Daugėja gyvūnų, kurie atsiduria gatvėje, o jų likimas dažniausiai vienintelis - mirtis. Tačiau Lietuvoje veikia ne viena gyvūnų globos organizacija, kurios siekia suteikti pagalbą ir užtikrinti gyvūnų gerovę.
VšĮ Nuaro fondas įkurtas 2015 m. gruodžio 15 d. Pagrindinis VšĮ Nuaro fondo tikslas - gelbėti sunkiai sužalotus šunis, kates ir kitus gyvūnus, užtikrinti gyvūnų gerovę pagal LR galiojančius teisės aktus, pagal galimybes prisidėti prie gyvūnų vakcinacijos, kastracijos, lėtinių ligų diagnostikos ir kitų būtinų skubių procedūrų.
Radus sunkiai sužalotą gyvūną, pagalbą suteikti reikia nedelsiant. VšĮ Nuaro fondo dėka išgydyta daug gyvūnų, jiems atliktos sudėtingos operacijos ir pooperacinė slauga įvairiose veterinarijos klinikose (V. Kairevičiaus veterinarijos klinikoje, LSMU L. Kriaučeliūno smulkių gyvūnų klinikoje, Lino veterinarijos klinikoje, UAB Veterinarinės medicinos centre ir kt.).
Nuaro beglobiai gyvūnai apgyvendinami Kauno, Klaipėdos ir Alytaus globos namuose. Gyvūnams reikalinga kasdieninė priežiūra ir globa. Dažnai gyvūnai į Nuaro globą patenka itin suvargę, susivėlusiu kailiu, todėl jiems būtina ne tik veterinarinės gydytojo, bet ir gyvūno kirpėjo paslaugos.
Nuaro dėka vien per 2020 metus išgelbėta 2000 beglobių gyvūnų - jie surado naujus namus, grįžo atgal pas šeimininkus, jei buvo pasiklydę. Kasmet į naujus namus ir naują gyvenimą palydime apie 1500 gyvūnų.
Džiaugiamės, kad beglobių kačių PSP (programa, kai kastruotos katės paleidžiamos atgal į ankstesnes buveines) vis populiarėja. Tai humaniškas ir efektyvus beglobių kačių reguliavimo būdas. PSP katės beveik visuomet turi vienokių ar kitokių ligų, sužalojimų, blusų, kirminų, ausų erkių, tačiau finansavimas tokių PSP kačių gydymui nebūna skiriamas. Nuaro fondas prisideda prie PSP kačių sveikatingumo, apmoka būtinos veterinarinės pagalbos išlaidas, vakcinaciją, dehelmintizaciją ir kt. Vien per 2022 metus mes pagelbėjome beveik 500 PSP kačių.
Visi šie geri darbai daromi Jūsų aukų dėka.

Šiaulių rajone, atrodo, benamiams gyvūnams ketinama skelbti karą, nes Kuršėnų gyvūnų globos namai gali nebetekti patalpų, kuriose gyvybė gelbėja ir gandrui pašautu sparnu, ir į gatvę išvarytam šuniui bei katei.
Prie Šiaulių rajono Kuršėnų kūrybos namų jau aštuonerius metus veikiančio Gamtininkų centro darbuotojai yra sunerimę. Beglobius naminius ir laukinius gyvūnus globojantį centrą, kuris turi erdvų kiemą su voljerais, norima iškelti į kitą pastatą - Kūrybos namų patalpas. Į kabinetus, kuriuose gamtininkai galėtų laikyti tik kelis akvariumus, narvelius su kanarėlėmis ir knygas. Laukiniais sužeistiems gyvūnams ir į gatvę šeimininkų išmestiams šunims ir katėms ten nebeliktų vietos. Kažkada šeimininkų mylėtų keturkojų tektų badas, skausmas ir mirtis.
Gamtininkų centro vadovas Vytautas Uosis sako ne kartą pajutęs iš valdžios, kad Gamtininkų centras - lyg šašas. Esą centro išlaikymas daug kainuoja, todėl jį reikia sumažinti. Tačiau gyvūnus globojantis ir rajono vaikus mylėti gamtą mokantis centro gyvūnų išlaikymas per metus atsieina vos tris tūkstančius litų. V. Uosis sako, kad centras išgyventų ir už tūkstantį litų, mat gyvūnai jame globojami, nes taip liepia širdis.
Besistengiantys, kad Gamtininkų centre gyvūnai būtų sotūs ir prižiūrėti, darbuotojai surado tiek rėmėjų, kad maisto gyvūnams gauna daugiau, nei reikia. Sutarus su prekybos centrais, gaunama maisto produktų, kurių galiojimo terminas pasibaigęs. Priemonės, kurioms įsigyti reikia lėšų, Gamtininkų centras gauna padedant geriems žmonėms - lėšų vis kas nors paaukoja.
„Aš neatėjau į krėslą atsisėsti. Krėslą aš susikaliau pats“, - sako V. Uosis ir pasakoja, kiek daug pastangų ir asmeninių lėšų jie įdėjo kurdami centrą. Pats V. Uosis jau paaukojo apie keturis tūkstančius asmeninių lėšų, o jo kolega Vytautas Zubrickas - per tūkstantį. Savo darbo, kuris yra be jokių laisvadienių, pinigais vyrai net neįvertina, juk viską daro iš širdies, iš meilės.
Gamtininkų centre dabar gyvena apie šimtą laukinių gyvūnų, pradedant vabzdžiais, baigiant gydomais sužalotais gandrais. Gyvūnų kiekis nuolat kinta, nes žinodami, kad Kuršėnuose ras pagalbos, gamtininkams žmonės iš visos šalies suveža sužalotus žvėris ir paukščius gydyti ir auginti.
„Per ketverius metus iš Kuršėnų kūrybos namų tik saują vinį gavome. Statome voljerus, remontuojame iš suaukotų lėšų, dovanotos medienos“, - sako V. Uosis.

Gruzduose esanti Benamių gyvūnų karantino tarnyba skelbia, kad gyvūnus laiko vos 10 dienų. Kas jiems nutinka tada? „Šiauliai plius“, prisistatę šuns šeimininkais, paskambino Gruzdžių benamių gyvūnų karantino tarnybai pasiteirauti, ar gali atvežti nebereikalingą keturkojį. „Dešimt dienų pas mus gyvens. Tada - kaip Dievas duos. Arba kas nors pasiims, arba paleisime į mišką gyventi su žvėriukais. Nediskutuosiu. Atvežkite, laikysime 10 dienų, o tada bus matyti“, - griežtai nukirto tarnybos darbuotojas.
Panašu, kad šuns šeimininkams Karantino tarnybos darbuotojas nenorėjo sakyti, jog jų šuo po 10 dienų mirs. Nes Gruzduose - ne prieglauda. Gyvūnai numarinami jiems įšvirkščiant injekciją, o kūnai išvežami į Rietavą, kur specialioje įmonėje utilizuojami. Per mėnesį sunaikinama keliolika niekam nebereikalingų gyvūnų.
„Šiauliai plius“ žiniomis, Gruzdžių benamių gyvūnų karantino tarnyba už gyvūnų priežiūrą ir utilizavimą rajono biudžetui kainuoja ganėtinai nemažai. Šiemet vasarį tarnyboje gyveno 21 katė, o išlaidos siekė 1198 Lt, birželį tarnyboje gyveno viena katė, išlaidos - 204 Lt. Spalis devynių šunų priežiūros išlaidos buvo 854 Lt.
Jonas Lukšas, Kuršėnų komunalinio ūkio Aplinkos priežiūros ir tvarkymo padalinio vadovas, sako, kad patalpos, kur laikomi gyvūnai, yra tvarkingos, šunys ir katės yra šeriami sausu maistu du kartus per dieną. Išlaidų tarnyboje išties nemažai, nes kainuoja injekcijos, maistas, automobilio iš Rietavo atvykimas gyvūnų palaikams išvežti.
Ar nevertėtų Šiaulių rajone įkurti Gyvūnų globos namų - vietos, kur keturkojai gyventų, o ne būtų numarinami? „Betikslis tas laikymas. Itin retai kas nors gyvūną pasiima. Jei jau šeimininkai atsisakė, reiškia, gyvūnas niekam nebereikalingas“, - teigė padalinio vadovas.
J. Lukšas prognozuoja, kad kai Seimas priims įstatymą dėl šunų ir kačių apmokestinimo, tarnyboje bus gyvūnų bumas. „Atveža miestiečiai į kaimus šunis ir kates ir palieka juos likimo valiai“, - teigė jis.

Kuršėnų kūrybos namų vadovė Nijolė Pocienė kol kas sakė negalinti tvirtai patvirtinti, kad Gamtininkų centras bus įkeltas į Kūrybos namų patalpas, tačiau nepaneigė, kad tokių kalbų būta. „Buvo pasikalbėta, bet jokioje grupėje neaptarta“, - savaitraščiui „Šiauliai plius“ sakė N. Pocienė.
Kūrybos namų vadovės nuomone, situacija galbūt paaiškės, kai bus svarstomas Šiaulių rajono savivaldybės biudžetas. Juk politikai nusprendžia, kam kiek lėšų skirti. „Juk būna, ateini ir sužinai, kad nebereikalingas esi. Koks nors Tarybos narys nuspręs ir net Kūrybos namų nebebus“, - teigė N. Pocienė.
Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorius Kęstutis Lukšas teigė, kad kol kas Gamtininkų centras į Kuršėnų kūrybos namus nebus perkeliamas. Kai iš Kūrybos namų bus iškelti neįgalūs vaikai, bus svarstoma į pastatą perkelti ir padalinį su gyvūnais. „Mėginsime koncentruoti į vieną vietą, bet šiais metais ar kitais mes tam dalykui nepasiruošę, nes reikia atlikti daug namų darbų“, - sakė K. Lukšas.
Įdomu, ką nuspręs rajono politikai - palaikys nebrangiai atsieinančią gyvūnų gyvybę ar brangų keturkojų naikinimą ir utilizavimą?
Gyvūnų globos namų adresai Lietuvoje: