Gripas ir jo pasireiškimai kūdikiams bei vaikams: nuo simptomų iki prevencijos

Gripas - tai viena dažniausių šaltuoju metų laiku pasitaikančių virusinių kvėpavimo takų infekcijų. Nors dažnai painiojamas su paprastu peršalimu, gripas yra gerokai rimtesnė liga, galinti sukelti pavojingų komplikacijų, ypač mažamečiams vaikams. Suprasti skirtumus tarp šių ligų ir žinoti, kaip tinkamai reaguoti, yra itin svarbu kiekvieno tėvo užduotis.

Kas yra gripas?

Gripas yra ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, plintanti lašeliniu būdu per orą. Gripą sukelia Myxovirus influenza virusas, klasifikuojamas į 3 tipus - A, B ir C. Kasmet gripas mutuoja, atsiranda naujų jo atmainų. Gripas plinta lašeliais trimis būdais: tiesioginio kontakto metu, užkrėstais lašeliais, kai sergantis asmuo kosėja ir čiaudi, bei oru.

Maži vaikai išskiria didesnį viruso kiekį nei suaugusieji, todėl kitus gali užkrėsti 7 dienas ar net ilgiau. Būtent todėl gripas labai greitai plinta tarp vaikų mokyklose ir darželiuose, kur vienoje vietoje yra daug vaikų, nes vos vienas vaikas gali užkrėsti visą grupę.

Gripo tipai ir jų skirtumai

Yra keturi gripo virusų tipai: A, B, C ir D. Aktualiausi žmonėms yra A ir B tipai. Jie tarpusavyje skiriasi pagal struktūrą, užkrečiamumą ir sukeliamų simptomų stiprumą.

• Gripas A (Influenza A): Labiausiai paplitęs ne tik tarp žmonių, bet ir tarp gyvūnų. Todėl kartais atsiranda naujos, agresyvesnės padermės, pavyzdžiui, paukščių ar kiaulių gripas. A tipo gripas lengvai mutuoja ir geba prisitaikyti prie naujų aplinkos sąlygų, dėl to imunitetas prieš jį dažnai būna laikinas. Dėl šių savybių gripo A virusas yra labai pavojingas ir sukelia dideles epidemijas ar pandemijas.
• Gripas B (Influenza B): Plinta tik tarp žmonių, todėl nėra toks pavojingas globaliniu mastu, bet regionines epidemijas vis tiek sukelia, ypač vaikų tarpe. B tipo gripas vystosi lėčiau, tačiau jo simptomai vis tiek gali būti sunkūs.
• Gripas C: Paprastai sukelia lengvus simptomus ir nesukelia epidemijų.
• Gripas D: Pirmiausia paveikia galvijus ir, kaip manoma, nekelia pavojaus žmonėms.

Gripo simptomai kūdikiams ir vaikams

Gripo simptomai vaikams gali skirtis priklausomai nuo amžiaus ir ligos formos. Vaikams nuo 5 metų amžiaus gripo simptomai tokie pat, kaip suaugusiems: liga užpuola staiga, simptomai pasireiškia greitai, dažniausiai per 12 valandų. Atsiranda šaltkrėtis, aukšta, virš 38°C temperatūra, kaulų laužymas, raumenų ir galvos skausmas, didelis silpnumas. Vėliau pasireiškia ir peršalimo simptomai, ypač įkyrus sausas kosulys, galimas ir viduriavimas.

Tačiau vaikams iki 5 metų, ypač kūdikiams, simptomai gali skirtis ir būti netipiški, todėl jų nežinant tėvams atpažinti gripą gali būti itin sunku. Mažyliai gali sirgti ir labai lengva gripo forma - taip, kad liga gali praeiti ir nepastebėta. Vis dėlto gali susirgti tokia sunkia gripo forma, jog simptomai primena sepsį.

Pirmieji simptomai po užsikrėtimo pasireiškia per 1-3 dienas (dažniausiai per 2 dienas). Vaikams iki 1 metų apie 45 proc. atvejų gripas būna asimptominis arba pseudosimptominis. Kuo vaikai jaunesni, tuo simptomai mažiau išryškėję. Dažni simptomai yra:

• Karščiavimas (39 °C - 40 °C).
• Kosulys (gali būti stiprus ir trukti dvi savaites ar ilgiau).
• Sloga.
• Gerklės skausmas.
• Bendras silpnumas ir nuovargis.
• Galvos skausmas.
• Raumenų skausmas.
• Dirglumas.
• Miego sutrikimai.
• Apetito sumažėjimas.
• Mieguistumas (50 proc. atvejų).

Kartais gali pasireikšti vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas arba apetito stoka. Labai dažnai vaikai susirgę gripu vemia ir viduriuoja, tuo metu suaugusieji tai patiria rečiau. Vaikus taip pat kankina aukšta temperatūra, prasta savijauta.

Gripo eiga ir užkrečiamumas

Gripo sezono metu labai svarbu laikytis pagrindinių asmens higienos taisyklių: dažnai plautis rankas, vėdinti patalpas, prisidengti čiaudint ar kostint, vengti didelių žmonių susibūrimo vietų. Gripas labai greitai plinta lašeliniu būdu. Žmogus gali užkrėsti kitus dar net pats nejausdamas pirmųjų simptomų. Paprastai suaugęs žmogus gali užkrėsti kitus žmones likus vienai dienai iki pirmųjų gripo simptomų atsiradimo ir išlieka užkrečiamumas dar penkias dienas nuo jų pradžios.

Vidutinė sirgimo gripu trukmė yra apie 4-7 dienos, kai pirmieji simptomai būna stipriausi, po to palaipsniui silpnėja. Persirgus gripu sveikimo laikotarpis užtrunka 7-10 dienų ar net ilgiau, kai išlieka sausas kosulys ir jaučiamas nuovargis.

Gripo komplikacijos

Vaikams gripas trunka ilgiau nei suaugusiems, kyla didesnė komplikacijų rizika. Gripas gali sukelti įvairių komplikacijų, ypač kūdikiams ir mažiems vaikams. Dažniausios gripo komplikacijos epidemijų metu yra bakterinės superinfekcijos ir lėtinių ligų paūmėjimai (dažniausiai plaučių ir širdies).

• Pirminė virusinė pneumonija: Tai reta, bet sunki komplikacija, kurią tiesiogiai sukelia gripo virusas.
• Antrinė bakterinė pneumonija: Tai dažniausia komplikacija, dėl kurios pacientą būtina hospitalizuoti.
• Bronchitas: Ūminis bronchitas kaip komplikacija būna 10-30 proc. suaugusiųjų.
• Vidurinės ausies uždegimas: Būna apie 20 proc. vaikų, sergančių A gripo infekcija.
• Sinusitas: Serga apie 8 proc.
• Smegenų uždegimas (encefalitas): Tai yra retas, bet rimtas gripo komplikacijos atvejis.
• Raumenų audinių uždegimas (miozitas, rabdomiolizė): Kai kuriais atvejais gripas gali sukelti raumenų audinių uždegimą.
• Sepsi: Gripo viruso infekcija patekusi į kvėpavimo takus gali sukelti ekstremalų organizmo uždegiminį atsaką, kuris baigiasi gyvybei pavojinga būkle - sepsiu.

Vaikų gripas kartais primena sepsį. Jei tėvai mato, kad vaikui nekrenta temperatūra, jis pasyvus, jį pykina, reikia kreiptis į gydytojus nedelsiant.

Kada kreiptis į gydytoją?

Neskubėkite gerti vaistų nuo temperatūros. Pati dažniausia klaida, kad žmonės stengiasi numušti temperatūrą, kai ji nesiekia 38°C. Organizmas pakėlęs temperatūrą taip kovoja su ligos sukėlėjais ir neleidžia jiems daugintis. Temperatūrą numušus, neleidžiame jam to daryti. Ją reikėtų mušti tik tada, jei yra aukštesnė nei 38°C ir tai daryti paracetamoliu ar ibuprofenu. Nerekomenduojama naudoti kompleksinių preparatų, nes paracetamolio kiekį labai lengvai ir to nepastebėdami galime perdozuoti.

Į gydytoją būtina kreiptis, jei kūdikiui:

• Temperatūra virš 39 °C laikosi ilgiau nei 3 dienas.
• Pasireiškia stiprus dusulys, krūtinės skausmas.
• Atsiranda sąmonės sutrikimas.
• Dėl nuovargio sunku atsikelti iš lovos.
• Jei tėvai mato, kad vaikui nekrinta temperatūra, jis pasyvus, pykina.

Gripo gydymas kūdikiams ir vaikams

Susirgus gripu, labai svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją ir laikytis visų jo rekomendacijų, kaip gydyti ligą. Sunkesnėms gripo formoms gydyti prireiks receptinių vaistų, kuriuos skirs gydytojas. Antibiotikai gydant gripą nėra veiksmingi.

Poilsis ir skysčių vartojimas: Gausus skysčių, arbatų, vandens, sultinių, elektrolitų vartojimas padeda išvengti dehidratacijos. Sergantiems gripu pacientams rekomenduojama daug ilsėtis ir vartoti pakankamai skysčių, kad organizmas galėtų greičiau atsigauti. Vartoti daug šiltų gėrimų, skysčių.

Vaistai nuo simptomų: Gripo simptomai ir gydymas yra glaudžiai susiję, nes gydymas dažniausiai būna simptominis.

• Karščiavimui mažinti - paracetamolis ar ibuprofenas (būtina pasitarti su gydytoju dėl dozės kūdikiams).
• Slogai - purškalai su jūros vandeniu.
• Kosuliui - skirti vaistai ar pastilės (būtina pasitarti su gydytoju dėl tinkamų vaistų kūdikiams).
• Gerklės skausmui - antiseptiniai tirpalai, pastilės (netaikoma kūdikiams).

Viena iš liaudiškų priemonių padėti gripu sergančiam vaikui, daugelio išmokta iš tėvų ir senelių, yra karštas pienas su medumi. Karštas pienas su medumi nepagreitins gijimo, bet gali šiek tiek palengvinti ligos simptomus, pavyzdžiui, atsikosėjimą, bei sumažinti gerklės skausmą. Tačiau reikia prisiminti, kad tai nėra vaistai.

Antivirusiniai vaistai: Kai kuriais atvejais šeimos gydytojas gali skirti antivirusinius preparatus, pavyzdžiui, oseltamivirą. Jie trumpina ligos trukmę maždaug viena diena ir mažina komplikacijų riziką, tačiau turi būti pradėti vartoti per pirmąsias 48 valandas nuo simptomų atsiradimo.

Svarbu: Antibiotikai vartojami tik tuomet, kai prisideda bakterinė infekcija.

Prevencija nuo gripo

Bene vienintelė tikrai efektyvi gripo prevencinė priemonė - skiepai. Tačiau labai svarbu pasiskiepyti iš anksto, kad iki prasidedant peršalimo ligų sezonui spėtų susiformuoti imunitetas. Lietuvoje nuo gripo nemokamai skiepijami į rizikos grupes patenkantys žmonės: 2-7 m. amžiaus vaikai, 65 m. amžiaus ir vyresni asmenys bei nėščiosios.

Skiepai nuo gripo rekomenduojami visiems, bet ypač tiems, kurie priklauso padidintos rizikos grupėms. Vaikus gripo vakcina galima skiepyti nuo 6 mėnesių (priklausomai nuo konkrečios vakcinos gamintojo rekomendacijų). Jeigu vaikas pirmą kartą skiepijamas gripo vakcina yra jaunesnis nei 9 metų - vakcinacijos schemą sudaro dvi vakcinos dozės su 4 savaičių pertrauka. Skiepai yra efektyviausia priemonė, siekiant apsisaugoti nuo sezoninio gripo ir sumažinti galimų komplikacijų riziką.

Be skiepų, labai svarbu laikytis ir kitų higienos taisyklių, kad būtų galima efektyviai užkirsti kelią gripo plitimui.

• Rankų higiena: Dažnas rankų plovimas su muilu ir šiltu vandeniu sumažina gripo viruso perdavimą.
• Kosėjimo ir čiaudėjimo etiketas: Čiaudėdami ar kosėdami užsidenkite nosį ir burną vienkartiniu audiniu, servetėle arba kosėkite, čiaudėkite į lenktą alkūnę.
• Vėdinimas ir higiena: Vėdinti patalpas, gerti daug skysčių, ilsėtis ir būti namuose.
• Vengti masinio susibūrimo vietų: Gripo epidemijos metu patariama vengti masinių susibūrimo vietų.

Kadangi gripas labai greitai plinta, svarbu dėti visas pastangas nuo jo apsaugoti kitus šeimos narius. Pirmiausia sergantį šeimos narį, jei tik įmanoma, reikėtų apgyvendinti atskirame kambaryje.

Gripą nuo paprasto peršalimo, t.y. kitų kvėpavimo takų infekcijų, dažniausiai nėra sudėtinga atskirti pagal būdingus simptomus. Peršalus simptomai nesunkūs ir kinta palaipsniui - perštinti gerklė, užgulusi nosis, čiaudulys, vandeninga sloga, kosulys, neaukšta temperatūra, jos gali ir išvis nebūti. Nuovargis ir galvos skausmas juntamas retai ir būna silpnas. Gripas užpuola staiga, simptomai pasireiškia per 12 valandų, jie būna agresyvesni: aukšta temperatūra, kaulų laužymas, šaltkrėtis, raumenų ir galvos skausmai, atsiranda peršalimo simptomai - gerklės skausmas, sausas kosulys. Kartais pasireiškia vėmimas ir viduriavimas.

Gripas yra daug rimtesnė liga nei peršalimas. Jos teigimu, kiekvienas turėtų žinoti pagrindinius skiriamuosius gripo ir peršalimo bruožus. Jei žmonės nežino ligos kilmės ir renkasi tik simptomus slopinančius vaistus, dažniausiai po keleto dienų liga dar labiau įsismarkauja. Būtina prisiminti, kad gripas - daug rimtesnė liga.

tags: #gripas #pasireisoe #kosulys #kudikiui

• Vaikų pasakojimai su varliukais
• Lavina, judrus, ugdomasis žaidimai
• galvos skausmo priežastys nėštumo metu
• Iš grožio karalienės į laimingą motiną: Rūta Elžbieta Mazurevičiūtė-Pitkauskienė
• Valdorfo pedagogika Kazlų Rūdos „Elmos“ mokykloje-darželyje