Vairavimo ypatumai Lietuvos keliuose: nelaimių prevencija ir atsakomybė
Pomėgis lėkti su vėjeliu neįvertinant visų aplinkybių neretam baigiasi ne tik didžiulėmis baudomis, bet ir tragiškai. Pirmutinėmis lapkričio dienomis vairuotojų profesionalumą patikrino ir orai - tamsiu paros metu daugelį rajonų apgaubę rūkai.
Bene tragiškiausia avarija, nusinešusi dvi gyvybes, įvyko praėjusį sekmadienį kelyje Vilnius-Varėna, už Paluknio kaimo. Kaktomuša susidūrus „Audi A4“ ir „VW Golf“ žuvo abiejų lengvųjų automobilių vairuotojai ir sužalotos 4 moterys. Tuo metu tvyrojo tirštas rūkas.
Žinią apie avariją pareigūnai gavo apie penktą valandą vakaro. Į įvykio vietą skubiai išvyko policijos patruliai, ugniagesiai gelbėtojai ir greitosios pagalbos medikai. Automobiliai buvo taip sudaužyti, kad žuvusiųjų ir sužeistųjų kūnus ugniagesiams gelbėtojams teko traukti naudojant specialią įrangą.
Jau nustatyta, kad golfu važiavo jaunimas. Už šio automobilio vairo sėdėjo 21 metų D. V. Kartu su juo važiavo dvi dvidešimtmetės I. Z. ir R. K. bei 19 metų M. B. „Audi A4“ vairavo 53 metų S. S., šalia jo sėdėjo 50-metė R. A. Moteris ir merginos buvo skubiai nugabentos į ligoninę, trys iš jų paguldytos į reanimaciją.
Kaip įvyko avarija, aiškinasi pareigūnai. „Kol kas nieko negaliu komentuoti, nes vyksta ikiteisminis tyrimas. Kalbant apskritai, tai tokias avarijas lemia „vairuotojų vairavimo ypatumai“, kai neįvertinamos visos aplinkybės“, - nenoriai situaciją aiškino Trakų policijos komisariato viršininkas Valerijus Vincukevičius.
Pasak mačiusiųjų įvykį, greičiausiai kažkuris automobilis išvažiavo į priešingą eismo juostą ir rėžėsi į iš priekio atvažiuojantį automobilį. Smūgio būta gana stipraus, nes po susidūrimo abi transporto priemonės nuskriejo į skirtingas kelio puses. Kalbama, jog golfo spidometras užstrigo ties 110 km/val žyma.
Praėjusio pirmadienio naktį nuošalioje sostinės Kairėnų gatvėje pravažiuojančio automobilio vairuotojas pastebėjo ant kelio gulintį vyrą ir pats vos ant jo neužvažiavo. Išsigandęs vairuotojas paskambino į policiją. Į įvykio vietą atvažiavę policijos patruliai ant kelio gulinčio maždaug 60 metų vyriškio pulso jau nebeužčiuopė - pėstysis buvo miręs. Manoma, kad pėsčiąjį galėjo partrenkti automobilis ir pasprukti iš įvykio vietos.
Vilniaus policija pradėjo ikiteisminį tyrimą ir paiešką žmogaus, kuris galėjo mirtinai suvažinėti keliu ėjusį vyrą. Ten, kur gulėjo žuvusysis, kelias gana siauras, aplink miškas. Vietiniai gyventojai skundėsi, kad šis kelias niekada nebuvo saugus, nes niekas nepasirūpino apšviesti šios vingiuotos ir siauros kelio atkarpos. O pravažiuojantieji šiuo keliu, pasak gyventojų, dažniausiai lekia daugiau nei 100 kilometrų per valandą greičiu. Beje, tą naktį visoje Lietuvoje irgi tvyrojo rūkas.
Pareigūnai kol kas laužo galvą, koks automobilis galėjo vyrą mirtinai nutrenkti - aplinkui nesimatė jokių automobilio detalių, nebuvo ir žuvusiojo batų. Dar viena bėda - pėstysis ėjo be atšvaitų.
„Kai šitoks tirštas rūkas, kaip kad buvo praėjusį savaitgalį, tai gali pėščiojo ir su atšvaistais nepamatyti, - sakė vairuotojas mėgėjas Šarūnas Sakalauskas. - Net, jei važiuoji ir leistinu greičiu. Važiavau ir aš tą vakarą, tai turėjau „šliaužti“ kaip sraigė, nes vos buvo galima įžiūrėti kelią - matomumas tesiekė kokius 5-10 metrų.“
Vairuotojo nuomone, keliaujantiems pėstute be atšvaitų turėtų būti skiriamos baudos. „Žvejoti ar plaukioti valtimi be gelbėjimo liemenės yra draudžiama arba tik neužsisek saugos diržo - iškart skiria baudą, tad gal ir čia derėtų priimti įstatymą, kuriuo būtų numatyta administracinė atsakomybė už vaikščiojimą be atšvaitų tamsiu paros metu“, - siūlė 20 metų lengvąjį automobilį vairuojantis vyras.
Solidžios baudos už pasišalinimą iš eismo įvykio
Kaip praneša Lietuvos Kelių policijos tarnyba, administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro (ATPEĮR) duomenimis, per šių metų dešimt mėnesių užregistruotas 271 atvejis, kai eismo dalyviai pasišalino iš eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės, vietos (pernai tokių atvejų būta - 315).
Tačiau daugėja atvejų, kai padaręs nedidelį eismo įvykį, kaltininkas nuvažiuoja. Vien Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Ukmergės rajono policijos komisariate (PK) per devynis šių metų mėnesius nustatyta 40 tokių atvejų. Sostinės AVPK Ukmergės rajono PK Kelių policijos poskyrio viršininkas Nerijus Butėnas pataria, kad net ir sukėlus nežymų eismo įvykį (užkliudomas veidrodėlis, nežymiai įbrėžiami dažai), geriau ne išvažiuoti, o užpildyti eismo įvykio deklaraciją.
"Pasitaiko tokių atvejų, kai kaltininkas išvažiuoja, visiškai nesureikšmindamas apgadinimo, o automobilio savininkui tai atrodo žymus apgadinimas. Tuomet jis kreipiasi į policiją, užfiksuojamas eismo įvykio faktas, nustatomas kaltininkas. Šiuo atveju kitą transporto priemonę apgadinęs vairuotojas jau traktuojamas kaip asmuo, pasišalinęs iš eismo įvykio vietos", - aiškina pareigūnas.
Sukėlus eismo įvykį patariama užpildyti eismo įvykio deklaraciją, tuomet draudimo kompanija apmoka už eismo įvykio metu padarytą žalą. Pasišalinus iš eismo įvykio vietos, vairuotojui gresia atsakomybė, numatyta Administracinės teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1d. ir vairuotojams tenka mokėti baudą - nuo 3000 iki 4000 litų. Taip pat gali netekti teisės vairuoti transporto priemones nuo 3 iki 5 metų. Taip pat gali teismas skirti nuo 15 iki 30 parų administracinį areštą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų. Asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones bauda skiriama nuo 4000 iki 5000 litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinis areštas nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.
Pasak pareigūnų, dauguma pabėgusių iš eismo įvykio vietos vairuotojų paprastai išaiškinami pastabių gyventojų dėka. Policija prašo gyventojus, tapusius, kad ir nežymaus techninio eismo įvykio liudininkais, ar pastebėjus pravažiuojantį automobilį su aiškiais apgadinimų požymiais, nebūti abejingais, pasižymėti automobilių valstybinius numerius, įsidėmėti spalvą ir automobilio markę. Tuomet šią informaciją perduoti policijai bendruoju pagalbos telefonu 112.
„Mirtininkų kelias“ - „Via Baltica“ tragedijos
Turbūt nėra dienos, kad kelyje „Via Baltica“ neįvyktų avarija. Ne veltui žmonės šį kelią tarpusavyje vadina Mirtininkų keliu. Paprastai po automobilių susidūrimų, (neretai susiduria vienas, o kartais ir keli vilkikai), sutrinka eismas, nes darbo atsiranda ir ugniagesiams gelbėtojams, kuriems iš sulamdytų automobilių tenka ne tik vaduoti sužeistuosius ar žuvusiuosius ir perduoti juos medikams, bet ir šalinti avarijos padarinius: surinkti sudaužytų mašinų detales, išsibarsčiusius krovinius, nuplauti kelio dangą ir t.t.
Štai ir šios savaitės pradžioje magistralinio kelio „Via Baltica“ atkarpoje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, lenko vairuojamas vilkikas, lenkė lietuvio vairuojamą DAF, tačiau nespėjo saugiai baigti manevro ir užkabino iš priekio važiavusį „Peugeot“. Nuo sunkiasvorės mašinos smūgio automobilis, kurį vairavo 24 metų marijampolietė, ėmė suktis ir atsidūrė tiesiai prieš lietuvio sunkvežimį DAF. Vairuotojas bandė išvengti susidūrimo, tačiau nepavyko - „Peugeot“ atsitrenkė ir apsivertė. Mergina nesužalota, tačiau patyrė stiprų stresą. Iš sudaužyto automobilio ji išsiropštė per išdužusį mašinos langą. Kadangi šioje magistralėje eismas labai intensyvus, pareigūnai eismo dalyvius kelioms valandoms, kad nesusidarytų spūstys, buvo nukreipę rajoniniu keliu.
Rugsėjo pradžioje vidury dienos toje pačioje magistralėje, tik Kauno rajone, už Vandžiogalos, susidūrė Panevėžio kryptimi važiavę vilkikas su „VW Passat“. Žuvo lengvuoju automobiliu važiavę vyras ir moteris, o kartu važiavusi mergina atsidūrė Kauno klinikose. Iš sumaitoto automobilio juos ištraukė ugniagesiai gelbėtojai, sukarpę metalines konstrukcijas. Dėl avarijos kaltas vilkiko vairuotojas, kurio vairuojama sunkiasvorė transporto priemonė išvažiavo į priešingą eismo juostą ir rėžėsi į „VW Passat“.
Dar viena kraupi avarija rugsėjo pradžioje įvyko kelyje „Via Baltica“, greta Sasnavos gyvenvietės. Lenko vairuojamas vilkikas „Iveco“ rėžėsi į stovintį vilkiką MAN su lietuviškais numeriais. Vienam lenkiško vilkiko vairuotojui buvo sužalota ranka, antrą „Iveco“ vairuotoją gelbėtojams teko laisvinti. Deja, greitosios pagalbos medikai konstatavo, jog žmogus miręs. Lietuvis vilkiko vairuotojas nenukentėjo.
Spalio pabaigoje toje pačioje magistralėje irgi Marijampolės savivaldybės teritorijoje, ties Puskelnių kaimu, susidūrę sudegė du vilkikai. Nukentėję automobilių vairuotojai - 32 metų Lenkijos ir 43 metų Rusijos piliečiai - buvo išvežti į ligoninę. Gaisro metu visiškai sudegė abiejų krovininių automobilių „Scania“ ir DAF kabinos su viduje esančia įranga, išsiliejo apie 600 litrų kuro.
Reikalavimai vairuotojams ir Kelių eismo taisyklės
Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties.
Lengvaisiais automobiliais, krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, motociklais ir triračiais automagistralėse nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. - ne didesniu kaip 130 km/h greičiu, nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. - ne didesniu kaip 110 km/h greičiu, greitkeliuose nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. - ne didesniu kaip 120 km/h greičiu, nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. - ne didesniu kaip 110 km/h greičiu.
Vairuojant per lietų labai svarbu nevažiuoti per arti autobusų ir sunkvežimių, nes ypač didelis vandens kiekis nuo jų ratų gali sutrukdyti saugų kito automobilio važiavimą, - teigia „Renault“ vairavimo mokyklos direktorius. Susidariusios balos - dar vienas riziką didinantis faktorius per lietų. Per pačią balą patartina važiuoti tolygiu greičiu, staigiai nestabdyti.
Statistika ir svarbūs faktai
- Nuo metų pradžios iki spalio 31 dienos Lietuvos keliuose užregistruota 2750 eismo įvykių;
- iš jų beveik 2000 įvyko dėl vairuotojų kaltės;
- žuvo 209 žmonės, sužeista - 3274.
Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis.
Kelių eismo taisyklės nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat taisyklių reikalavimų atžvilgiu.
Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui.
Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui.
Motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir duoti policijos pareigūnui patikrinti vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo ir valstybinės techninės apžiūros dokumentus, įstatymų nustatytą draudimo dokumentą, taip pat krovinio vežimo dokumentus (pagal aplinkybes).
Vairuotojui draudžiama važiuoti (tęsti judėjimą), jeigu yra (atsirado važiuojant) keleivių (krovinių) vežimo tvarkos reikalavimų pažeidimų, keliančių pavojų žmonėms ir aplinkai, kol jie bus pašalinti.
Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas.
Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo mokėti suteikti pirmąją pagalbą per eismo įvykį nukentėjusiems asmenims.
Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas, sustojęs tamsiuoju paros metu neapšviestame kelyje, išskyrus stovėti skirtas vietas, išlipęs iš transporto priemonės, privalo vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.
Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių, jeigu kelyje yra vaikų arba neįgaliųjų.
Kaip pradėti važiuoti automobiliu - Vairavimo mokykla Rigveda
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
