Marijus Žiedas: Kelias nuo Biržų iki „Panoramos“
Marijus Žiedas - tai vardas, kurį daugelis lietuvių atpažįsta iš pirmo balso. Jo aksominis balsas skamba LRT žinių laidose, o profesionalumas ir iškalba pelnė jam žiūrovų simpatijas. Tačiau kelias iki šios pozicijos nebuvo tiesus ir paprastas. Marijus Žiedas gimė 1974 m. birželio 18 d. Vilniuje.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Šeima
1974-ųjų birželio 18 d. Vilniuje filosofiškai suraukęs kaktą tėvelius pradžiugino pirmagimis Marijus - aksominio balso ir nepriekaištingos dikcijos būsimasis „Panoramos“ veidas. Ankstyvoji vaikystė prabėgo Biržuose. Būdamas vos dvejų metukų, su tėvais gydytojais Marijus atvyko į šį miestą ir čia praleido ketverius metus. Po dvejų metų jo tėvai persikėlė į Biržus - baigę medicinos mokslus jaunuoliai čia buvo paskirti dirbti. Tačiau Biržuose šeima neužsibuvo - sulaukęs šešerių M. Žiedas su tėveliais grįžo į Vilnių, į dabar prestižiniu vadinamą Žvėryno rajoną. Vaikystė nebuvo rami. Marijus prisimena save kaip „pasiutusi“ vaiką, gavusį daugybę pastabų mokykloje už triukšmavimą ir išdaigas. Pirmoje klasėje elgesys buvo vertinamas tik „patenkinamai“, tačiau tai paskatino jį keistis.
Marijus prisimena save kaip „pasiutusi“ vaiką, gavusį daugybę pastabų mokykloje už triukšmavimą ir išdaigas. Pirmoje klasėje elgesys buvo vertinamas tik „patenkinamai“, tačiau tai paskatino jį keistis. „Taškas buvo mistinis dalykas, aš iki galo nelabai supratau, ką tai reiškė, bet buvo kažkas labai blogo. Jei taškas, tai kažkas tokio. Aš nesu turėjęs dvejeto, tuo labiau kuolo. Net ir trejeto nesu turėjęs. Bet čia ne koks pasigyrimas ar ką - esmė, kad tas taškas reiškė kažkokią pastabą. Atsimenu, man buvo baisu. Tikrai labai bijojau, nes nežinai, ką tai reiškia, bet kažką labai blogo. Atsimenu, kad pirmoje klasėje pirmąjį trimestrą mano elgesys buvo patenkinamas. Visi pažymiai buvo penketai, o elgesys buvo patenkinamas. Kai pamačiau savo pažymių knygelėje, kad mano elgesys yra patenkinamas, supratau, kad reikia kažką daryti. Nuo to laiko mano elgesys visada buvo pavyzdingas“, - juokiasi M. Pavyzdingas mokinys, be abejo, tapo ir pionieriumi. „Visada pasiryžęs“ kėlė vaikišką rankutę prie kaktos pats nesuprasdamas, nei kam, nei kodėl pasiryžęs. „Buvo aktų salėje rikiuotė. Man buvo labai bloga. Nežinau, ar sirgau, ar buvo temperatūros, gal jaudulys - buvo karšta. Pasidarė silpna, netgi turėjau išeiti į tualetą. Po to vis tiek didvyriškai grįžau, stojau į rikiuotę ir tada - niekada nepamiršiu - priėjo vyresnis mokinys su kaklaraiščiu, kurį turėjo man užrišti, ir sako: tu tikrai nori būti pionieriumi? Sakau - taip.
Vaikystė nebuvo rami. Marijus prisimena save kaip „pasiutusi“ vaiką, gavusį daugybę pastabų mokykloje už triukšmavimą ir išdaigas. Pirmoje klasėje elgesys buvo vertinamas tik „patenkinamai“, tačiau tai paskatino jį keistis. Tačiau Biržuose šeima neužsibuvo - sulaukęs šešerių M. Žiedas su tėveliais grįžo į Vilnių, į dabar prestižiniu vadinamą Žvėryno rajoną. Bet kam vaikystėje rūpi buitis, kai aplink tiek paslaptingų vietų, kurias galima tyrinėti ir tyrinėti. Vaikui ypač patiko landžioti po apgriuvusius Žvėryno namus, tyrinėti likusį turtą. Dar viena pramoga - žaisti futbolą, ypač smagu - stovėti vartuose. Dabar M.
Bet kam vaikystėje rūpi buitis, kai aplink tiek paslaptingų vietų, kurias galima tyrinėti ir tyrinėti. „Laipiodavau soduose po obelis ir skindavau obuolius. Net nežinodavome, kieno tos obelys. Buvo bendras turtas, kuriuo buvo galima naudotis. Gyvenome name, kuriame buvo krosnis, nors dviejų aukštų daugiabutis - pusiau mūrinis, pusiau medinis. Buvo tik šaltas vanduo, nebuvo kanalizacijos. Nešdavome kanalizaciją į kiemą: jame buvo iškastas šulinys, vieną kartą per mėnesį atvažiuodavo mašina ir iš jo ištraukdavo visą tą dalyką. Tualetai buvo lauke ir žiemą, ir vasarą. Tokiomis sąlygomis gyvenome - ko ne kaimas?“ - pasakoja M.
„Iš darželio mane vedasi tėvas ir aš jam sakau: tėti, ar žinai, kaip kalba rusų kareiviai? Ir kažką jam pasakiau. Spėju, kad tai buvo koks nors keiksmažodis. Jis man sako: žinai, niekada taip nesakyk. Ir man to užteko. Tokie žodžiai vaikui labai įkrenta, instinktyviai supranti: taip nereikia daryti, taip negražu, negalima.
Tėvo ilgesys jį lydi visą gyvenimą - tai buvo trauma, kuri pakeičia žmogų, pažymi vyras. „Jis tapo neįgalus, bet turbūt skaudžiausia, kai matai žmogų, kuris kaip ir turėtų būti tas žmogus, bet jis nėra tas žmogus. Jis ilgą laiką gulėjo ligoninėje, 20 parų gulėjo be sąmonės. Mes tikrai galvojome, kad jis neišgyvens. „Per Kalėdas įvyko dalykas, kuris apvertė visą mūsų gyvenimą - aš netekau tėvo. Jis patyrė galvos traumą ir gyvenimas, koks buvo iki tol, baigėsi. Prisimenu tą vakarą, skambutį, į kurį atsiliepė mama, prisimenu, kaip važiavome į ligoninę ir visus po to sekusius įvykius. Nuo 1989 m. Kalėdų viskas yra kaip per rūką. Netgi 1990 m. kovo 11 d. yra per rūką. Toks gyvenimas, koks buvo, pasibaigė. Aš visą likusį laiką ir turbūt iki šiol galvoju, kaip būtų buvę, jeigu tai nebūtų įvykę. Mano tėtis dirbo Vilniaus Antakalnio klinikinėje ligoninėje, jis buvo vyr. gydytojo pavaduotojas gydymo reikalams. Ten, matyt, buvo kažkokia priešnaujametinė šventė, kažkoks vakarėlis. Kiek žinau, jis krito, trenkėsi galva į laiptus ir viskas - tuo viskas baigėsi.
„Aš negalėdavau muštis. Atsimenu, mokykloje esu ne kartą gavęs į kailį, bet negalėjau muštis. Būdavo taip, kad man trenkia, bet aš nieko nedarau - tiesiog žiūriu į tą žmogų, nes viduje nesuvokdavau, kaip taip galima su žmogumi elgtis.Įdomu, kad kai nieko nedarydavai, o tiesiog žiūrėdavai į tą žmogų, paveikdavo ir jį. Bet, atsimenu, esu kartą trenkęs žmogui - po to nuėjau ir atsiprašiau, kad taip pasielgiau. Aš tai padaręs supratau, kad taip neteisinga, taip negalima su žmogumi elgtis, nes žmogaus veidas ir apskritai žmogus yra neliečiamas dalykas.
Mokykliniai Metai
1992 m. baigė Vilniaus 15-ąją vidurinę mokyklą (dabartinė Žvėryno gimnazija). Nors su mokykla susiję patys geriausi prisiminimai, M. Žiedas pamena - pirmoje klasėje buvo gavęs daugybę pastabų už triukšmavimą, bėgiojimą ir kitas išdaigas. Lietuvoje įprasta, kad aukšto ūgio berniukų žvalgosi krepšinio treneriai. Tačiau M. Žiedui prie ūgio buvo derinamas instrumentas, kuriuo mokėsi groti Balio Dvariono muzikos mokykloje. Iš pradžių jis norėjo groti gitara, paskui - klarnetu, tačiau per stojamuosius jam buvo pasiūlyta groti trombonu. „Nebuvo prisirišimo prie konkretaus instrumento, o jiems turbūt reikėjo užpildyti kokias kvotas. Galų gale ketvirtoje klasėje buvau tikrai aukštas vaikas, o tam instrumentui reikia ilgų rankų. Taip atsidūriau muzikos mokykloje, trombono klasėje“, - prisiminimais dalijasi M. Žiedas.
Nors su mokykla susiję patys geriausi prisiminimai, M. Žiedas pamena - pirmoje klasėje buvo gavęs daugybę pastabų už triukšmavimą, bėgiojimą ir kitas išdaigas. „Tiesiog nežinojau, kaip reikia elgtis mokykloje“, - sako jis. „Taškas buvo mistinis dalykas, aš iki galo nelabai supratau, ką tai reiškė, bet buvo kažkas labai blogo. Jei taškas, tai kažkas tokio. Aš nesu turėjęs dvejeto, tuo labiau kuolo. Net ir trejeto nesu turėjęs. Bet čia ne koks pasigyrimas ar ką - esmė, kad tas taškas reiškė kažkokią pastabą. Atsimenu, man buvo baisu. Tikrai labai bijojau, nes nežinai, ką tai reiškia, bet kažką labai blogo. Atsimenu, kad pirmoje klasėje pirmąjį trimestrą mano elgesys buvo patenkinamas. Visi pažymiai buvo penketai, o elgesys buvo patenkinamas. Kai pamačiau savo pažymių knygelėje, kad mano elgesys yra patenkinamas, supratau, kad reikia kažką daryti. Nuo to laiko mano elgesys visada buvo pavyzdingas“, - juokiasi M. Pavyzdingas mokinys, be abejo, tapo ir pionieriumi. „Visada pasiryžęs“ kėlė vaikišką rankutę prie kaktos pats nesuprasdamas, nei kam, nei kodėl pasiryžęs. „Buvo aktų salėje rikiuotė. Man buvo labai bloga. Nežinau, ar sirgau, ar buvo temperatūros, gal jaudulys - buvo karšta. Pasidarė silpna, netgi turėjau išeiti į tualetą. Po to vis tiek didvyriškai grįžau, stojau į rikiuotę ir tada - niekada nepamiršiu - priėjo vyresnis mokinys su kaklaraiščiu, kurį turėjo man užrišti, ir sako: tu tikrai nori būti pionieriumi? Sakau - taip.
Lietuvoje įprasta, kad aukšto ūgio berniukų žvalgosi krepšinio treneriai. Tačiau M. Žiedui prie ūgio buvo derinamas instrumentas, kuriuo mokėsi groti Balio Dvariono muzikos mokykloje. Iš pradžių jis norėjo groti gitara, paskui - klarnetu, tačiau per stojamuosius jam buvo pasiūlyta groti trombonu. Taip atsidūriau muzikos mokykloje, trombono klasėje“, - prisiminimais dalijasi M. Žiedas.
Studijos ir Karjeros Pradžia
1994-1996 m. studijavo Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete. Baigė Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetą ir įgijo filosofijos bakalauro laipsnį. „Jei atvirai, per plauką netapau teisininku. Buvo patarimų: gal stok į teisę - prestižinė specialybė... Tie patys egzaminai tiko ir filosofijai. Nežinau, ar man kas nors patarė: užsirašyk ir į tą sąrašą. Man pritrūko vieno balo iki teisės studijų - liko filosofija. Nors neabejotinai filosofijos studijos man suteikė ramesnį požiūrį į pasaulį, save, gyvenimą ir tai, kas vyksta aplink mus“, - teigė M. Žiedas. Supratau, kad į mediciną nestosiu, nes man visiškai nesisekė chemija. Stojau į teisę. Tie patys egzaminai tiko ir filosofijai. Nežinau, ar man kas nors patarė: užsirašyk ir į tą sąrašą. Man pritrūko vieno balo iki teisės studijų - beliko filosofija. Pirmąsias paskaitas tikrai galvojau, kas čia yra. Netrukus studijas paįvairino meilė - dar pirmame kurse M. „Tuo metu kultinė radijo stotis buvo „M-1“, trečiadieniais vykdavo tokia laida „Tavo daina“. Skambindavo žmonės ir dainuodavo, po to išrinkdavo, kam geriausiai pasisekė. Pirmame kurse man klasės draugai sako: padainuok - taigi lankei muzikos mokyklą, viską moki. Prizas buvo gal pica. Aš padainavau ir laimėjau. Po to man paskambino iš „M-1“ įrašų studijos ir sako: mums davė jūsų telefoną, pasiūlė kreiptis dėl reklamų įgarsinimo. M. Žiedui daugiau klausimų nekilo - netrukus jis atsidūrė įgarsinimo studijoje, kurioje garso režisieriumi dirbo pats Andrius Mamontovas.
„Man ji iš karto - tos didelės akys... Kažkaip iš karto įsmigo į širdį. Buvo ir tų draugių, merginų, bet aš tikrai tik su ja suprantu, ką reiškia, kai su žmogumi gali pasenti ir įsivaizduoji, kad taip bus. Manau, kad čia yra tai, kai atrandi žmogų, su kuriuo gali pasikalbėti apie bet ką, kuris visada tave supras, kurį tu suprasi, tau įdomu, kas vyksta to žmogaus gyvenime, ką jis mąsto, kokia jo nuomonė. Kai gali kalbėti įvairiausiomis temomis - apie filmus ar perskaitytas knygas. Manau, kad ji tiesiog yra vienintelė. Kaip ten sako - aklai vištai grūdas. M. „Tuo metu kultinė radijo stotis buvo „M-1“, trečiadieniais vykdavo tokia laida „Tavo daina“. Skambindavo žmonės ir dainuodavo, po to išrinkdavo, kam geriausiai pasisekė. Pirmame kurse man klasės draugai sako: padainuok - taigi lankei muzikos mokyklą, viską moki. Prizas buvo gal pica. Aš padainavau ir laimėjau. Po to man paskambino iš „M-1“ įrašų studijos ir sako: mums davė jūsų telefoną, pasiūlė kreiptis dėl reklamų įgarsinimo. M. Žiedui daugiau klausimų nekilo - netrukus jis atsidūrė įgarsinimo studijoje, kurioje garso režisieriumi dirbo pats Andrius Mamontovas.
Karjera Televizijoje ir Radijuje
1996-1998 m. Baltijos TV filmų ir serialų įgarsintojas. 1998-2000 m. radijo stoties „M-1 Plius“ ir „Laisvoji banga“ laidų vedėjas. 1999-2000 m. LNK laidos „Ryto ratas“ vedėjas ir naujienų redaktorius, filmų įgarsintojas. 2000-2006 m. TV3 ir Olimpinės loterijos „Perlas“ žaidimo „Teleloto“ vedėjas. 2006 m. vasario - gruodžio mėn. - Žinių radijo apžvalgininkas. Nuo 2007 m. sausio mėn. - LRT žinių vedėjas ir diktorius. Vėliau M. Žiedas laimę bandė už Atlanto, Čikagoje. Metus praleidęs JAV jis grįžo į Lietuvą - sodraus balso vyras ėmėsi garsinti filmus „Baltijos televizijoje“, kiek vėliau pradėjo vesti laidas radijo stotyje „M-1“, kol vieną dieną studijoje pasirodė režisierius Donatas Ulvydas ir pasiūlė tapti televizijos laidos vedėju. 1999 m. vasario 16 d. per sezono atidarymą M. Įsisukęs į darbų verpetą diktorius nepamiršo ir mokslų - apsigynė magistro darbą. 6 metus dalijęs milijonus televizijos loterijoje ir sulaukęs Kristaus amžiaus, M. Žiedas pagaliau atsidūrė ten, kur jaučiasi savose rogėse ir kur, žiūrovų nuomone, jis tinkamiausias - tapo prestižiškiausios informacinės laidos Lietuvoje „Panorama“ vedėju. Šiandien M. Žiedas stovi vienoje gretoje su legendiniais „Panoramos“ vedėjais, su žmona Ieva augina 3 vaikus. 2016 Nr. Lietuvos kariuomenės orkestro 25-mečiui skirtas vakaras Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje prasidėjo krašto apsaugos ministro Juozo Oleko palinkėjimu: „Teskamba laisvės muzika laisvoje Lietuvoje.“ Puikiai koncertą vedė Marijus Žiedas (praeityje pūtęs tromboną!).
Marijus Žiedas yra žinomas ne tik dėl savo „aksominio“ balso, bet ir dėl profesionalumo bei atsidavimo darbui. Jis teigia, kad balsą saugo, tačiau ypatingai negargaliuoja. Ruošiantis žinių laidai, svarbu rašyti ir redaguoti trumpus, informatyvius tekstus, kad žiūrovai galėtų lengvai įsiminti informaciją. Profesionalumui palaikyti Marijus įsigijo didelį lietuvių kalbos žodyną su kirčiavimais ir nuolat tobulina savo žinias. Jis pabrėžia, kad taisyklinga kalba yra estetiškumo elementas, svarbus vedant laidą. Dirbant televizijoje, Marijus yra susidūręs su įvairiomis situacijomis. Teko skubiai patikslinti informaciją apie Anglijos karalienės mirtį likus kelioms sekundėms iki tiesioginio eterio, o popiežiaus rinkimų metu - ilgai kalbėti eteryje, kol pasirodė žinia apie naująjį popiežių. Kaip žinių vedėjas, Marijus stengiasi būti objektyvus ir profesionalus, tačiau pripažįsta, kad „nuobodus besišypsantis tipas, nedrąsus, nepasitikintis savimi, patiklus“ apibūdinimas jam netinka. Jis pabrėžia, kad eteryje pasakyto žodžio atgal negrąžinsi. Dirbant „Panoramoje“, Marijus į darbą atvyksta prieš 15 valandą, susipažįsta su naujausia informacija, dirba su tekstais ir ruošiasi laidai. Jis pabrėžia, kad yra šeimos žmogus ir po darbo skuba namo.
Vėliau M. Žiedas laimę bandė už Atlanto, Čikagoje. Tai buvo brendimo, užsigrūdinimo, požiūrio praplėtimo, pasaulio pamatymo laikotarpis, kuris vėliau padarė labai didelę įtaką. Metus praleidęs JAV jis grįžo į Lietuvą - sodraus balso vyras ėmėsi garsinti filmus „Baltijos televizijoje“, kiek vėliau pradėjo vesti laidas radijo stotyje „M-1“, kol vieną dieną studijoje pasirodė režisierius Donatas Ulvydas ir pasiūlė tapti televizijos laidos vedėju. 1999 m. vasario 16 d. per sezono atidarymą M. Įsisukęs į darbų verpetą diktorius nepamiršo ir mokslų - apsigynė magistro darbą, o svarbiausia - įsidėmėjo Sokrato žodžius: būtinai vesk; jei gausi gerą žmoną, būsi laimingas, jei blogą - tapsi filosofu. Kaip žinome, M. Žiedas filosofu netapo - po 8 metų draugystės 2001-aisiais sumainė aukso žiedus su mylimąja Ieva. „Paėmiau jį ant rankų ir kaip kažkas paimtų didelį jungiklį ir įjungtų. Aš žiūrėjau į jį ir supratau, kad rankose yra mano viso gyvenimo esmė, svarbiausias dalykas - niekas daugiau nesvarbu. Darbas, buitis - ne. Čia yra tas dalykas, kuris yra svarbiausias ir visada bus svarbiausias gyvenime. Šitas suvokimas buvo toks akivaizdus - tiesiog galėjai visu kūnu pajusti, kaip elektra perėjo per kūną. 6 metus dalijęs milijonus televizijos loterijoje ir sulaukęs Kristaus amžiaus, M. Žiedas pagaliau atsidūrė ten, kur jaučiasi savose rogėse ir kur, žiūrovų nuomone, jis tinkamiausias - tapo prestižiškiausios informacinės laidos Lietuvoje „Panorama“ vedėju. „Visi sakė: va, pagaliau ten, kur tavo vieta. Iš tikrųjų tai yra mano vieta. Ačiū likimui, kad viskas taip susiklostė, kad čia patekau. Šiandien M. Žiedas stovi vienoje gretoje su legendiniais „Panoramos“ vedėjais, su žmona Ieva augina 3 vaikus. Be abejo, ir viršūnėse kartais pučia neramūs vėjai - visko nutinka, ypač kai dirbi tiesioginiame eteryje, tačiau M. „Tai, ką tu pasakysi, padarysi tiesioginiame eteryje, jau įvyko - to nepakeisi. Tiesiog šypsaisi ir tęsi toliau. Kai tą supranti ir kai taip nebesureikšmini savęs, nepradedi galvoti apie save, kaip blogai pasirodei...
Požiūris į Lietuvių Kalbą
Marijus Žiedas ypatingą dėmesį skiria lietuvių kalbai. „Jeigu įvairių žmonių kalba taps skirtinga, ateis laikas, kai jie nebesusikalbės, nors tai bus tarsi ta pati lietuvių kalba. Be kalbos mes būsime pasaulio piliečiai. Tai puiku. Bet nebebūsime lietuviai. Man tai svarbu, man tai rūpi. Žinoma, žmonės turi teisę kalbėti kaip nori, bet aš norėčiau galėti su jais susikalbėti“, - kalbėjo M. Žiedas. Ėmiau gilintis, kokios lietuvių kalbos kirčiuotės ir kokie dažniausiai pasitaikantys barbarizmai, kurių reikėtų vengti. O kur dar iš rusų kalbos atėję visokie žodžių junginiai arba formuluotės! Panašiai dabar tenka kovoti su mūsų kalbą užpuolusiais anglicizmais ir baisia sakinių struktūra, kuri iš anglų kalbos tiesiogiai permetama į lietuvių… Vietoj to, kad bučiuotumės, mes dabar darome bučiavimosi veiksmą.
Asmeninis Gyvenimas
M. Žiedas yra vedęs ir su žmona Ieva augina tris vaikus: Pijų Vakarį, Elzę ir Gilę. „Mano žmona yra didžiausias ramstis man. Be jos nei aš būčiau kažko pasiekęs, nei šeimą tokią turėtume. Turiu nulenkti galvą ir dar kartą padėkoti. Be komandinio darbo, be pagalbos vienas kitam nieko neišeis“, - įsitikinęs M. Žiedas. Po 8 metų draugystės 2001-aisiais sumainė aukso žiedus su mylimąja Ieva. Suprantu, ką reiškia, kai su žmogumi gali pasenti ir įsivaizduoji, kad taip bus. Manau, kad ji tiesiog yra vienintelė. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ viešėjęs M. Žiedas prisipažino, kad suderinti darbą ir šeimą sunku.
Marijus Žiedas yra vedęs Ievą ir kartu augina tris vaikus: Pijų Vakarį, Elzę ir Gilę. Jis pabrėžia, kad žmona Ieva yra didžiausias ramstis jo gyvenime ir be jos jis nebūtų pasiekęs to, ką turi. Tėvystė Marijui yra svarbi vertybė. Jis pripažįsta, kad pirmasis vaikas buvo šokas, tačiau laikui bėgant išmoko būti tėvu. Jis stengiasi vaikams perduoti meilę, darbštumą, supratimą, kad reikia būti profesionalu savo srityje, ir mokyti juos eiti per gyvenimą „atmerktomis akimis“. Marijus stengiasi su vaikais rasti bendrą kalbą, jų neatstumti ir visada būti šalia, jei jiems kiltų klausimų ar norėtų išgirsti jo nuomonę. Jis linki tėvams atrasti kuo daugiau laiko savo vaikams, skaityti jiems pasakas ir visada sakyti, kad juos myli.
Filosofija Gyvenime
Filosofai, kurie mano pasaulėžiūrai padarė didžiausią įtaką, buvo stoikai: Seneka, Markas Aurelijus, Epiktetas ir kt. Dar jaunystėje be galo žavėjausi egzistencialistais, tarp kurių ir Jeanas-Paulis Sartre’as, ir Albert’as Camus. Netgi Friedrichas Nietzsche, kurį visuomenė priima kaip piktesnį, radikalesnį filosofą, man pateikė labai puikių minčių, privertusių susimąstyti apie savo vietą pasaulyje ir tai, ką jame veiki. Dar vienas filosofas, kurį studentai laikė sunkiu ir sunkiai suprantamu - Emmanuelis Kantas. Labai konkretus, racionalus ir logiškas mąstytojas. Man patinka, tik jo mintis reikia skaityti labai nuosekliai, neperšokant per puslapius. Mielai skaityčiau, bet juk negali bėgdamas tarp darbų ir kitų rūpesčių to daryti.
Filosofijos studijos padėjo Marijui susiformuoti pasaulėžiūrą. Jo įtakingiausi filosofai - stoikai (Seneka, Markas Aurelijus, Epiktetas), taip pat egzistencialistai (Sartre’as, Camus) ir Immanuelis Kantas. Jis pabrėžia, kad svarbu suprasti, jog gyvename visuomenėje ir turime laikytis tam tikrų taisyklių.
Filosofai, kurie mano pasaulėžiūrai padarė didžiausią įtaką, buvo stoikai: Seneka, Markas Aurelijus, Epiktetas ir kt. Dar jaunystėje be galo žavėjausi egzistencialistais, tarp kurių ir Jeanas-Paulis Sartre’as, ir Albert’as Camus. Netgi Friedrichas Nietzsche, kurį visuomenė priima kaip piktesnį, radikalesnį filosofą, man pateikė labai puikių minčių, privertusių susimąstyti apie savo vietą pasaulyje ir tai, ką jame veiki. Dar vienas filosofas, kurį studentai laikė sunkiu ir sunkiai suprantamu - Emmanuelis Kantas.
LRT Televizija. Labas čia LRT. Marijus Žiedas. LRT HD
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
