kalbos raidą. Skaitmeninis amžius, nors ir suteikia naujų galimybių, kartu kelia ir iššūkių - foninis triukšmas bei sumažėjusi tiesioginė komunikacija su suaugusiaisiais neigiamai veikia kalbos vystymąsi.
Tyrimai patvirtina, kad vaikams, kurie priešmokykliniame amžiuje susiduria su kalbos raidos sunkumais, mokykliniame amžiuje dažnai pasireiškia skaitymo ir rašymo problemos. Skaitymo sunkumai - ne tingėjimo pasekmė. Kai kurie tėvai mano, kad jų vaikas tiesiog tingi mokytis skaityti ar rašyti, tačiau dažnai už to slepiasi realūs kalbiniai iššūkiai. Kai mums, suaugusiems žmonėms, kažkas sunku, mes to vengiame - vaikai elgiasi taip pat.
R. Lebedeva, logopedė, daugiau nei dvidešimt metų dirbanti Vilniaus lopšelyje-darželyje „Saulėgrąža“, pastebėjo, kad kalbos sunkumai ankstyvame amžiuje dažnai lemia skaitymo ir rašymo problemas ateityje. Jos magistrinio darbo metu atliktas tyrimas atskleidė, kad jau ankstyvoje vaikystėje galima pastebėti tam tikrus rizikos ženklus, susijusius su skaitymo sunkumais. Tai - ribotas žodynas, netikslus garsų tarimas, riboti fonologiniai gebėjimai, motorikos problemos ar nepakankamas garsų suvokimas. „Labai svarbu kuo anksčiau pastebėti šias „raudonas vėliavėles“ ir taikyti specialias užduotis, kurios padėtų išvengti skaitymo sutrikimų. Ankstyvoji intervencija gerokai palengvina vaiko mokymosi procesą“, - sako specialistė.
Alviją Nakvosienę, Šiaulių „Dermės“ mokyklos Specialiosios pedagoginės pagalbos ir veiklos analizės skyriaus vedėją, į logopedijos profesiją atvedė jos pačios vaikystės patirtis. Ji pastebi, kad vaikų, turinčių skaitymo sunkumų, vis daugėja, o jų problemos tampa sudėtingesnės. „Vaikai nesupranta ilgesnių sakinių ar sudėtingų gramatinių struktūrų, todėl nesupranta ir perskaityto teksto. Tai nėra vien skaitymo problema - tai kalbos vystymosi padarinys“, - aiškina specialistė.
Abi pašnekovės sutaria, kad vaikui galima pagelbėti tik bendradarbiaujant - logopedui, pedagogui ir tėvams. Labai svarbus nuoseklus darbas ir namuose. Net paprasti žaidimai ar užduotys, tokios kaip skiemenavimas ar ritmų atkartojimas, kurias galima atlikti kad ir važiuojant automobiliu, gali padėti stiprinti ir lavinti fonologinius gebėjimus, būtinus sėkmingam skaitymui. Mokytojai, žinodami apie vaiko kalbos sunkumus, gali naudoti trumpesnius sakinius, paprastesnius tekstus ir individualizuoti užduotis pagal vaiko kalbos raidos lygį. „Jei žinai, kas vaikui sunkiausia, gali padėti būtent ten, kur reikia“, - pabrėžia logopedė A. Nakvosienė.
Problema ta, kad nei pedagogai mokyklose, nei su vaikais dirbantys logopedai iki šiol neturi standartizuotų vertinimo testų, kurie padėtų mokytojams identifikuoti, su kokiais kalbos sunkumais vaikas susiduria. Mokytojai mato, kad vaikui sunku, bet ne visada gali patys suprasti, kodėl ir kurioje konkrečioje srityje. Taigi, anot logopedžių, Lietuvoje būtina sukurti bendrą vertinimo sistemą, apimančią priešmokyklinį ir pradinį ugdymą - tai leistų užtikrinti nuoseklumą ir skatintų bendradarbiavimą tarp logopedijos specialistų ir mokytojų.
Abi logopedės pabrėžia: kuo anksčiau suteikiama pagalba, tuo geriau. A. Nakvosienė ragina tėvus sunerimti, jei dvejų metų vaikas nekalba ar nesupranta paprastų nurodymų. Jei iki trejų metų vaikas negali pasakyti dvižodžių frazių, tai taip pat yra stiprus signalas, kad laikas kreiptis į specialistus. „Geriau nueiti pasitikrinti, nei pavėluoti ir prarasti laiką, kai pagalba būtų veiksmingiausia“, - pabrėžia ji.
R. Lebedeva ir A. Nakvosienė baigė Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos ir Klaipėdos universiteto jungtinę kalbėjimo ir kalbos terapijos magistrantūros studijas. Pasak jų, studijos ne tik sustiprino profesines žinias, bet ir leido naujai pažvelgti į savo darbą. „Tai nebuvo tik žinių atnaujinimas - šios magistrantūros studijos buvo puiki proga įvertinti save kaip specialistę, pasitarti su kolegomis, susisteminti turimas žinias ir ieškoti tobulėjimo galimybių“, - sako R. Lebedeva. „Studijos padėjo gauti naujausių žinių, integruoti jas į kasdienę praktiką, kas padeda dirbti veiksmingiau su vaikais, kuriems būtina logopedo pagalba“, - teigia A. Nakvosienė. Nors kasdienis darbas reikalauja atsidavimo, kantrybės ir nuolatinio mokymosi, abi logopedės neabejoja savo profesiniu pasirinkimu. „Kai po ilgų pastangų vaikas pagaliau ištaria garsą, kurio mokėmės metus ar dvejus - tai įprasmina visą mano darbą“, - sako R. Lebedeva. „Motyvuoja ne tik vaiko rezultatai ir laimėjimai, bet ir suvokimas, ko nežinau - tai skatina ieškoti, gilintis ir mokytis dar daugiau. Nežinojimas man yra pažinimo variklis“, - priduria A. Nakvosienė.
Švietimo pagalba darželyje
Švietimo pagalbos specialistai darželyje atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant vaikų ugdymosi sėkmę, emocinę gerovę ir visapusišką raidą. KAS YRA ŠVIETIMO PAGALBA? Logopedas darželyje teikia specialiąją pedagoginę pagalbą vaikams, turintiems kalbos ir kitų komunikacijos sutrikimų. Dirba su vaikais individualiai ir pogrupiais, taiko specialiojo poveikio priemones kalbos, kalbėjimo bei komunikacijos sutrikimams įveikti. Konsultuoja emocijų, elgesio, bendravimo ir kitų sunkumų turinčių vaikų tėvus (globėjus), pedagogus. Numato veiklos tikslus ir uždavinius, galinčius tenkinti vaikų specialiuosius ugdymosi poreikius. Sudaro individualų švietimo pagalbos planą. Inicijuoja, organizuoja ir aktyviai dalyvauja lopšelio-darželio ugdomosiose veiklose.
Socialinis pedagogas - tai vaiko socialinis asistentas, vaiko gerovės advokatas. Tai asmuo, į kurį kreipiamasi dėl vaiko patiriamų problemų, santykių su bendraamžiais, mokytojais ar tėvais ir kitokios socialinės pedagoginės pagalbos. Padeda tėvams ugdyti savo vaiką, suprasti jo socialinius ir psichologinius poreikius, jų tenkinimo svarbą. Vykdo tėvų ir pedagogų švietimą aktualiais vaiko psichologijos, amžiaus tarpsnių, pedagoginės ir socialinės psichologijos klausimais.
Psichologo pagalbos tikslas - stiprinti vaikų psichologinį atsparumą ir psichikos sveikatą, prevencinėmis priemonėmis skatinti saugios ir palankios ugdymuisi aplinkos darželyje kūrimą. Psichologės kabinetą rasite sensoriniame kambaryje šalia sporto salės.
Pagalba teikiama vaikams, kurie yra įvertinti Švietimo pagalbos tarnyboje ir jiems yra paskirta specialiojo pedagogo pagalba. Atsižvelgiant į sutrikimą, vaiko amžių, raidą, sudaromas specialiųjų pratybų tvarkaraštis. Teikiama individuali ir pogrupinė pagalba po 20 min.
Specifinių kalbos ir komunikacijos sutrikimų tipai
Kalbėjimo, kalbos sutrikimai stebimi įvairaus amžiaus vaikams. Kalbos sutrikimai apima visos kalbos sistemos neišlavėjimą, apimantį fonetiką, leksiką ir kalbos gramatinę sandarą. Nepilnavertė kalbinė veikla sąlygoja pažinimo veiklą, emocijas ir valią. Kalbą sudaro keletas garsažodžių ar žodžių santraukų. Vaikai painioja daiktų ir veiksmų pavadinimus. Neturi poreikio mėgdžioti suaugusių kalbą, bandydami kartoti pasako tik atskiras žodžio dalis. Pasyvus žodynas žymiai gausesnis už aktyvųjį. Bendraujama dažnai iškreiptais, bet jau tikrais žodžiais. Gerėja impresyvioji kalba. Suprantamos tik kai kurios gramatinės formos. Tai ryškiausio agramatizmo periodas. Daromos grubios žodžių kaitymo, derinimo, valdymo klaidos. Sakiniai trumpi.
Kalbos fonetiniai sutrikimai - tai įvairūs garsų tarimo sutrikimai. Netaisyklingai tariami kalbos garsai, praleidžiami, painiojami, keičiami lengvesniais. Tai garsų tarimo trūkumai, atsiradę dėl netinkamos artikuliacijos ar nepakankamai išlavėjusios foneminės klausos. Labai ryškūs garsų tarimo trūkumai. Pakankamai išplėtota kalba su kai kuriais fonetiniais, foneminiais ir leksikiniais gramatiniais netikslumais. Vaikai kalba labai paprastais sakiniais, išreiškia pagrindines mintis, kurios be konkrečios situacijos ne visada suprantamos. Būdingi trumpi neišplėstiniai sakiniai. Išlieka tarimo trūkumų (sigmatizmas, rotacizmas, lambdacizmas, skardžiųjų, minkštųjų priebalsių tarimo sutrikimai. Pasireiškia netaisyklingu garsų tarimu, vienų garsų keitimu kitais. Vaikai blogai skiria kalbos garsus, sunkiai formuojasi garsinės analizės ir sintezės įgūdžiai.
Mikčiojimas - kalbos tempo ir ritmo sutrikimas, dėl kurio sutrinka normalus kalbinis bendravimas. Sudėtinga mikčiojimo simptomatika, skirtingos priežastys. Pagrindinis mikčiojimo požymis yra kalbos organų traukuliai, atsirandantys išsakant mintis. Tai dažniausiai pasireiškia trečiaisiais - penktaisiais gyvenimo metais, gausėjant aktyviajam žodynui ir plėtojantis rišliajai kalbai.
Garsų tarimo sutrikimus įveikti gali trukdyti ryškūs burnos struktūriniai pakitimai (pvz. plečia žodyną, ugdo kalbos gramatinį taisyklingumą).
Kalba vaikui būtina norint suprasti kitus ir būti suprastam. Kalboje gimsta sąmoninga mąstysena. Sutrikus kalbai, vaikas netenka galimybės visavertiškai bendrauti.
Projekto „Vaivorykštiniai jungčių tiltai“ veiklos
Projekto „Vaivorykštiniai jungčių tiltai“ poreikį lėmė tai, kad mūsų įstaigose nėra pakankamai specialistų ir priemonių, padedančių ugdytis specialiųjų poreikių, socialinės atskirties, daugiavaikių šeimų vaikams. Šiuo metu Varėnos „Žilvičio“ vaikų lopšelį-darželį lanko 5 specialiųjų poreikių vaikai, iš kurių 1 diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas. Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. lopšelį-darželį lanko berniukas, turintis judėjimo negalią. Be to, yra 7 socialiai pažeidžiamų šeimų vaikai, kuriems skirtas privalomas ugdymas. Senosios Varėnos „Nykštuko“ vaikų lopšelį-darželį lanko 3 specialiųjų poreikių vaikai, 5 socialiai pažeidžiamų šeimų vaikai. Planuojama, kad iš abiejų lopšelių-darželių projekte dalyvaus 20 vaikų (8 specialiųjų poreikių vaikai, 12 socialiai pažeidžiamų šeimų, iš jų ir daugiavaikių).
1. Sensomotorinis ugdymas
Sensomotorinis ugdymas vyksta kiekvieną mėnesio pirmadienį ir antradienį Varėnos švietimo centro Pedagoginių psichologinių paslaugų skyriuje. Varėnos „Žilvičio“ vaikų lopšelio-darželio tikslinės grupės vaikai išskaidyti į du pogrupius. Antradieniais - Senosios Varėnos „Nykštuko“ vaikų lopšelio-darželio tikslinės grupės vaikai. Sensomotorinį ugdymą tikslinės grupės vaikams 12 užsiėmimų per mėnesį vykdo specialistai viso projekto metu. Pogrupiais dirbama, nes vaikai labai skirtingi amžiumi, gebėjimais. Be to, Varėnos Švietimo centro Pedagoginių psichologinių paslaugų skyriuje yra mažos erdvės, kurios nepritaikytos darbui su didele grupe vaikų. Viso projekto metu kiekvieną užsiėmimą lanko 20 tikslinės grupės vaikų. Savanoriai ir specialieji pedagogai domisi, ką tikslinės grupės ugdytiniai mėgsta, myli, kas juos nuramina. Siekdami vaikų sveikatos gerinimo, įsigijome įvairių sensorinių priemonių, kurios naudojamos darbui su vaikais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių. Kuo intensyviau ir dažniau siekiame stimuliuoti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų pojūčius. Veiklų metu autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai atsipalaiduoja, nusiramina, skatina pirminius lytėjimo, regos, garso, judėjimo pojūčius. Iš viso per mėnesį vyksta 4 užsiėmimai. Per projekto laikotarpį 60 valandų. Veiklos metu talkininkauja po savanorį. Savanoris per savaitę dirba 3 val. x 4 sav., 12 val. per mėnesį. Per projekto vykdymo laiką 15 mėnesių savanoriai išdirbs 180 val.
Vaikas nuo pat naujagimystės pažįsta pasaulį per jutimus - lietimą, skonį, uoslę, regą, klausą. Tinkamas jutimų suvokimas veikia vaiko gebėjimą prisitaikyti aplinkoje. Sutrikusios raidos vaikų jutimai dažnai skiriasi nuo normalios raidos vaikų: jie būna arba per stiprūs (hiperjautrumas) arba per silpni (hipojautrumas). Todėl šių vaikų gebėjimas suvokti aplinką ir joje adekvačiai veikti taip pat būna sutrikęs. Dėl to mokant raidos sutrikimų turinčius vaikus savarankiškumo ir adaptacijos, būtina įvertinti jų jutimų kokybę bei juos normalizuoti. Tai vadinama sensomotoriniu lavinimu. Tam tikslui įsigijome sensorinę priemonę vaikų sensorikos ugdymui. Įsigijome sensorinės priemonės komplektą. Priemonės naudojamos 3 kartus per savaitę po 1 valandą viso projekto metu specialistų darbo valandomis. Šią veiklą vykdo ir asociacijos „Trečiojo amžiaus universiteto“ savanoriai. Sudarėme sąlygas tikslinės grupės vaikams ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams žaidimo pagalba susipažinti su spalvomis ir formomis. Vaikai išmoksta skirti spalvas ir formas, jas įvardinti. Kuo intensyviau ir dažniau siekiame stimuliuoti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų pojūčius. Veiklų metu autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai atsipalaiduoja, nusiramina, skatindami pirminius lytėjimo, regos, garso, judėjimo pojūčius. Pasiseka veikti autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų vizualinį, garso, lietimo pojūčius, mokyti atsipalaiduoti. Taip pat įsigijome burbulų vamzdžio komplektą. Burbulų vamzdis reikalingas sensoriniam vaikų lavinimui. Stebėdami mažus kylančius burbuliukus ir besikeičiančias spalvas, vaikai geriau lavina dėmesio koncentraciją, sužadina teigiamas emocijas. Nupirktas batutas - lavina pusiausvyrą, sustiprina raumenis, suteikia teigiamas emocijas. Impulsyviems, judriems, nenustygstantiems vietoje vaikams patenkina judėjimo poreikį. Šokinėjimas ant batuto sukuria ypatingą koncentracijos, jaudulio ir kartojamo veiksmo kombinaciją, kuri lavina sensoriką. Laisvo skrydžio pojūtis, išskirdamas adrenaliną ir laimės hormoną endorfiną, ne tik iškart gerina nuotaiką, bet gali padėti spręsti ir emocines problemas. Tai ypač veiksminga dirbant su specialių poreikių turinčiais vaikais.
Mokslininkų įrodytas sensorinių žaislų teigiamas poveikis specialiųjų poreikių vaikams. Jiems lengviau susikaupti, lytėjimo būdu pažinti skirtingus daiktų paviršius, sukoncentruoti dėmesį, lengviau atpažinti spalvas bei įsiminti įvairius kvapus. Kokybiškesniam tikslinės grupės vaikų sensomotoriniam ugdymui padeda ir įsigytos sensorinės mokymo priemonės, kurios naudojamos viso projekto metu: sensorinių silikoninių diskų rinkinys, jungiamoji šviečianti dėlionė, kvapų atpažinimo žaidimas „Kasdieniai kvapai“. Kiekvienas tikslinės grupės vaikas turi galimybę gauti sensomotorinę pagalbą po 1 užsiėmimą (1 valandą) per savaitę. Iš viso per mėnesį 4 užsiėmimai. Per projekto laikotarpį 60 užsiėmimų.
2. Socialinių įgūdžių ugdymas
Socialinių įgūdžių ugdymo veiklos vyksta - po 4 užsiėmimus per mėnesį viso projekto metu, su tikslinės grupės vaikais savanoriai ir kartu dirbantys pedagogai kasdieninės veiklos metu stengiasi užtikrinti saugią emocinę grupės aplinką bei suteikia pagalbą orientuojantis naujoje socialinėje aplinkoje. Skatina vaikų savivertę, pasitikėjimą savimi, palaiko vaiko individualumą. Padeda vaikams atpažinti ir įvardinti savo bei kitų jausmus. Užsiėmimus tikslinės grupės vaikams 1 kartą per savaitę po 30 minučių veda įstaigos pedagogai. Per savaitę vyksta 1 užsiėmimas. Per mėnesį vyksta 4 užsiėmimai. Per 15 mėnesių 60 užsiėmimų.
Žaidimo nauda vaikui išties įvairiapusė - nuo mokymosi, elgesio problemų sprendimo, kalbos ugdymo iki atsipalaidavimo, išsivadavimo iš įtampos. Žaisdami jie stiprina pasitikėjimą savimi, gerina bendravimo įgūdžius, geriau supranta ir pažįsta savo ir kitų jausmus, išgyvena pritarimą arba atmetimą. Žaidybinių situacijų metu vaikai nejučia lygina savo ir kito požiūrį į tą pačią situaciją, mato kilusias skirtingas emocijas, bando jas suvokti. O tai būtina ugdant emocinį intelektą. Pagrindiniai vaiko ugdytojai - tėvai, tad jie turėtų auginti vaiką tinkamai suformuotoje aplinkoje ir parinkti vaiko raidą skatinančius žaislus ir žaidimus. Daugelis vaikų nemažą laiko dalį praleidžia darželyje, kur funkcionaliai, emociškai palankiai aplinkai tenka dar didesnis vaidmuo - čia vaikas ateina ne tik žaisti, bet ir ugdytis, be to neretai, bendraudamas su bendraamžiais, susiduria su emociškai sunkiomis situacijomis. Už šios aplinkos formavimą atsakingas pedagogas. Pedagogai dažnai susiduria su emocinio intelekto ugdymo žinių trūkumu, o tinkamai parinkti žaislai padeda spręsti iškylančias psichologines problemas. Tai žaislai, kurie supažindina vaikus su jų jausmais. Išmoko juos įvardinti, paaiškinti tai, ką jaučia. Padeda aptarti ne tik tai, ką vaikas jaučia šią akimirką, bet ir tai, kas įvyko namuose, gatvėje, parduotuvėje, žiūrėtame filmuke ir pan. Žaislai su emocijomis moko savęs pažinimo, empatijos, savireguliacijos, motyvacijos ir ugdo socialinius įgūdžius.
„Kimochis“ - socialinio ir emocinio intelekto ugdymo programa. Ji ugdo penkias socialines ir emocines kompetencijas: savęs pažinimą, savęs valdymą, socialinį pažinimą, santykių kūrimo įgūdžius, atsakingų sprendimų priėmimą ir remiasi charakterį ugdančiomis savybėmis: pagarbumu, atsakingumu, atsparumu, atjauta ir geranoriškumu. Todėl įsigijome 2 komplektus jausmų lėlių „Kimochi“. Įsigijome integruojamą socialinių emocinių įgūdžių ugdymo programą, skirtą ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio amžiaus vaikams „Kimochis“. Apie šios programos taikymą, pedagogai išklausė paskaitą.
Tokie žaislai kaip kaladėlės, įvairūs konstruktoriai palieka daugiau laisvės vaiko saviraiškai. Vaikas pats turi mokytis priimti sprendimus, ką jis konstruos ar dėlios. Jis gauna galimybę ne tik spaudyti mygtukus, bet praktiškai įsitikinti, kada statomi bokštai sugriūna, o kada stovi stabiliai. Tokie žaislai skatina vaiką aktyviai spręsti problemas, priimti sprendimus, o būtent šie gebėjimai reikalingi sėkmingiems žmonėms. Tam tikslui pasiekti įsigijome skirtingų konstruktorių, 2 robotus, maxi kaladėlių. Siekiant vaikus supažindinti su raidėmis ir skaičiais, įsigijome spalvingus, linksmus raidynus ir skaitynius, kabinamus ant sienos, drobinius, ilgaamžius, kurie tarnauja ne tik kaip sienos puošmena, bet taip pat padeda linksmai išmokti raideles, skaičiukus.
3. Sveikatos kompetencijos ugdymas
Sveikatos kompetencijos ugdymo užsiėmimus tikslinės grupės vaikams veda specialistai. Vyksta 4 užsiėmimai per mėnesį viso projekto metu. Sveikatos ugdymas ir sveikos gyvensenos mokymas yra sudėtingas ugdymo procesas. Jis prasideda dar kūdikystėje, maudant, grūdinant, masažuojant kūdikį, o gal paprasčiaiausiai keičiant jam marškinėlius. Vaikui augant, sveikatos samprata išplečiama, gyvenimo patirtis ir įgūdžiai praturtinami. Skatiname tikslinės grupės vaikų pasitikėjimą savo galimybėmis, stiprinant savo sveikatą, kuriant sveikatai palankią aplinką įstaigoje bei jos teritorijoje. Mūsų specialistai ir pedagogai prisideda prie tikslinės grupės vaikų sveikos gyvensenos įgūdžių formavimo ir jų sveikatinimo veiklos kompetencijų ugdymo, glaudžiai bendradarbiaujame su partneriais ir dalinamės patirtimi. Judriųjų žaidimų pagalba sudarome sąlygas vaikų saviraiškai. Vaikai atranda judėjimo džiaugsmą, tyrinėja ir atkartoja kitų sugalvotus judesius, sužadina emocijas, didėja raiškos galimybės. Vaikų saviraiškai skatinti reikalinga ir palaikanti aplinka. Fizinis aktyvumas - ne tik raiška kūnu, bet ir svarbi sveikatos stiprinimo dalis. Bet kuriuo metų laiku ugdomas fizinis aktyvumas lauke ar sporto salėje duoda didžiulę naudą. Vaikai tampa linksmesni, žvalesni, dominuoja džiugios emocijos. Ugdytiniai įsiklauso į savo kūno būseną, tyrinėja, atranda judesio raiškos galimybes. Tam tikslui pasiekti įsigijome įvairių sporto priemonių - (traukimo virvių, futbolo kamuolių, krepšinio kamuolių, masažo kamuoliukų - 20 tikslinės grupės vaikams į kiekvieną ranką po masažo kamuoliuką, krepšinio lentų, čiuožynių. Viso projekto metu su tiksline vaikų grupe dirba pedagogas - kūno kultūros mokytojas, kuris su savanoriu ugdo vaikų sveikatos kompetencijas. Užsiėmimai tikslinės grupės vaikams vyksta 1 kartą per savaitę po 30 minučių. Per savaitę vyksta 1 užsiėmimas. Per mėnesį vyksta 4 užsiėmimai. Per 15 mėnesių 60 užsiėmimų. Ugdant tikslinės grupės vaikus, treniruočių barjerai, karuselė su vairu, lauko treniruokliai taip pat įneša disciplinos ir priverčia išlikti tinkamose pozicijose, net kai atrodo, jog to padaryti neįmanoma. Žaidžiant, treniruojant vaikus, ar, tiesiog užsiimant sportu, kuriam reikalingi treniruočių elementai - barjerai, lauko treniruokliai bei karuselė su vairu, kaip mat tapo kasdieniu įrankiu.
4. Pažinimo kompetencijos ugdymas
Pažinimo kompetencijos ugdymui vyksta 4 užsiėmimai per mėnesį viso projekto metu, su tikslinės grupės vaikais dirba pedagogės. Pažinimo kompetencija ypatinga tuo, kad suteikia vaikui pažinimo džiaugsmą atrandant, ieškant. Vaikai viskuo domisi, stengiasi pastebėti juos supantį pasaulį. Tik gerai, saugiai ikimokyklinėje įstaigoje ir namuose besijaučiantis vaikas sėkmingai prisitaiko prie nuolat kintančios aplinkos, būna aktyvus ir sėkmingai įveikia mokymosi ir gyvenimo sunkumus, maksimaliai išplėtojant, išskleidžia savo gabumus, talentą, asmenybę ir atranda tikrąjį savo pašaukimą. Tikslinės grupės vaikus skatiname: klausti ir ieškoti atsakymų, daryti išvadas, plėsti akiratį, stebėti, vertinti, būti atkakliam ir turėti teigiamą požiūrį į mokymąsi, nebijoti suklysti, suklydus, iš naujo bandyti. Įsigijome apvalių kilimėlių, pagalvėlių boružėlių rinkinį, kuriame gausu gerai žinomų gyvūnų (idealiai tinka skaitymo užduotims ir sėdėti grupinėse veiklose, puikiai tinka mokyti suprasti pasaulį, plėsti bendravimo bei raštingumo įgūdžius, mokytis skaičiuoti, pažinti spalvas). Šviečiantys skaičiai (Skaičiai šviečia dvejomis spalvomis, mėlynai šviečia nelyginiai skaičiai, raudona - lyginiai skaičiai. Šis rinkinys puikiai tinka grupiniams žaidimams, matematinių sprendimų atsakymams ar sekos mokymuisi). Pažinimo kompetencijas padeda vykdyti du konstruktoriai „transportas“.
Sensomotorinė stadija – 6 poskyriai
Vaiko gerovės komisija ir jos vaidmuo
Veikia vaiko gerovės komisija, kurios tikslas - pagalbos vaikui teikimo gerinimas bei pedagogų kūrybiškumo, atsakingumo skatinimas. Vaiko gerovės komisija savo darbą organizuoja remdamasi LR ŠMM 2011-07-08 įsakymu Nr. V-1228 patvirtintu Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu ir LR ŠMM 2011-07-13 įsakymu Nr. Aptaria vaikų, turinčių spec. Stebi ugdytinius, informuoja darželio spec. Dalyvauja spec. Spec. pirmadieniais nuo 7.45 val. antradieniais nuo 7.45 val. trečiadieniais nuo 7.45 val. ketvirtadieniais nuo 7.45 val. penktadieniais nuo 8.00 val. Kasmet logopedines pratybas lanko 30 ugdytinių. Ugdytiniai į mokyklą išeina taisyklingai tardami visus gimtosios kalbos garsus, nuosekliai reikšdami savo mintis, t. y. ketvirtadieniais nuo 15.00 val. pirmadieniais-ketvirtadieniais nuo 7.45 val. penktadieniais nuo 8.00 val. pirmadieniais-ketvirtadieniais nuo 7.45 val. penktadieniais nuo 8.00 val. pirmadieniais-ketvirtadieniais nuo 7.45 val. penktadieniais nuo 8.00 val. pirmadieniais nuo 8.00 val.
Kartais į vaiko problemas dėmesį atkreipia jį ugdantys pedagogai. Jie pataria kreiptis į specialistus ar vaiko problemas įvertinti įstaigos Vaiko gerovės komisijoje. Tėvams tai neretai sukelia nerimą. Atrodo, kad pedagogai tyčia padidina vaiko sutrikimus, kad nemoka su juo dirbti, nori „priklijuoti diagnozę“. Tačiau tėvams reikėtų ramiai pamąstyti, kodėl šis pedagogo siūlymas sukėlė tiek nerimo? Gal jie ir patys atkreipė dėmesį į kai kurias vaiko problemas, tiktai save ramino: „Nieko, išaugs“. Gal jiems neramu dėl galimo sutrikimo? Kartais bijoma, kad vaikas bus „išmestas“ iš grupės, nerimaujama dėl aktyvumo ir dėmesio sutrikimą turinčių, agresyviai besielgiančių vaikų, vaikų autistų ir t.t. Pasitaiko ir taip, kad tėvai abejoja, ar rodyti specialistų pateiktą vaiko įvertinimo išvadą bei rekomendacijas pedagogams. Jie bijo, kad pedagogas „nurašys“ vaiką, natūralias vaikiškas išdaigas interpretuos kaip negalios pasekmes. Šiuo atveju reikia pasikalbėti su pedagogu.
Logopedo pagalba darželyje
Logopedas darželyje teikia specialiąją pedagoginę pagalbą vaikams, turintiems kalbos ir kitų komunikacijos sutrikimų. Dirba su vaikais individualiai ir pogrupiais, taiko specialiojo poveikio priemones kalbos, kalbėjimo bei komunikacijos sutrikimams įveikti. Konsultuoja emocijų, elgesio, bendravimo ir kitų sunkumų turinčių vaikų tėvus (globėjus), pedagogus. Numato veiklos tikslus ir uždavinius, galinčius tenkinti vaikų specialiuosius ugdymosi poreikius. Sudaro individualų švietimo pagalbos planą. Inicijuoja, organizuoja ir aktyviai dalyvauja lopšelio-darželio ugdomosiose veiklose.
Mūsų įstaigoje vaikui, turinčiam kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, teikiama logopedo (specialioji pedagoginė) ir informacinė pagalba tėvams (globėjams). Atsižvelgiant į kalbos sutrikimo pobūdį ir laipsnį bei vaiko amžių, sudaromas pratybų tvarkaraštis bei individualus pagalbos planas. Skiriamų pratybų skaičius - 1- 3 pratybos per savaitę, trukmė - 20 - 30 min. priklausomai nuo konkretaus vaiko poreikių. Logopedas, gavęs tėvų sutikimą, įvertina vaikų kalbos raidos ypatumus, nustato kalbėjimo ir kalbos sutrikimus bei siūlo skirti specialiąją pedagoginę pagalbą. Atsižvelgiant į kalbėjimo ir kalbos sutrikimą, vaiko amžių, raidą, sudaromas logopedinių pratybų tvarkaraštis. Logopedo pagalba teikiama individualių arba pogrupinių užsiėmimų metu. Mokosi taisyklingai tarti visus ar daugelį kalbos garsų. Plečia žodyną. Ugdo kalbos gramatinį taisyklingumą.
Individualių konsultacijų laikas derinamas iš anksto. Dėl rūpimų klausimų, bei konsultacijų laiko derinimo kreiptis el. paštu.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
