Margalapių augalų žavesys ir auginimo ypatumai

Margalapiai augalai, pasižymintys išskirtiniais lapų raštais ir spalvų derinais, suteikia gyvybės ir dekoratyvumo tiek namų interjerui, tiek lauko aplinkai. Jų lapų puošnumas dažnai atstoja žiedų grožį ir leidžia sukurti išties unikalias kompozicijas. Iš Šiaurės Amerikos kilę uolaskėlinių (Saxifragaceae) šeimos augalai, dažniausiai auginami dėl puošnių lapų. Tarp daugybės katilėlių rūšių ir veislių yra keletas ir spalvotais lapais.

Krotonas (Codiaeum variegatum) - spalvų karalius

Lapų spalvomis iš žalumos išsiskiria krotonai. Dažniausiai kambariuose ar oranžerijose auginama rūšis - margalapis krotonas (Codiaeum variegatum). Ši rūšis turi daug formų ir veislių. Krotonų yra apie 15 rūšių. Šie augalai kilę iš Pietų Azijos - Indijos, Ramiojo vandenyno pakrančių. Odiški lapai atrodo tarsi vaškiniai, įvairios rūšys turi skirtingų dydžių, formų bei spalvų lapus. Jų spalvos išties įvairios: žali, geltoni, oranžiniai, dėmėti, taškuoti, dryžuoti. Tik senesni lapai įgyja rūšiai būdingas spalvas - dažniausiai tamsiai raudonus, bordinius, rudus atspalvius. Todėl dažnai to paties augalo lapai būna skirtingų spalvų bei atspalvių, ir tai itin puošnu.

Krotonai retsykiais žydi. Šitaip gamta tarsi rodo, kaip ji mėgsta pusiausvyrą: kadangi augalo ryškūs lapai, jo žiedai smulkūs, visai nedekoratyvūs - krotonai šakų viršūnėse sukrauna šluotelės formos žiedynus su vos pastebimais žalsvais žiedeliais. Kambariuose laikomi krotonai žydi retai - dažniausiai tada, kai itin skursta arba kai turi labai geras augimo sąlygas. Pirmuoju atveju paprastai žydi pirmą ir paskutinį kartą.

Krotono auginimo patirtis ir priežiūros niuansai

Margalapis krotonas yra jautrus aplinkos sąlygoms ir reikalauja specifinės priežiūros. Pirmus metus, kai pradėta auginti, gali tekti pavargti, nes nelabai žinomi jo įnoriai. Šildymo sezono metu kambariuose esant sausam orui, ėmė ruduoti krotono lapų pakraščiai. Augalą gali apnikti voratinklinės erkutės. Tai rodo, kad trūksta drėgmės. Vazoną galima įkelti į vonią ir keletą kartų iš eilės, maždaug kas tris dienas, nuo kenkėjų purkšti lapus česnakų ištraukos tirpalu. Erkelių gali sumažėti. Paskui augalą retsykiais galima tiesiog maudyti po dušu ir švelnia kempinėle valyti lapus, kad neliktų kenkėjų kiaušinėlių. Svarbu pradėti daugiau laistyti, lėkštelė visuomet turi būti pilna vandens. Tačiau, jei ant lapų atsirado tamsiai rudų dėmių, jie pradėjo kristi, tai gali reikšti perlaistymą. Tuomet kurį laiką reikia nelaisyti, kad išdžiūtų substratas. Taigi krotonai nėra iš tų augalų, kuriuos galima ilgam pamiršti.

Ką krotonas mėgsta ir ko nemėgsta

• Šiuo metu margalapį krotoną rekomenduojama laikyti šviesiame, saulėtame 18-20 laipsnių šilumos kambaryje, saugoti nuo skersvėjų.
• Retai laistyti, tik tada, kai išdžiūva žemės paviršius (svarbu, kad visai nesudžiūtų šaknų gniužulas), kasdien apipurkšti (tik minkštu!) vandeniu, kartą per savaitę švelnia kempinėle nuplauti lapus. Drėkinti orą patalpoje, nes gražuolis margalapis geriau jaučiasi drėgnesnėje aplinkoje.
• Pastebėta, kad šviesioje vietoje (ant rytinės palangės) laikomo krotono lapai būna ryškesnių spalvų, negu augančio tamsesnėje vietoje, toliau nuo lango ar šiaurinėje pusėje. Kai trūksta šviesos, lapai pablunka.
• Tačiau kai jos per daug - irgi negerai. Vasarą (iki rugpjūčio vidurio) per patį vidurdienį nuleisti ritinines užuolaidas, kad augalo nepasiektų kaitrūs saulės spinduliai. Krotonai neblogai auga netoli nuo pietinio lango, tinka ir vakarinė palangė.

Krotono persodinimas ir tręšimas

Krotoną persodinti rekomenduojama kasmet gegužės mėnesį į lapinės, velėninės žemės, durpių ir smėlio (2:1:1:1) mišinį. Į indo dugną pridėti molinio vazono šukių, į substratą papildomai, jei turite parsivežusių iš miško, truputį samanų - dėl purumo. Galima sodinti ir į durpių substratą, papildomai primaišius sumalto polistireninio putplasčio. Vėliau įnešti į kambarį, kur temperatūra 20-22 laipsniai. Pavasarį ir vasarą laistyti gausiau. Bet svarbu, kad šaknys neužmirktų. Dažnai purkšti drungnu vandeniu, kad būtų gražūs augalo lapai ir neįsiveistų voratinklinių erkučių. Nuo rugsėjo iki kovo laistyti retai.

Pavasarį ir vasarą, kai augalas sparčiai auga, kartą per savaitę margalapį krotoną patręšti skystosiomis universaliomis trąšomis "Šiltra" bei papildomai porą kartų mikroelementų tirpalu "Daiga". Krotonai yra labai jautrūs trąšų pertekliui. Rugsėjo mėnesį baigti tręšti, kad augalas pasiruoštų žiemai. Pradėti krotoną maitinti nuo kovo pradžios. Iki gegužės tręšti perpus silpnesniu trąšų tirpalu nei rekomenduojama lapinėms gėlėms, vėliau - normalia norma.

Kai krotonams per šalta

Įstaigų holuose, salėse tenka dažnai matyti sustatytus didžiulius vazonus su krotonais drauge su kitomis gėlėmis - tikrai gražu. Tačiau dažniausiai vasarą jie atrodo puikiai, o žiemą išvaizda keičiasi, jie numeta lapus. Taip atsitinka, kai krotonams per šalta - lapai ruduoja ir ima kristi. Reikėtų laikyti šiltesnėse patalpose. Gal net ne tame pačiame hole, nes, kaip minėta, krotonai nepakenčia ir skersvėjo. Taip nutinka ir namie, jei rudenį ir žiemą kambariuose temperatūra smarkiai svyruoja arba per vėsu. Tokiu atveju reikėtų rasti krotonui kitą vietą.

Beje, atsargiai - šis augalas nuodingas. Baltos lipnios jo sultys dirgina odą, gali sukelti alergiją. Tad nederėtų pirkti šių augalų tiems, kas turi mažų vaikų.

Skindapas (Epipremnum) - oro valymo specialistas

Skindapas (lot. Epipremnum) - mėgstama Lietuvoje kambarinė vijoklinė gėlė, atpažįstama iš blizgių margų lapų. Kitas jos pavadinimas - sukilis. Skindapas priklauso aroninių augalų šeimai. Pietryčių Azijos miškuose, iš kur yra kilęs, skindapas, vydamasis aplink medžius, gali užaugti iki 40 m ilgio. Mūsų kraštuose skindapas auginamas kambario sąlygomis. Čia jis beveik nežydi, tačiau turi kitą puošmeną - blizgius raštuotus lapus, kurių žalumą paįvairina auksiniai, geltoni, balti atspalviai.

Gamtoje priskaičiuojama iki 30 skindapo rūšių, tačiau auginimui namų sąlygomis tinka tik kelios iš jų.

• Auksuotasis skindapas, arba auksuotasis sukilis (Epipremnum aureum). Tai pati populiariausia ir geriausiai žinoma mūsų kraštuose rūšis. Šio skindapo stiebai užauga iki 1-2 m, o širdelės formos lapai išmarginti auksinių atspalvių dėmėmis ir juostelėmis. Aukso atspalviai tampa ryškesni skindapą auginant saulėtoje vietoje.
• Miškinis skindapas, arba miškinis sukilis (Epipremnum silvaticum). Gana reta rūšis. Užauga iki 6 m ilgio. Blizgūs ovalūs šios skindapo rūšies lapai užauga iki 20 cm ilgio.
• Plunksninis skindapas, arba plunksninis sukilis (Epipremnum pinnatum). Tai retai sutinkama pas mus ir viena stambiausių skindapo rūšių. Užauga iki 10 m ilgio. Viršutinė lapų pusė blizgi, tamsiai žalia, o apatinė - matinė, šviesi. Lapai augdami įgauna išraižytą plunksnos pavidalą, juose susiformuoja skylės.

Skindapas Lietuvoje auginamas patalpose, į lauką vasarai paprastai neperkeliamas, kadangi neperneša žemesnės nei +15 °C temperatūros.

Skindapo auginimas ir priežiūra

• Vieta. Skindapui patinka šviesios, be tiesioginių saulės spindulių, vietos. Gali būti auginamas ir tamsesnėje vietoje, todėl šis augalas tinkamas miegamiesiems ar ofisinėms patalpoms. Reikia turėti omenyje, jog auginant mažiau apšviestoje patalpoje, margų skindapo veislių lapai gali pažaliuoti, prarasti savitą spalvingumą. Skindapas nemėgsta skersvėjų.
• Žemė. Skindapui tinka lapinių augalų žemė. Būtinas geras drenažo sluoksnis - jį galite suformuoti iš vermikulito, keramzito ar molio šukelių.
• Temperatūra. Tinkamiausia skindapui yra 15-20 °C temperatūra.
• Laistymas. Šiltuoju metu skindapas gausiai laistomas. Tarp laistymų viršutinis jo dirvos sluoksnis turi pradžiūti. Mėgsta būti apipurškiamas. Žiemą laistomas rečiau. Kaip ir šiltuoju metų laiku reikia stebėti, ar pradžiuvęs jo viršutinis dirvos sluoksnis. Perlaistymo skindapas bijo labiau nei sausumo. Ar skindapo neperlaistote, galite pasitikrinti, pažvelgę į apatinę jo lapų dalį. Jei vandens gėlei per daug, apatinėje lapų dalyje bus susiformavę lašeliai. Vanduo apatinėje lėkštelėje neturi užsistovėti, reikia jį išpilti.
• Sodinimas, dauginimas. Skindapą galima dauginti auginiais. Auginiai su dviem ar trimis lapais gali būti merkiami tiek į vandenį, tiek iš karto sodinami į paruoštą dirvą. Auginiams palankiausia oro temperatūra yra 20-22 °C šilumos. Auginiai įsišaknija per 2-3 savaites. Išleidusius po kelis naujus lapus auginius jau galima persodinti į atskirus vazonėlius.
• Tręšimas. Nuo balandžio iki rugsėjo galo skindapas tręšiamas kas dvi savaites, o šaltuoju metų laiku - kartą per mėnesį.
• Persodinimas. Dažnai persodinti skindapo nereikia, užtenka kas 2 metus ar dar rečiau, kai jo šaknys pilnai išsišakoja per visą vazoną. Persodinamas pavasario viduryje. Persodinant naujas vazonas turi būti ne daugiau nei 2 cm platesnis už senąjį. Skindapas išimamas iš senojo vazono ir su visomis šaknis aplipusiomis žemėmis, jų nenuvalant, perkeliamas į naują. Vazono dugne turi būti paruoštas aukštas drenažo sluoksnis.

Formavimas ir problemos

Tam, kad skindapas augtų į viršų, būtina atrama. Tai gali būti samanomis ar pluoštu padengtas stulpelis, medinės grotelės, ar kitokios atramos. Jei skindapą auginsite pakabinamame vazone be atramų, ar pastatę ant aukštesnės lentynos, jis gražiai svirs į apačią. Pavasarį galima nuskabyti augalo viršūnėles, kad jis būtų tankesnis. Pakerpamos per ilgos šakos, trukdančios formuoti norimą skindapo išvaizdą. Siekiant atjauninti skindapą, seni stiebai pakerpami prie pagrindo, paliekant porą lapų.

Skindapas pakankamai atsparus ir nereiklus augalas - auginimo problemų iškyla retai.

• Trąšų perdozavimas - viena iš galimų skindapo priežiūros klaidų. Apie tai nurodo pageltę skindapo lapai. Tokiu atveju kurį laiką reikia nustoti tręšti augalą.
• Tiesioginiai saulės spinduliai - veiksnys, kuris gali paskatinti skindapą jaustis prastai, ką rodys pageltę jo lapų galiukai. Taip pat pagelsti jie gali ir nuo vidinių šilumos šaltinių - stovėdami per arti radiatorių ar šildytuvų.
• Šviesos trūkumas - nors skindapui nėra būtinas didelis kiekis šviesos, tačiau pernelyg tamsi patalpa šiam augalui pakenks. Esant nedideliam šviesos trūkumui lapai gali gelsti ir darytis blankesni. Ženkliai jos trūkstant - skindapas gali visai numesti lapus.
• Per dažnas laistymas - klaida, kuri gali iššaukti skindapo stiebo puvimą, juodas dėmes ant lapų. Tai pastebėjus laistykite skindapą rečiau, mažesniu kiekiu vandens, nepamirškite šalinti vandenį iš lėkštelės, esančios po vazonu. Drėgmės perteklius gali paskatinti ir šaknų puvimą.
• Drėgmės stygius - tai kita laistymo klaida. Į drėgmės stygių nurodo suminkštėję, suglebę skindapo lapai.
• Skindapui pavojų keliantys kenkėjai - voratinklinės erkės ir tripsai. Jie maitinasi augalo lapų sultimis ir taip jį silpnina. Šiuos kenkėjus bandykite naikinti apvalydami skindapą muilo tirpalu.

Skindapo nauda ir perspėjimas

Skindapas yra puiki namų dekoravimo priemonė. Tai augalas, kurį dėka jo vijoklinių savybių, galima labai įvairiais būdais komponuoti interjere. Įrengus specialias atramas, iš skindapo galima suformuoti žaliąsias sieneles, širmas, ekranus. Taip pat iš šio augalo formuojamos pavienės kolonos, kompozicijos.

Kitas skindapo ypatumas - šis augalas yra efektyvus oro valytojas. Nors orą valo visi augalai, kai kurie iš jų pasižymi ypač dideliu veiksmingumu gerinant oro kokybę namuose. Skindapas - vienas iš tokių augalų - jis gerai pašalina iš oro formaldehidą, benzolą. Šiuolaikiniuose gyvenamuosiuose mūsų būstuose šių medžiagų lygis viršija optimalų, jas gali skleisti baldai, apdailos medžiagos. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad 9 kv.m. patalpoje užtenka vieno vidutinio dydžio skindapo, kad iš oro būtų visiškai pašalintos šios kenksmingos medžiagos.

Taip pat būtina paminėti, kad skindapas yra nuodingas. Jo sultys gali dirginti odą ir gleivinę, todėl dirbant su skindapu mūvėkite pirštines. Po kontakto su augalu nusiplaukite rankas, netrinkite akių.

Tradeskancija - nepretenzingas pasirinkimas

Nemėgsta sauso patalpų oro ir kaitrių saulės spindulių, tradeskancijai labiau patinka nuosaikus jaukus mikroklimatas, be kontrastų.

Margenis (Coleus/Solenostemon) - daržo ir kambarių puošmena

Lūpažiedinių (Labiatae) šeimos, iš Indijos kilęs, daugiametis, margalapis, žolinis augalas, dažnai vadinamas dilgėle. Vasarą margenis būna labai puošnus, o žiemą numeta dalį lapų. Mėgsta šviesą ir šilumą. Margenis sodinamas į maistingą žemių mišinį iš 4 dalių lapinės, 2 dalių mėšlinės žemės ir 1 dalies smėlio. Veisiamas sėklomis ir ūgiais. Sėklos sėjamos kovo mėnesį į dėžutes arba vazonėlius. Ūgiai gali būti pjaunami nuo kovo iki birželio mėnesio. Įsišaknija per 5-7 dienas. Norint, kad išaugtų gražesnis krūmelis, reikia nupiauti margenio viršūnę ir neleisti jam žydėti. Labiausiai kambariams tinka hibridinis margenis C. hybridus Hort.

Seniau margenis buvo tik kambarinė gėlė, kurią reikėjo slėpti nuo saulės. Naujos veislės (ypač vegetatyvinės) yra sukurtos augti lauke ir atlaikyti ekstremalias sąlygas.

Populiarios margenio veislės laukui

Štai trys skirtingų kategorijų lyderės:

Kiti margalapiai augalai daržui

Darže galime rasti ir kitų įdomių margalapių augalų, kurie suteiks unikalumo jūsų gėlynams ar lysvėms.

Paprastoji garšva 'Variegatum' (Aegopodium podagraria 'Variegatum')

Visose drėgnesnėse Lietuvos pamiškėse plačiai paplitusi paprastoji garšva (Aegopodium podagraria). Nuo seno gėlininkų auginama margalapė jos forma ‘Variegatum’.

Melsvoji melvenė ‘Variegata’ (Molinia caerulea ‘Variegata’)

Melsvoji melvenė (Molinia caerulea) ‘Variegataʼ - viena iš dekoratyviausių žemaūgių melvenių. Užauga iki 30-40 cm aukščio. Vienintelė iš žinomų varpinių augalų, turinti geltoną smilgos stiebą. Stiebai tvirti, nebijantys vėjo ar audros. Šie margalapiai varpiniai augalai išlieka dekoratyvūs iki pat šalčių. Geriausiai auga saulėtoje vietoje. Gali augti ir pusiau pavėsyje. Nemėgsta užmirkimo. Vienoje vietoje gali augti 5-6 metus. Tinka auginti laisvos formos gėlynuose, kuriant olandiškos bangos gėlyną, alpinariumuose. Kadangi melvenių žiedynai atrodo permatomi, tai prieš juos galima sodinti žemesnius dekoratyvius augalus.

Japoninė petražolė, mitsuba (Cryptotaenia japonica)

Japoninė petražolė, mitsuba (Cryptotaenia japonica) - dekoratyvus, prieskoninis, aromatingas vienmetis augalas. Lapai žali, augalui augant, patamsėja ir pasidaro purpuriniai. Žydi smulkiais, žvaigždutės formos žiedeliais. Užauga iki 30-60 cm aukščio. Tai spalvingas gėlyno akcentas, unikalus salierų ir morkų skonio ir kvapo mišinys. Valgomas visas augalas, šaknys taip pat. Negalima virti ar kepti ilgiau kaip 5 minutes, nes apkarsta. Sėklos sėjamos pavasarį gėlyne ar darže. Geriausiai auga saulėtoje vietoje, derlingoje, lengvesnėje priemolio ir priesmėlio dirvoje. Pakenčia pavėsį. Vieną kartą pasėjus, kitais metais pasisėja savaime.

tags: #margalapis #darzo #augalas

• Mokytojos gimtadienio sveikinimai
• Vaikiškas kinas "Multikino" Oze
• Kaip išsirinkti sportinį vežimėlį su permetama rankena?
• Naktiniai košmarai kūdikiams: suprasti priežastis
• Kūdikių verksmas 5 mėnesių amžiaus: tėvų vadovas