Kaip puoselėti gerus santykius tarp vaikų darželyje: socialinių įgūdžių ugdymas ir bendradarbiavimas
Kai vaikas pradeda lankyti darželį, jis žengia į pasaulį, kuriame kasdien sutinka kitus vaikus - skirtingas asmenybes su savom emocijom, patirtim ir iššūkiais. Tai nauja aplinka, kurioje vaikas ne tik žaidžia ir ugdosi, bet ir pamažu mokosi būti tarp kitų žmonių. Ankstyvoji vaikystė - ypatingai svarbus etapas žmogaus gyvenime, kai formuojasi vaikų socialiniai ir emociniai įgūdžiai, kurie yra itin reikalingi, siekiant palaikyti pozityvius tarpusavio santykius ir ryšius. Vaikai ikimokyklinio ugdymo įstaigoje praleidžia daug laiko bendraudami, įvairiais būdais komunikuodami ar žaisdami vienas su kitu.
Socialinių įgūdžių svarba ir ugdymas
Kas yra socialiniai įgūdžiai ir kodėl jie svarbūs? Socialiniai įgūdžiai - tai gebėjimas kurti ir palaikyti santykius su kitais žmonėmis. Ikimokykliniame amžiuje jie apima labai daug kasdienių dalykų: nuo pasisveikinimo ir akių kontakto iki gebėjimo taikiai spręsti kilusius nesutarimus. Socialinių įgūdžių trūkumas reiškiasi tada, kai šių gebėjimų dar stinga - vaikui sudėtingiau užmegzti ryšį, jis gali dažniau supykti, šalintis bendrų veiklų ar sunkiau reikšti savo poreikius ir jausmus.
Šiomis dienomis daugėja vaikų, turinčių elgesio ar emocijų sunkumų, kas lemia vaikų nepakankamus emocinio intelekto įgūdžius, kurie taip reikalingi pozityvių santykių palaikymui. Dėl šių priežasčių vaikai nebesutaria vienas su kitu, nemoka prisitaikyti vienas prie kito, empatiškai reaguoti ar kontroliuoti savo elgesį bei emocijas kitų vaikų atžvilgiu. Socialiniai įgūdžiai darželyje ugdomi ne atskirų pamokų ar tiksliai suplanuotų užsiėmimų forma. Tai gyvas, nuolat vykstantis procesas, persipinantis su kasdienėmis veiklomis - žaidimais, bendru darbu, ginčais, susitaikymais, pasidžiaugimais ir nusivylimais.
Žaidimas kaip mokymosi priemonė
Vaikams žaidimas yra natūraliausia kalba. Per jį darželinukai mokosi visko - taip pat ir buvimo su kitais. Vaidmeniniai žaidimai, vaizduojant šeimą, parduotuvę ar gydytoją, leidžia vaikams išbandyti skirtingus vaidmenis, mokytis empatijos ir suprasti, kad kiekvienas bendruomenėje turi savo vietą bei atsakomybes. Komandiniai žaidimai moko kantrybės palaukti, laikytis taisyklių, bendradarbiauti ir kartu siekti bendro tikslo.
Emocijų atpažinimas ir valdymas
Darželyje vaikai mokosi ne tik kalbėti, bet ir klausytis. Mokytojai kasdien padeda vaikams įvardyti savo jausmus žodžiais, skatindami ne tik pasakyti „man liūdna“ ar „aš pykstu“, bet ir suprasti, kas slypi už šių žodžių bei ką su tuo daryti. Mandagus bendravimas - pasisveikinimas, padėkojimas, atsiprašymas - ugdomas ne pamokslaujant, o rodant gyvą pavyzdį. Darželyje „Saulės gojus“ emocinis ugdymas yra neatsiejama socialinių įgūdžių lavinimo dalis. Tam pasitelkiama ir Kimochis programa, padedanti vaikams atpažinti, įvardyti ir suprasti savo bei kitų emocijas. Didelis dėmesys skiriamas realioms situacijoms - konfliktams, nusivylimams, draugystės išbandymams.
Suaugusiųjų vaidmuo formuojant santykius
Suaugusiųjų pavyzdys
Turbūt, ne kartą teko girdėti, jog vaikai lyg kempinėlės - viską sugeria. Taip pat yra ir su elgesio modeliais, kuriuos perteikia vaikui artimi suaugusieji. Jei suaugusysis intuityviai stengiasi demonstruoti pozityvius tarpusavio santykius palaikantį elgesį tiek su pačiu vaiku, tiek su šeimos nariais vaikui matant, tai gali paskatinti vaiką taikyti šiuos, pavyzdinius, elgesio modelius su kitais bendraamžiais ar suaugusiaisiais. Šiai dienai vaikams trūksta gerųjų suaugusiųjų tarpusavio bendravimo pavyzdžių iš kurių vaikai galėtų mokytis kaip sugyventi tarpusavyje. Pirmoji tarpusavio santykių kūrimo mokykla yra šeima.
Dar vienas svarbus dalykas, kaip galime padėti vaikui sėkmingiau tapti grupės dalimi, mūsų rodomas asmeninis pavyzdys: kaip bendraujame su kitais žmonėmis, su pačiu vaiku. Atkreipkime dėmesį, kaip elgiamės, kai mums linksma, liūdna ar pikta, kaip parodome kitam žmogui, kad mus kažkas erzina, nepatinka? Kaip reaguojame, kai kitam reikia pagalbos, o kaip tada, kai jis mums padeda? Ne mažiau svarbu, kiek priimame skirtingus žmones, kurie skiriasi nuo mūsų išvaizda, elgesiu, aprangos stiliumi.
Auklėtojų ir tėvų bendradarbiavimas
Jeigu šeimos resursų nepakanka, kad vaikai galėtų išsiugdyti reikiamų įgūdžių, mokykla ar darželis tai papildo, pastiprina. Ikimokyklinio ugdymo mokytojai turi skirti pakankamai dėmesio vaikų tarpusavio santykių kūrimui, be jų pagalbos, vaikams sunku išsiugdyti reikiamus tarpusavio bendravimo įgūdžius. Svarbus ir bendradarbiavimas su tėvais. Tėvai daug ilgiau nei mokytojai pažįsta vaiką, todėl gali papasakoti pastariesiems apie jo pomėgius, asmenines savybes, bendravimo ypatumus ir kitus, jų manymu, svarbius su vaiku susijusius dalykus. Mokytojų vaidmuo - būti šalia, stebėti ir padėti vaikams patiems rasti sprendimus. Jie nesprendžia už vaiką, bet palaiko, nukreipia ir padeda įvardyti jausmus bei situacijas.
Individualaus dėmesio svarba
Skirdami individualaus laiko ir dėmesio vaikui, visapusiškai dalyvausite jo gyvenime ir įsiliesite į jo pasaulį. Visiškai užtenka vaikui kasdien skirti apie 10-15 minučių kokybiško laiko. Tegul pats vaikas imasi iniciatyvos ir sprendžia, ką norėtų drauge nuveikti. Ir nors su visa šeima praleistas laikas taip pat yra puikus, vis tik individualus pabuvimas patenkina vaiko individualaus dėmesio ir emocinio ryšio poreikį.
Saugumo ir pasitikėjimo kūrimas
Aiškios taisyklės ir numatomumas
Aiškios grupės taisyklės suteikia vaikams daug saugumo. Darželyje jos kuriamos kartu su vaikais, todėl vaikai jaučiasi įtraukti ir atsakingi už bendrą tvarką. Vaikams puikiai tinka rutina ir nuspėjamumas. Jie jaučiasi saugūs ir užtikrinti, kai žino, ko tikėtis. Todėl svarbu nustatyti nuoseklią vaiko dienotvarkę, į kurią įeitų reguliarus valgymo, miego ir žaidimų laikas. Kasdienės rutinos nustatymas yra svarbi vaikų vystymosi ir gerovės palaikymo dalis. Nustatytas valgymo, miego ir prausimosi laikas gali padėti užtikrinti, kad vaikai pakankamai išsimiegos, laiku valgys ir pan. Mažina stresą ir nerimą. Kai dienotvarkė yra aiški ir vaikui priimtina, tai jam suteikia stabilumo jausmą, kas yra gerai, nes bent jau šioje vietoje nekyla nerimo. Skatina ir ugdo vaikų savarankiškumą ir atsakomybę.
Pasitikėjimo puoselėjimas tarp tėvų ir vaikų
Pasitikėjimas - kiekvienų santykių pagrindas. Deja, ne visiems tėvams yra paprasta jį puoselėti, auginant vaikus, sunku mažylių nekontroliuoti ar leisti jiems priimti tam tikrus sprendimus savarankiškai. Išklausymas yra tai, kas gali atnešti didelę naudą, komunikuojant su vaikais. Sutelkdami dėmesį į savo vaiką bei nuoširdžiai klausydamiesi, ką jis nori pasakyti, įgausite jo pasitikėjimą. Svarbiausia - niekuomet nepertraukinėkite savo vaiko, nebandykite nuneigti to, kaip jis jaučiasi, ir nemoralizuokite. Pažadų laužymas yra vienas iš dalykų, kuris gali stipriai pakenkti jūsų santykiams su vaiku. Niekuomet nežadėkite jam įvairių dalykų, jei bent kiek abejojate, ar pavyks jums juos ištesėti.
Saugios aplinkos įtaka emocinei raidai
Saugumo jausmas leidžia vaikams veiksmingiau valdyti savo emocijas. Kai vaikai jaučiasi nesaugūs, jie gali patirti sustiprėjusias emocijas, pavyzdžiui, baimę, nerimą ar pyktį, todėl gali būti sunku susitelkti į mokymąsi ar pozityviai bendrauti su kitais. Būdami saugūs, vaikai jaučiasi labiau užtikrinti, linkę pasitikėti kitais, lengviau užmezga santykius su bendraamžiais. Vaikai būdami jiems palankioje aplinkoje linkę išbandyti naujus dalykus, net jei iš pirmo karto gali nepavykti. Saugios ir palankios aplinkos kūrimas yra labai svarbus siekiant palaikyti vaikų emocinį vystymąsi ir bendrą gerovę.
Praktinės strategijos gerų santykių puoselėjimui
Kasdieninis bendravimas ir praktika
Be abejonės, tai kiek vaikas praleidžia laiko su kitais vaikais, ar suaugusiaisiais, turi įtakos jo/jos socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymuisi ir pozityvių tarpusavio santykių palaikymo gebėjimams. Tik praktikuodamasis, bendraudamas, susidurdamas su tam tikromis kliūtimis ir jas spręsdamas, vaikas išmoks socialinių normų, tobulins savo bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius.
Socialinės istorijos
Socialinės istorijos - tai trumpi, iliustruoti pasakojimai, skirti padėti vaikams suprasti įvairias kasdieniškas, gyvenimiškas situacijas bei perteikti tinkamo elgesio pavyzdžius vaikams priimtina forma. Šias istorijas galima kurti kartu su vaiku, parenkant jam tuo metu aktualią temą, pavyzdžiui, kaip užmegzti pokalbį, aktyviai klausytis ar įsitraukti į žaidimą su kitais vaikais. Svarbu, kad socialinės istorijos būtų aiškios, trumpos ir lengvai suprantamos vaikui.
Vaidmeniniai žaidimai
Vaidmeniniai žaidimai kaip priemonė stiprinti bendravimo įgūdžius. Šių žaidimų metu vaikai lengvai įsijaučia į tam tikrą vaidmenį, empatiškai perteikia kito emocijas, išgyvena naujas situacijas, žvelgia į tam tikrus įvykius iš kito perspektyvos. Vaidmeninių žaidimų metu vaikai praktikuoja bendravimo, bendradarbiavimo ir konfliktų sprendimo įgūdžius. Vaidmeniniai žaidimai gali būti panaudoti dviem aspektais - vaikų bendravimo įgūdžių stiprinimui ir netinkamo elgesio permodeliavimui į tinkamu elgesiu pagrįstus scenarijus.
Žaidimas ankstyvoje vaikystėje: žaidimo vaidmuo bet kokioje aplinkoje
Darbas grupėse ir bendra veikla
Pamokų metu galima suteikti galimybę vaikams „pasipraktikuoti bendrauti”, dirbant visiems kartu grupėje, tačiau dar kitaip komunikuojama, organizuojant darbą mažose grupelėse. Dirbdami grupelėse, vaikai turi galimybę labiau pažinti bendraklasius, su kuriais laisvu metu mokykloje bendrauja mažiau arba išvis nebendrauja, pastebėti jų pozityvias asmenines savybes ar stipriąsias puses.
Pareigų paskirstymas
Pradinių klasių mokiniai ypač nori prisiimti atsakomybę, jaustis savarankiški, tad suteikime jiems tą galimybę, klasėje paskirstydami pareigas. Vienas vaikas gali būti atsakingas už klasės lankomumo žymėjimą - tapti klasės „žvitriąja akimi”, kitas - „lentos valymo ekspertu” ir panašiai. Nuotaikingi ir linksmi pavadinimai labiau primena žaidimą, todėl kartais paskatina vaikus susidomėti organizuojama veikla.
Pertraukos ir laisvas žaidimas
Ne mažiau reikšmingo patyrimo ir „pamokų” išmokstama per pertraukas. Šie „mokslai” yra tokie pat svarbūs, kaip išmokti skaityti, rašyti ir skaičiuoti. Per pertraukas mokytojai turėtų būti pakankamai budrūs, stebėdami vaikų tarpusavio bendravimą. Vaikams labai reikia laiko, kad jie galėtų laisvai, niekieno netrukdomi pažaisti su draugais. Tik kilus nesaugioms situacijoms, įsiterpti, padėti išsiaiškinti, pamokyti tinkamų bendravimo būdų. Pastebėjus, kad laisvo žaidimo metu kuris nors vaikas dažnai stovi nuošaly, galima su juo pasikalbėti, išsiaiškinti, kas nutiko, galbūt jis tiesiog dabar to nori.
Veiklos už darželio ribų
Kita vaikus stebuklingai suvienijanti mokyklinė veikla - pramogos už mokyklos ribų. Raskime laiko kartu su vaikais nueiti į boulingą, batutų parką, ekskursiją. Kitoje aplinkoje vaikų elgesys keičiasi - ir tai gali netgi stebinti. Vaikai kupini įspūdžių kažkur važiuoja, atsiranda begalės temų diskusijoms ir bendravimui. Neformali aplinka tikrąja to žodžio prasme „išlaisvina” vaikus, padeda jiems atsiskleisti.
Vaikų adaptacija darželyje ir tėvų vaidmuo
Darželis, tai tikras socializacijos iššūkis vaikui ir pirmasis didelis išsiskyrimas abiem pusėms. Kada jau esame pasiruošę vesti mažylį į darželį ir ar jis jau pasirengęs? Labai individualu. Svarstant, ar vaikas jau pasirengęs lankyti lopšelį - darželį, nemažiau svarbus klausimas - ar mes patys jau pasirengę vaiką paleisti? Tėvų tikėjimas, kad darželis išties yra gera vieta jų vaikui, jis jau pakankamai didelis ir gali pažinti platesnį pasaulį, susirasti draugų, žaisti įvairesniais žaislais, išmokti naujų dalykų, kad auklėtojos yra rūpestingos, geranoriškos ir kompetentingos atlikti savo darbą, tikrai turi teigiamos įtakos vaiko adaptacijai.
Adaptacijos etapai
- Euforijos etapas - patenkama į naują aplinką, kur nauji žaislai bei bendraamžiai vaikai.
- Protesto etapas - jo metu vaikas siekia sugrįžti į namus, daug verkia, nepaleidžia tėvų atsisveikindamas. Grupėje gali pasirodyti agresija, chaotiškas elgesys, padidėjęs aktyvumas, judrumas arba priešingai gali būti stebimas abejingumas aplinkai, susitelkimas į save.
Skirtingi vaikai darželyje prisitaiko skirtingai. Dažniausiai nurodoma, kad adaptacija darželyje įvyksta per 2-3 sav. (lengva adaptacija). Tačiau ne visada pradėjęs lankyti darželį vaikas eina nepertraukiamai 2-3 sav. dėl to ir įvairių kitų veiksnių adaptacija gali užsitęsti 2 mėn. ir ilgiau. Kartais adaptacija gali trukti ir apie metus.
Kaip tėvai gali padėti adaptuotis
- Padėti vaikui jaustis saugiai, aiškiai ir nuolatos patvirtinti, kad ateisime pasiimti ir tiksliai įvardinti kada, remiantis vaikui aiškiais veiklos orientyrais.
- Skatinti vaiko pasitikėjimą savimi ir auklėtojomis.
- Svarbu suprasti, kad adaptacija yra natūralus reiškinys, to nebijoti. Nebijoti protesto reakcijų, pykčio, liūdesio, ašarų.
- Darželyje daug kartų neatsisveikinkime, ilgai neužtęskime atsisveikinimo ritualo. Rekomenduojama negudrauti, nepalikti vaiko slapčiomis, kai jis yra nusisukęs.
- Prieš pradedant lankyti darželį rekomenduojama susipažinti su darželio aplinka, auklėtojomis, papasakoti auklėtojai apie savo vaiką.
- Svarbi palaipsnė adaptacija, įsiklausant į vaiko ir savo poreikius. Rekomenduojama pradėti nuo pusvalandžio ar valandos ir palaipsniui didinti laiką praleidžiamą darželyje.
- Stenkitės būti tolerantiški ir kiek įmanoma atsipalaidavę, vaikas tikrai jaučia, kai tėvai išgyvena nerimą, įtampą.
Pasiruošimas darželiui - patarimai tėvams
- Išsiaiškinkite, kokie jūsų lūkesčiai. Paklauskite savęs, ko labiausiai norėtumėte, kad vaikas išmoktų, patirtų, ką gero jis ikimokyklinio ugdymo įstaigoje gaus, kaip ir kodėl to reikia jo raidai.
- Kontroliuokite, ką kalbate apie ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Tėvai ir kiti šeimos nariai turėtų atkreipti dėmesį į savo nusiteikimą bei tai, kas namuose kalbama apie darželį.
- Pasitelkite optimizmą, padrąsinkite vaiką. Tėvams derėtų būti pozityviems ir prie vaikų kalbėti ramiai, drąsinančiai, optimistiškai.
- Sutarkite dėl vienodos nuomonės šeimoje.
- Išmokykite vaiką atsisveikinti. Reikėtų išmokyti jį atsisveikinti, pripratinti pabūti kitoje aplinkoje.
- Pasiruošimą paverskite žaidimu. Šį adaptacijos veiksmą galime sužaisti, nupiešti, suvaidinti, sukurti apie jį įvairių gyvūnėlių darželių istorijų.
- Apsižvalgykite. Esant galimybei, būtų gerai prieš kelias savaites nuvesti vaiką į būsimą darželį ir apžiūrėti grupę, pabendrauti.
Individualus vaiko pasirengimas
Amžius, kai mažylis jau yra pasiruošęs ir subrendęs pradėti lankyti vaikų kolektyvą, yra individualus. Manoma, kad optimalus vidurkis galėtų būti treji metai, o kai kuriems reikėtų dar kiek paūgėti. Jei vaikas nepasiruošęs, buvimas kitoje aplinkoje didesnę laiko dalį jam gali sukelti per daug nerimo ir įtampos. Jei vaikas sunkiai ir ilgai adaptuojasi darželyje ar kitoje vaikų ugdymo grupėje, jo organizmas patiria ilgalaikius streso hormono pakitimus, tuomet pasireiškia ir kūno reakcijos, dėl kurių dažnai prireikia medikų pagalbos. Jei pradėjęs lankyti darželį vaikas ima dažniau sirgti, galime numanyti, kad jam buvimas vaikų kolektyve atima per daug vidinių jėgų ir nuo nuolatinės įtampos sumažėja imunitetas.
Atsakomybė ir grįžtamasis ryšys
Socialiniai įgūdžiai, kuriuos vaikas sukaupia darželyje, tampa tvirtu pagrindu ateičiai. Vaikas, gebantis bendrauti, išklausyti ir ieškoti kompromisų, lengviau įsilieja į mokyklos gyvenimą, drąsiau mezga draugystes ir labiau pasitiki savimi. Mes mokome vaikus bendravimo būdų, rodome jiems tinkamą asmeninį pavyzdį, tikslingai organizuojame veiklas. Visi šie momentai yra labai svarbūs, tačiau mokymasis yra abipusis mokinio ir mokytojo reikalas, kuris reikalauja grįžtamojo ryšio.
Tinkamo elgesio skatinimas
Mokydami vaiką tinkamų susidraugavimo būdų, emocijų ar elgesio raiškos, turime jam aiškiai parodyti, koks jo elgesys yra pageidaujamas. Mes esame įpratę automatiškai, „šviesos greičiu” reaguoti į netinkamą vaiko elgesį. Iš tiesų netinkamą vaiko elgesį neretai dera stabdyti. Tačiau ar dažnai atkreipiame dėmesį, kai vaikas padaro kažką malonaus, pavyzdžiui, mokykloje paskolina draugui trintuką, valgykloje nuneša jo puodelį, apkabina, kai draugas verkia? Pritarimą vaiko elgesiui, paskatinimą galime reikšti ne tik žodžiais, bet ir nežodiniais būdais - šypsena, linktelėjimu, prisilietimu ir panašiai.
Emocijų priėmimas ir rodymas
Šiuolaikiniam bendravimui trūksta gyvybės, kurią suteikia tikri emociniai išgyvenimai. Kai supykstame ar nuliūstame, nebijokime to parodyti vaikui. Lygiai taip pat atvirai rodykime išgyvenamą džiaugsmą dėl jo malonaus elgesio. Visos emocijos yra tokios, kokios yra - nei geros, nei blogos. Jos visos yra priimtinos. Matydami tokį suaugusiųjų pavyzdį, vaikai patys mokosi pažinti savo jausmus, atvirai (tinkamai!) juos reikšti. Vaikystėje kuriami santykiai turi ilgalaikę reikšmę vaiko gyvenimui.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
