Miego apnėja - tai kvėpavimo sustojimas, nutrūkimas (10 ir daugiau sekundžių) miego metu. Kvėpavimo pauzės kartais gali tęstis ir ilgiau nei minutę bei kartotis keliasdešimt kartų per valandą. Miego apnėjos epizodai gali kartotis net iki 300 kartų per naktį. Apnėjos epizodų metu mažėja deguonies kiekis kraujyje, dėl ko dažnai prabundama. Tai sutrikdo žmogaus miego kiekybę ir kokybę, sukelia mieguistumą dienos metu ir blogina kognityvines funkcijas. Miego apnėja provokuoja arterinės hipertenzijos, kitų širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimą.
Miego apnėja gali pasireikšti bet kokio amžiaus asmenims, net vaikams. Iki brendimo skirtumo tarp lyčių nėra. Svarbu žinoti, kad kokybiškas ir saldus miegas - geros savijautos, energijos bei pozityvios nuotaikos pagrindas.

Miego apnėja - tai ne mažiau kaip 10 sekundžių sustojęs kvėpavimas miegant. Kvėpavimas dažniausiai sustoja trumpam laikui - nuo 10 iki 30 sekundžių, o retais atvejais iki poros minučių. Tuo metu žmogaus kraujyje sumažėja deguonies, todėl žmogus pabunda tam, kad tęstų kvėpavimą, tačiau vėliau ryte to visiškai neprisimena. Žmonės, kurie neserga miego apnėja, taip pat gali turėti natūralias kvėpavimo pauzes, kurios gali tęstis 10 sekundžių ar ilgiau. Taip atsitinka po gilaus įkvėpimo arba atodūsio ir keletas kartų per valandą yra visiškai normalu.
Yra keletas miego apnėjos tipų:
Obstrukcinė miego apnėja yra dažniausia forma ir labiausiai paplitęs su miegu susijęs kvėpavimo sutrikimas. Normaliai dienos metu ir miegant ryklės raumenys palaiko ryklę atvirą ir užtikrina oro srautą į plaučius. Esant obstrukcinei miego apnėjai dėl nenormalaus mechaninio sąryšio tarp ryklę plečiančių raumenų ir ryklės sienos, ryklė trumpam tarsi sukrenta. Obstrukcinė apnėja diagnozuojama, kuomet miego metu smarkiai atsipalaidavus raumenims, viršutiniai kvėpavimo takų audiniai subliūkšta ir juos uždaro. Kai kvėpavimo takai iš dalies ar pilnai blokuojami, nepakankamai oro patenka į plaučius, nors kvėpavimo pastangos tęsiasi.
Tuo metu susiaurėja kvėpavimo takai, o tai sukelia kvėpavimo pauzes. Tokio epizodo metu sumažėja deguonies koncentracija kraujyje. Smegenys gauna informaciją apie sumažėjusį deguonies lygį ir trumpam pabundama, kad būtų atverti kvėpavimo takai. Prabudimas paprastai būna toks trumpas, kad žmogus jo neprisimena.
Centrinė apnėja pasitaiko retai. Tuomet smegenų sritis, kontroliuojanti kvėpavimą, nepasiunčia reikiamo signalo į kvėpavimo raumenis. Tokio epizodo metu kvėpavimas sustoja. Centrinė miego apnėja atsiranda, kuomet smegenys nesiunčia signalo įkvėpti. Kvėpavimo takai atviri, tačiau įkvėpimo nėra, diafragma tiesiog netraukia oro į plaučius. Yra daug priežasčių, dėl ko pasireiškia CMA. Centrinė miego apnėja gali būti susijusi su kitomis medicininėmis būklėmis, pavyzdžiui, širdies nepakankamumu, smegenų pažeidimais arba naudojant tam tikrus vaistus.
Mišri miego apnėja apima tiek obstrukcinės, tiek centrinės apnėjos elementus.
Miego apnėja vaikams yra vaikų miego sutrikimas, galintis sukelti sunkių komplikacijų. Viršutinių kvėpavimo takų obstrukcija dėl tam tikrų priežasčių gali sukelti vaikų obstrukcinę miego apnėją, dėl kurios nutrūksta kvėpavimas, kai vaikas miega. Dėl to sumažėja deguonies lygis, sutrinka miegas. Vaikams dažna pagrindinė liga, sukelianti miego apnėją, yra tonzilių ir adenoidų padidėjimas, o suaugusiųjų pagrindinė priežastis dažniausiai būna kitokia.
Suaugusiesiems ir vaikams miego apnėjos simptomai ir priežastys skiriasi. Nors suaugusieji paprastai patiria mieguistumą dieną, vaikai yra linkę turėti elgesio problemų. Vaikų obstrukcinė miego apnėja sukelia kvėpavimo sutrikimą, kai vaikas miega. Kadangi dėl to sumažėja deguonies lygis, vaikas dažnai prabunda naktį ir jam sutrikęs miegas. Šis sutrikimas yra trumpalaikis ir vaikas gali to neprisiminti.
Vaikams, sergantiems miego apnėja, sunku pabusti ir jie yra hiperaktyvūs arba pavargę dienos metu. Ši būklė gali turėti įtakos bendram vaiko augimui, taip pat gali paveikti elgesį ir fizinius bei akademinius rezultatus. Pediatrinė obstrukcinė miego apnėja taip pat gali sukelti širdies problemų. Norint išvengti vaikų obstrukcinės miego apnėjos komplikacijų, svarbu laiku diagnozuoti ir gydyti. Miego apnėja yra išgydomas sutrikimas, o ankstyvas gydymas gali užkirsti kelią komplikacijų atsiradimui. Vaikų miego apnėja dažniausiai pasireiškia nuo dvejų iki šešerių metų, tačiau tai gali turėti įtakos bet kokio amžiaus vaikui.

Miego apnėjos sindromu sergantieji dažnai pažadinami, todėl retai praleidžia pakankamai laiko gilaus, atstatomojo miego stadijoje; tai sukelia padidintą mieguistumą dienos metu. Daugelis žmonių, sergančių miego apnėja, nežino, kad jų kvėpavimas sustoja miegant. Jie tik pastebi, kad jaučiasi nepailsėję ir mieguisti visą dieną. Kiti galimi simptomai jaučiami ir dienos metu: rytiniai galvos skausmai ar padidėjęs kraujospūdis, pablogėjusi atmintis, dėmesio koncentracija, dirglumas, nuotaikų kaita.
Garsus knarkimas yra dažniausiai pasitaikantis simptomas, ypač OMA atveju. Miego apnėją išduoda ir knarkimas. Ši liga įtariama tuomet, kai pacientas dažnai ir garsiai knarkia, rytais jaučiasi nepailsėjęs, o dieną - mieguistas, turi antsvorio ar storą kaklą. Taip pat, jeigu artimieji pastebi, kad miegodamas nustoja kvėpuoti, dūsta, nakties metu miegas neramus, vargina prakaitavimas, dažnas noras šlapintis ar širdies ritmo sutrikimai.
Apnėja sergantys vaikai paprastai garsiai kvėpuoja miego metu ar net knarkia. Be to, gali energingai kilnotis vaiko krūtinės ląsta, o galva vartytis atgal. Šie judesiai signalizuoja apie oro stygių. Vaikams, sergantiems miego apnėja, sunku pabusti ir jie yra hiperaktyvūs arba pavargę dienos metu. Nors suaugusieji paprastai turi mieguistumą dieną, vaikai yra linkę turėti elgesio problemų.
| Simptomas | Suaugusieji | Vaikai |
|---|---|---|
| Mieguistumas dieną | Dažnas ir ryškus | Gali būti, bet dažniau elgesio problemos |
| Elgesio problemos | Rarerer | Linkę turėti (hiperaktyvumas, nuovargis) |
| Knarkimas | Dažnas ir garsus | Dažnas, energinga krūtinės ląstos judesiai |
| Pagrindinės priežastys OMA | Nutukimas, amžius, anatomija | Tonzilių ir adenoidų padidėjimas |
Miego apnėjos priežastys įvairios. Ligą gali lemti ir veido ar kaukolės kaulų anatominiai ypatumai, kuomet atsiranda sąlygos subliūkšti viršutiniams kvėpavimo takams miegant, padidėjęs minkštasis gomurys ar liežuvis, polipai, nosies pertvaros iškrypimas, navikai, potrauminiai pokyčiai.
Kiti rizikos veiksniai apima:

Miego apnėja gali sukelti ne tik nepatogumą ir sumažinti gyvenimo kokybę, bet ir lemti rimtas sveikatos komplikacijas. Šios komplikacijos kyla dėl deguonies trūkumo kraujyje ir miego sutrikimų, kurie sukelia įvairias organizmo sistemas veikiančias pasekmes. Obstrukcinė miego apnėja laikoma rimta sveikatos būkle.
Visos šios komplikacijos kartu gali žymiai sumažinti asmenų, sergančių miego apnėja, gyvenimo kokybę. Siekiant išvengti šių rimtų komplikacijų, labai svarbu anksti diagnozuoti ir efektyviai gydyti miego apnėją.

Gydytojas miego apnėją diagnozuoja remdamasis paciento išsakytais simptomais, nusiųsdamas į miego sutrikimų centrą. Ten nusprendžiama, ar reikalingas tolesnis ištyrimas. Vienintelis šimtaprocentinis būdas patvirtinti apnėją yra vizitas miego laboratorijoje. Pacientai, kuriems šeimos gydytojas įtaria esant miego apnėją, yra siunčiami į miego laboratoriją išsamesnei gydytojo specialisto konsultacijai.
Gydytojas įvertins Jūsų anatominius duomenis, t.y. paklaus Jūsų, kiek valandų per naktį miegate, kaip dažnai prabundate naktį ir kiek laiko tokie prabudimai tęsiasi, kiek laiko trunka, kol užmiegate, ar jaučiatės gerai pailsėjęs ryte ir/ar kaip stipriai jaučiatės mieguisti dieną. Jei įtariama obstrukcinė miego apnėja, gydytojas gali siųsti LOR gydytojo konsultacijai. Kiekvienas specialistas įvertina jo kompetencijos sritį apimančias vietas (pvz.: otorinolaringologai įvertina nosies būklę, ar nėra pertvaros defektų, padidėjusių tonzilių ar adenoidų, minkštojo gomurio patologijos ar kt.).
Polisomnografija - tai daugelio žmogaus gyvybinių funkcijų registravimas miego metu ir svarbiausias diagnostinis miego apnėjos tyrimas, kuris nustato, ar šia liga sergama. Žmogus tiriamas specialiai tam įrengtoje vienvietėje palatoje visą naktį. Tyrimo metu specialiose laboratorijose ligoniui uždedami elektrodai, stebimas ir registruojamas bioelektrinis smegenų aktyvumas, akių judesiai, pasmakrės raumenų aktyvumas, elektrokardiograma, deguonies kiekis kraujyje, registruojami knarkimo garsai, oro judėjimas pro burną ir nosį, krūtinės ląstos judesiai.
Kol pacientas miega, prietaisai matuoja jo smegenų veiklą, akių judesius, raumenų veiklą, širdies dažnį ir ritmą, į/iš plaučių patenkantį ir išeinantį orą. Aparatūra taip pat matuoja rankų ir kojų judesius bei deguonies kiekį kraujyje. Viso tyrimo metu pacientas yra stebimas visą naktį arba dalį nakties. Užregistruotus duomenis peržiūri ir įvertina miego sutrikimų specialistas. Elektroencefalograma parodo, kada žmogus užmigo ir prabudo, kiek laiko miegojo, kiek laiko praleido vienoje ar kitoje miego stadijoje. Pagal gautus srauto ir kvėpavimo pastangų duomenis nustatomi kvėpavimo sutrikimai, t.y. apnėja ir hipopnėja, jos tipai. Miego tyrimas taip pat gali padėti ieškoti kitų miego sutrikimų, kurie gali sukelti pernelyg didelį mieguistumą dienos metu, tačiau turi skirtingus gydymo būdus.

Nedidelis aparatas nakties metu neinvazyviai (ant rankos piršto užmaunama nedidelė manžetė) matuoja deguonies koncentraciją kraujyje. Esant miego apnėjai, bus registruojamas deguonies koncentracijos kritimas nakties metu.
Pediatras gali pasiūlyti ištirti jūsų vaiko miego įpročius, kad nustatytų miego apnėją ar kitus miego sutrikimus. Šie tyrimai nesukelia jokios rizikos ir nesukelia pacientams skausmo ar diskomforto. Jūsų vaikui taip pat gali tekti likti naktį ligoninėje, kad būtų galima geriau diagnozuoti. Tai priklauso nuo miego apnėjos priežasties ir sunkumo.
Įvertinus ir nustačius specifinius miego sutrikimus, individualiai kiekvienam pacientui skiriamas gydymas. Paskirti gydymą Jums gali TIK gydytojas, įvertinęs tyrimų duomenis.

Miego apnėjos prevencija yra svarbus aspektas siekiant išvengti šio sutrikimo sukeliamų sveikatos problemų ir užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę.
Nors visiškai išvengti miego apnėjos ne visada įmanoma, šie prevencijos metodai gali padėti sumažinti riziką arba palengvinti sutrikimo simptomus.
Kadangi obstrukcija atsiranda dėl dalinio ar pilno viršutinių kvėpavimo takų audinių sukritimo miegant, taikomas gydymas, kuris padeda sumažinti obstrukciją ar apsaugo nuo jos atsiradimo.
Nuolatinio teigiamo slėgio kvėpavimo takuose (CPAP) aparatas per sandariai prie nosies prigludusią kaukę miego metu tiekia orą šiek tiek didesniu nei aplinkos spaudimu ir palaiko kvėpavimo takus atvirus. Tai yra pats paprasčiausias CPAP terapijos režimas, kurio metu aparatas visos nakties metu generuoja pastovų, t.y. nekintantį gydytojo nustatytą terapinį slėgį. Ventiliacija nuolatinio teigiamo slėgio aparatu (CPAP) yra dažniausiai taikomas ir geriausius rezultatus duodantis gydymas.
CPAP aparatas naudoja įprastą suspaustą aplinkos orą, pučiamą per nosį ar burną. Oro srovė (arba slėgis) palaiko kvėpavimo takus atvirus ir neleidžia jiems subliūkšti miego metu, todėl pacientas gali ramiai kvėpuoti ir miegoti. Slėgis paprastai matuojamas centimetrais vandens stulpelio (cmH2O) ir gali būti nuo 4 iki 20 cmH2O. Slėgis turi būti pakankamas, kad palaikytų kvėpavimo takus atvirus, tačiau ne per didelis, kad neerzintų miegančio paciento. Gydymas taikomas tik miego metu, prietaisas veikia labai tyliai, taigi nei Jūsų, nei Jūsų artimųjų miegas nebus trikdomas.
APAP (AUTO CPAP) - tai dar viena iš CPAP prietaiso rūšių, skirtų OMA gydymui. Pagrindinis skirtumas nuo įprasto CPAP aparato yra toks, kad APAP aparatas, specialių sudėtingų algoritmų dėka, automatiškai nustato terapinį slėgį, priklausomai nuo įvykstančių kvėpavimo pauzių pobūdžio (obstrukciniai, centriniai, mišrūs) bei intensyvumo (apnėja/hipopnėja).
Bilevel PAP arba BiPAP aparatas palaiko dviejų lygių teigiamą slėgį kvėpavimo takuose: įkvepiant užtikrinamas didesnis slėgis, o iškvepiant - mažesnis teigiamas slėgis kvėpavimo takuose.
Standartinės CPAP kaukės yra pagamintos iš silikono ar silikono/polikarbonato mišinio. Prie veido besiglaudžiantis kraštas gali būti pagamintas iš specialaus gelio, kuris leidžia kaukei gerai ir patogiai priglusti prie veido. Kaukės tipą Jums rekomenduos miego laboratorijos gydytojas. Šaltuoju metų laiku, dėl patalpų šildymo, sumažėja santykinė oro drėgmė. Sausas oras, patenkantis į kvėpavimo takus, gali dirginti gleivinę. Norint išvengti šių nemalonių pojūčių ir suteikti didesnį komfortą, galite naudoti oro srauto drėkintuvą. Jei Jums miegant staiga dingtų elektra, aparatas būtų maitinamas baterijomis ir terapija nenutrūktų.
Burnos įtaisai - tai specialūs prietaisai dedami į burną prieš miegą. Odontologai ar ortodontai gali parinkti į burną dedamą priemonę, kuri palaiko kvėpavimo takus atvirus. Kai kurios iš jų pagamintos taip, kad atvertų kvėpavimo takus, pastumdamos apatinį žandikaulį į priekį, o tai kartais gali sumažinti knarkimą ir obstrukcinę miego apnėją. Nors teigiamas kvėpavimo takų slėgis dažnai yra veiksmingas gydymas, kai kuriems žmonėms, sergantiems lengva ar vidutinio sunkumo obstrukcine miego apnėja, kandikliai yra alternatyva. Jie taip pat naudojami žmonėms, sergantiems sunkia miego apnėja, kurie negali naudoti CPAP.
Chirurginis gydymas taikomas esant lengvai arba vidutinio sunkumo obstrukcinei miego apnėjai ir tik išskirtiniais atvejais esant sunkiai ligos formai. Tokio gydymo tikslas - padidinti viršutinių kvėpavimo takų ertmes ir sumažinti audinių subliūškimo galimybę. Ligos gydymas vaikams dažnai atliekamas paprastu būdu pašalinant padidėjusias tonziles ir adenoidus. Jei yra padidėję adenoidai, tonzilės ar iškrypusi nosies pertvara - reikėtų operuoti. Taip pat galimas minkštojo gomurio plastikos operacija (uvuloplastika), kurios tikslas - praplėsti ir stabilizuoti miego metu susiaurėjančią viršutinių kvėpavimo takų sritį.
Kiti chirurginiai metodai apima uvulopalatofaringoplastiką (UPPP), kurios metu pašalinamas audinys iš užpakalinės burnos ir ryklės dalies, ir apatinio bei viršutinio žandikaulių paslinkimą, kurio metu operacijos metu paslenkami apatinis ir viršutinis žandikauliai į priekį kitų kaukolės kaulų atžvilgiu. Taip pat gali būti implantuojamas hipoglosinis nervų stimuliatorius, kuris stimuliuoja liežuvio judėjimą ir padeda palaikyti kvėpavimo takus atvirus.
Deja, nėra patvirtintų vaistų miego apnėjai gydyti. Tačiau vietinių nosies steroidų vartojimas gali padėti gydyti lengvus vaikų miego apnėjos atvejus. Efektyvaus medikamentinio obstrukcinės miego apnėjos gydymo nėra. Svarbu žinoti, kad sergant obstrukcine miego apnėja, kai kurių vaistų, tokių kaip migdomieji, raminamieji ar kitaip kūno raumenis atpalaiduojantys preparatai, naudoti negalima, nes jie gali dar labiau pasunkinti miego apnėją ir kvėpavimo sustojimai pasidarys dažnesni bei ilgesni. Blogiausiu atveju reikia vartoti gydytojo paskirtus vaistus.
Miego sutrikimai reikšmingai blogina pacientų gyvenimo kokybę, didina riziką susirgti kitomis ligomis, todėl į juos negalima numoti ranka. Svarbu atkreipti dėmesį į simptomus ir kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą, nes neįvertinta miego apnėja gali padidinti širdies ligų, aukšto kraujospūdžio, insulto, 2 tipo diabeto, depresijos ir kitų sveikatos problemų riziką. Daugiau nei pusei sergančiųjų miego apnėja nėra diagnozuota.
Specialistai pabrėžia, kad miego apnėją svarbu diagnozuoti ir gydyti, nes ji didina riziką susirgti padidėjusio kraujospūdžio liga, o ja sergantiems trukdo sėkmingai kraujospūdį reguliuoti, taip pat didina riziką patirti miokardo infarktą ar smegenų insultą, priaugti antsvorio ar susirgti cukriniu diabetu.
Rekomenduojama nieko nelaukus kreiptis į gydytojus, juolab kad daug miego sutrikimų gali būti efektyviai gydomi. Įtariant miego apnėją, tikslinga kreiptis į gydytoją neurologą ar pulmonologą. Kuo anksčiau kreipiamasi, tuo mažesnė žala padaroma sveikatai. Be to, įsisenėjusias problemas dažnai sunkiau išspręsti nei tas, kurios atsirado neseniai.
