Širdies permušimai - tai neritmiškas širdies plakimas, su kuriuo gali susidurti įvairaus amžiaus žmonės. Nors daugeliu atvejų širdies permušimai yra nepavojingi ir net nereikalauja medicininės intervencijos, kai kuriais atvejais jie gali signalizuoti apie rimtesnes širdies ar kitų organų sveikatos problemas. Širdies permušimai pasireiškia tada, kai žmogus pajunta, jog širdis plaka neįprastai - tarsi praleistų plakimą, sustiprintų susitraukimą ar staiga pradėtų daužytis. Tyrimai rodo, kad apie 16 % apsilankymų pas gydytoją yra susiję būtent su širdies permušimais.
Širdies permušimai tai - neritmiškas širdies plakimas, kuris gali atsirasti tiek vaikams, tiek suaugusiems. Normaliai širdis plaka tolygiai, jeigu širdies raumens susitraukimas įvyksta anksčiau laiko, tada jaučiamas permušimas. Kai kurie žmonės širdies permušimus apibūdina, kaip laikiną diskomfortą, kairėje krūtinės ląstos pusėje, kiti jaučia tarsi širdis - „vartosi“, „sustoja“, „šokinėja“. Širdies permušimas - tai subjektyvus pojūtis, kai atrodo, kad širdis „peršoko“, „sudrebėjo“ ar „smarkiai trinktelėjo“. Šis pojūtis gali būti juntamas ne tik krūtinėje, bet ir kakle ar gerklėje. Retai pasitaikantys, trumpalaikiai širdies permušimai sveikatai nepavojingi, juos jaučia didelė dalis sveikų žmonių. Daugeliu atvejų permušimai yra nepavojingi ir netgi gali būti laikomi normaliu reiškiniu, ypač jei jų pasitaiko retai. Kaip jau minėta, daugeliu atvejų širdies permušimai yra nekenksmingi ir nereikalauja gydymo.

Dažniausiai širdies permušimų priežastys yra visiškai nesusijusios su širdies ligomis. Širdies permušimai gali kilti dėl daugybės veiksnių - nuo visiškai paprastų, gyvenimo būdo nulemtų priežasčių iki rimtesnių medicininių sutrikimų. Vienas dažniausių kaltininkų yra stresas. Psichologinės priežastys, tokios kaip nerimas, stresas, nemiga, panikos atakos, suaktyvina periferinę nervų sistemą, kuri tiesiogiai veikia širdies raumenį, padažnėja širdies plakimas, atsiranda permušimai. Jautrūs žmonės, net ir nedidelius širdies ritmo pasikeitimus, jaučia labiau ir stipriau.
Kofeinas, alkoholis ir nikotinas - kiti dažni širdies permušimų sukėlėjai. Taip pat ir kiti veiksniai, tokie kaip dažnas tonizuojančių medžiagų naudojimas, per didelis fizinis krūvis, pervargimas, kai kurie vaistai (pavyzdžiui, vaistai nuo peršalimo, antibiotikai, inhaliatoriai, antipsichoziniai vaistai), gali sukelti širdies ritmo sutrikimus. Svarbu įvardinti, kad stiprus širdies plakimas gali slėpti ir kai kurias rimtas su širdies ritmo ar kitais širdies ir kraujagyslių sutrikimais susijusias būkles, kurioms gydyti reikia specialių medikamentų.
Elektrolitų - kalio, magnio - disbalansas organizme yra dažna širdies permušimų priežastis. Magnis yra gyvybiškai svarbus mineralas, dalyvaujantis daugiau nei 300 fermentinių reakcijų organizme. Jis svarbus kraujospūdžio reguliavimui, gliukozės apykaitai ir širdies bei kraujagyslių sistemos funkcijai. Magnio trūkumą dažnai lydi kalio trūkumas, nes šie elektrolitai glaudžiai susiję tarpusavyje. Kalis - dar vienas esminis elektrolitas, būtinas širdies ritmo, kraujospūdžio, raumenų ir nervų sistemos veiklai. Kadangi organizmas pats kalio negamina, jo būtina gauti su maistu ar papildais. Kalio trūkumo simptomai apima nereguliarų širdies plakimą, dusulį, dažną šlapinimąsi ir padidėjusį kraujospūdį.
Mažakraujystė - kada sumažėja eritrocitų ir hemoglobino kiekis kraujyje - taip pat gali sukelti permušimus. Hemoglobinas perneša deguonį iš plaučių į audinius. Trūkstant hemoglobino, sumažėja deguonies kiekis kraujyje, todėl širdis turi greitai plakti, kad kuo dažniau kraujas cirkuliuotų pro plaučius. Širdies raumuo pavargsta dėl dažno plakimo, deguonies trūkumo, atsiranda permušimai.
Skydliaukės ligos - širdies raumens darbui įtakos turi net ir nedideli skydliaukės hormonų (T4, T3) pokyčiai. Rimtesniais atvejais širdies permušimus gali sukelti ir kitos širdies ligos, tokios kaip išeminė širdies liga, miokarditas ar kardiomiopatija.

Nors reti ir trumpalaikiai širdies permušimai paprastai yra nepavojingi, tam tikrais atvejais jie gali būti rimtas signalas. Jeigu permušimai vargina dažnai, ilgai nepraeina, trukdo kasdieninei veiklai, būtina surasti juos sukėlusią priežastį ir ją pašalinti. Vyresniame amžiuje, ypatingai jau sergantiems širdies ligomis, atsiradę permušimai gali būti širdies nepakankamumo progresavimo požymis.
Jei permušimai pasireiškia labai dažnai, kartais net kelis kartus per minutę, arba jei juos lydi galvos svaigimas, alpimas, skausmas krūtinėje ar dusulys, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti, jei kartu su permušimais pasireiškia oro trūkumas, greitas nuovargis, galvos svaigimas, skausmas krūtinės srityje fizinio krūvio metu. Kartais pacientui skundžiantis permušimais, tyrimai atskleidžia esant prieširdžių virpėjimą - vieną dažniausių ritmo sutrikimų. Negydomas prieširdžių virpėjimas smarkiai padidina insulto riziką. Jei žmogus yra vyresnio amžiaus, turi antsvorį ar padidėjusį kraujospūdį, ši rizika dar labiau išauga.
Moterims širdies permušimai gali būti susiję ir su hormoninių pokyčių laikotarpiais. Menstruacijų ciklai, trumpesni nei 21 diena ir ilgesni nei 35 dienos, susiję su didesne širdies ir kraujagyslių ligų ir prieširdžių virpėjimo arba nereguliaraus širdies plakimo rizika, teigiama žurnale „Journal of the American Heart Association“ paskelbto tyrimo išvadose.
Kinijoje dirbantys mokslininkai analizavo 58 056 Jungtinės Karalystės moterų sveikatos duomenis. Šios 40-69 metų amžiaus moterys klausimynuose nurodė savo menstruacijų ciklų trukmę ir reguliarumą bei kitą medicininę informaciją per maždaug 12 metų. 39 582 moterys nurodė, kad jų menstruacijų ciklai buvo reguliarūs, o 18 474 moterys nurodė, kad jų ciklai buvo nereguliarūs arba jų nebuvo. Tyrėjai nustatė, kad nereguliarūs menstruacijų ciklai buvo susiję su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika, nepaisant kitų rizikos veiksnių, tokių kaip amžius, rasė, kūno masės indeksas, rūkymas, alkoholio vartojimas, fizinis aktyvumas, geriamųjų kontraceptikų vartojimas.
Tyrimo duomenys parodė šiuos skirtumus tarp moterų, turinčių reguliarius ir nereguliarius menstruacijų ciklus:
| Būklė | Moterys su reguliariu ciklu (%) | Moterys su nereguliariu ciklu (%) |
|---|---|---|
| Sirgo širdies ir kraujagyslių ligomis | 2,5 | 3,4 |
| Išsivystė prieširdžių virpėjimas | 0,56 | 0,92 |
| Išsivystė koronarinė širdies liga | 1,3 | 1,7 |
| Ištiko širdies smūgis | 0,29 | 0,45 |
Šios išvados nenustebino garsiojoje Mayo klinikoje JAV dirbančios Šiaurės Amerikos menopauzės draugijos vadovės gydytojos Stephanie Faubion. „Daugėja įrodymų, kad nereguliarus menstruacijų ciklas nėra sveika. Nereguliarios mėnesinės turėtų paskatinti moteris susimąstyti apie širdies ir kraujagyslių ligų riziką“, - sakė S. Faubion. Ji teigė, kad tyrimais nustatyta, jog yra ryšys tarp nereguliaraus menstruacijų ciklo ir širdies ligų rizikos žymenų: atsparumo insulinui, didelio cholesterolio kiekio, aukšto kraujospūdžio ir lėtinio uždegimo. Tačiau lieka neaišku, kas lemia šias sąsajas. „Jei menstruacijos nėra reguliarios, jūsų sveikatos priežiūros specialistas turėtų išsiaiškinti, kodėl taip yra“, - sakė gydytoja.
Perimenopauzė - tai laikotarpis, kai kiaušidės ima gaminti vis mažiau moteriškų lytinių hormonų, ypač estrogeno, ir tai daro poveikį visam moters organizmui. Tai net iki dešimtmečio galinčių trukti hormoninių pokyčių laikotarpis, prasidedantis prieš išnykstant menstruacijoms ir pasibaigiantis joms jau išnykus. Nors mėnesinės dar gali tęstis, dažnai jos tampa nereguliarios, o kartu atsiranda tiek fiziniai, tiek emociniai simptomai.
Vieni dažniausių pirmųjų perimenopauzės požymių: staiga prasidedančios karščio bangos, pagausėjęs prakaitavimas, širdies permušimai. Akušeris-ginekologas P. Varnelis pasakoja: „Dažnai moterys tai apibūdina kaip bendros savijautos suprastėjimą, kurį neretai lydi ir sutrikęs miegas, pasikartojantys nerimo priepuoliai, sumažėjęs darbingumas. Joms atrodo, kad tai vyksta dėl streso ar pervargimo, tačiau išsamiau pasikalbėjus jau galima įtarti, kad tai susiję su estrogeno ir progesterono koncentracijos pokyčiais.“ Tęsiantis perimenopauziniam laikotarpiui, didėja osteoporozės, širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Hormonų terapijos tikslas - kompensuoti organizme sumažėjusį estrogeno kiekį. Tai padeda palengvinti karščio pylimus, naktinį prakaitavimą, pagerinti miego kokybę, stabilizuoti nuotaiką ir sumažinti kai kurių širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Diagnozė gali būti sudėtinga, ypač jei permušimai nepasireiškia vizito pas gydytoją metu. Pirmasis ir dažniausiai naudojamas tyrimas - elektrokardiograma (EKG). Tai greitas ir neskausmingas būdas užfiksuoti širdies elektrinį aktyvumą ir nustatyti, ar yra kokių nors ritmo sutrikimų. Tačiau EKG parodo tik tyrimo metu vykstančius ritmo pakitimus. Jei permušimų nepavyksta užregistruoti, atliekamas Holterio monitoravimas - pacientas visą parą ar kelias nešioja specialų aparatą, kuris užrašo EKG. Jeigu permušimai vargina daugiau naktį arba fizinio krūvio metu, tada atliekamas 24 val. Holterio monitoravimas - širdies EKG registruojama visos paros metu.
Kadangi permušimų priežastys, dažniausiai, būna ne dėl širdies ligų, kraujo tyrimai gali padėti nustatyti pirminį sutrikimą. Jaučiantiems širdies permušimus svarbu atlikti bendrą kraujo tyrimą (BKT), nustatyti elektrolitų kiekį kraujyje (kalio tyrimas, magnio tyrimas), ištirti skydliaukės funkciją (TTH, T4, T3 hormonai). Siekiant patikslinti, ar nėra širdies permušimus galinčių lemti struktūrinių širdies pakitimų, būtinai atliekamas ultragarsinis širdies tyrimas (echokardiografija). Taip pat gali būti atliekamas krūvio testas arba kompiuterinė tomografija.

Gydymas priklauso nuo nustatytos priežasties. Visų pirma, verta pradėti nuo gyvenimo būdo pokyčių. Vienas svarbiausių žingsnių - vengti streso, nes emocinė įtampa yra dažnas permušimų sukėlėjas. Atsipalaidavimo technikos, tokios kaip meditacija, gilus kvėpavimas ar joga, gali padėti sumažinti streso poveikį organizmui ir palaikyti normalų širdies ritmą.
Mityba taip pat turi didelę įtaką. Sumažinkite kofeino ir alkoholio vartojimą, nes šie stimuliatoriai gali sustiprinti permušimų epizodus. Įtraukite į savo racioną daugiau maisto produktų, turinčių magnio ir kalio - šie mineralai yra būtini tinkamam širdies raumens darbui. Bananai, avokadai, špinatai ir riešutai yra puikūs šių medžiagų šaltiniai. Taip pat venkite perdirbtų maisto produktų ir per didelio druskos kiekio, kurie gali didinti kraujospūdį ir apsunkinti širdies darbą. Reguliarus, bet saikingas fizinis aktyvumas gali pagerinti širdies funkciją ir sumažinti permušimų dažnumą. Pasivaikščiojimai, plaukimas ar lengvi tempimo pratimai yra geras pasirinkimas.
Liaudiškos priemonės, tokios kaip žolelių arbatos, gali padėti nuraminti nervų sistemą ir širdį. Taip pat populiarios priemonės su valerijono bei gudobelių ekstraktais, kurios veikia raminančiai bei padeda palaikyti normalią širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą. Be to, naudingi gali būti ir magnio papildai bei Omega-3. Na, o jei preparatai širdies veiklai gerinti nepadeda, gydytojas gali paskirti specialius vaistus, kurie padeda kontroliuoti širdies ritmą ir mažina permušimų dažnumą.
Jeigu širdies permušimus sukelia išoriniai veiksniai (mityba, stresas, pervargimas), gydymo dažniausiai nereikia - pakanka koreguoti gyvenimo būdą ir daugeliu atvejų jie išnyksta savaime. Jeigu nustatoma konkreti priežastis, sukėlusi širdies permušimus - pavyzdžiui, mažakraujystė ar skydliaukės sutrikimai - būtina skirti atitinkamą gydymą. Esant labai dideliam ekstrasistolių kiekiui svarstomas jų gydymas antiaritminiais vaistais ar kitais metodais. Kai širdyje nustatomi vadinamieji „aktyvūs taškai“, atsakingi už ritmo sutrikimus, gali būti atliekama perkateterinė abliacija - procedūra, kurios metu specialia įranga per kateterį pasiekiami ir sunaikinami permušimus sukeliantys židiniai. Svarbiausia suprasti, kad tai nėra liga, bet ir ne etapas, kurį būtina tiesiog iškentėti.

tags: #menstruacijos #ir #sirdies #permusimai