Sveikas vaikas - tai visų tėvų svajonė ir auklėtojų tikslas. Ar vaikas toks užaugs, priklauso nuo suaugusiųjų - kokias sąlygas vaikui augti ir vystytis jie sudarys. Vaiko organizmą labai stipriai veikia jam skiepijamas gyvenimo būdas bei aplinka, kurioje auga. Judėjimo stoka, televizija, kompiuteriai, užteršta aplinka lemia nevisavertį vystymąsi ir augimą. Didelę įtaką tinkamai vaiko raidai turi tėvai ir mokytojai, todėl jie turi bendradarbiauti, vieni kitiems padėti. Jie su vaiku praleidžia daug laiko, rodo pavyzdį, perteikia žinias, gebėjimus ir įpročius.
Fizinis aktyvumas - tai veiksnys, kuris formuoja žmogaus organizmą ir jo funkcijas. Jis ugdo ir stiprina visas organizmo sistemas, veikia jų funkcijas ir gyvybingumą. Žmogui fizinis aktyvumas reikalingas lygiai tiek pat, kiek maistas ir oras. Tai ypač svarbu ikimokyklinio amžiaus vaikams, kurie intensyviai auga ir tobulėja. Jiems būdingas didelis judėjimo poreikis, kuris yra prigimtinis, o ne suvokiamas sąmoningai. Laikoma, kad judėjimas yra pagrindinis biologinis žmogaus raidos veiksnys, skatinantis organizmo vystymąsi. Judant gerėja žmogaus motorika ir fiziniai gebėjimai. Ne visų vaikų motorika vystosi vienodu tempu.

Nuolatinis fizinis aktyvumas, ypač augimo laikotarpiu, atlieka panašų vaidmenį kaip sportininkų treniruotės. Fizinis krūvis didina raumenų masę, apimtį, jėgą ir stangrumą. Sausgyslės ir raiščiai sustiprėja, tampa elastingi, pakelia didesnį krūvį. Mažųjų kūno kultūra neatsiejama nuo visų raumenų grupių lavinimo. Ypač svarbu treniruoti silpnesnes raumenų grupes, pavyzdžiui, pilvo preso raumenis, kurie užtikrina normalų vidaus organų darbą. Dažnai šiems, taip pat ir pečių juostos bei riešo raumenims, skiriama per mažai dėmesio.
Augančio žmogaus organizme kaulų mažėja, nes jie suauga vienas su kitu. Naujagimis turi apie 400 kaulų, ikimokyklinio amžiaus vaikas - apie 300, o suaugęs žmogus - 208. Visi ikimokyklinuko kaulai yra minkšti ir elastingi, nes kremzlinio audinio juose yra daugiau nei kaulinio. Vaikui augant kauluose mažėja vandens, ir jie vis labiau prisisotina mineralinių medžiagų. Tinkamas kaulų vystymasis yra glaudžiai susijęs su vaiko fiziniu aktyvumu - taisyklinga kaulo struktūra susiformuoja tik jį veikiant gniuždymo ir tempimo jėgoms.
Ikimokyklinio amžiaus vaiko širdis yra palyginti maža ir silpna, o organizmo jaučiamas deguonies bei maistinių medžiagų poreikis, kurias perneša kraujas, - didelis. Todėl vaiko širdis turi dirbti intensyviau nei suaugusiojo. Lyginant su pastaruoju, vaiko kraujospūdis yra mažesnis, o pulsas - dažnesnis. Plaučiai vystosi kartu su krūtinės ląsta, kuri vaikui augant keičia formą. Iš pradžių krūtinės ląsta būna statinės pavidalo, vėliau, susiplodama ir išsitempdama, įgauna nupjauto kūgio formą. Vaiko plaučių tūris yra nedidelis, tai kompensuojama dažnesniu kvėpavimu. Taigi, judėjimas aktyvina kvėpavimo sistemą, nes plaučiams tenka atlikti didesnį darbą.

Fizinis aktyvumas skatina nervų sistemos brendimą, greičiau susiformuoja judesius kontroliuojantys smegenų centrai. Paspartėja nervinių impulsų perdavimas, o tai lemia geresnę judesių koordinaciją. Rūpindamiesi savo vaikų sveikata, tėvai turi sudaryti jiems deramas motorinio vystymosi sąlygas. Ribojant vaikų fizinį aktyvumą vėlinamas motorinis, fizinis ir psichinis vaiko vystymasis. Judesių lavinimas neatsiejamas nuo vaiko protinio ugdymo. Fizinė veikla turėtų būti praturtinama užduotimis intelektui ugdyti, pasauliui pažinti. Pavyzdžiui, suskaičiuoti, kiek kartų metei kamuolį aukštyn, draugui, kiek kartų sugavai, pasakyti, kuris kamuolys - guminis ar kimštinis - yra didesnis, kuris sunkesnis, kokios jis formos ir spalvos. Arba, tarkime, nustatyti, kokios formos taikinys, į kurį metamas smėlio maišelis - apskritimo, kvadrato, ar trikampio. Kokių spalvų yra ant jo nubrėžti koncentriniai ratai, kuris iš jų didesnis.
Ikimokyklinio amžiaus vaikų fizinio ugdymo pagrindas yra visapusiškas fizinis parengimas, kompleksinis fizinių ypatybių lavinimas. Įvairūs pratimai ir žaidimai praturtina vaikų judėjimo patirtį, supažindina su skirtingais judesiais, elementariausiais sporto šakų veiksmais. Fizinės ypatybės ugdomos kompleksiškai. Vaikai sistemingai mokomi kaskart vis sudėtingesnių judesių. Sąlygos dažnai keičiamos, palengva sunkinamos. Veiksmai atliekami su įvairaus dydžio, formos, svorio priemonėmis. Tai ugdo gebėjimą diferencijuoti judesių parametrus, pajausti erdvę, suvokti laiko trukmę. Nereikia pernelyg daug dėmesio skirti technikos mokymui.
Fiziniai pratimai yra vienas iš būtinų dienos režimo komponentų. Aktyvus vaikų poilsis, judri ir įdomi veikla mažina psichinį nuovargį, didina ir palaiko darbingumą, gerina vaiko fizinę būklę. Aktyvus pasivaikščiojimas yra daug efektyvesnis už pasyvų, kurio metu vaikai mažai juda - stovi, sėdi, vaikštinėja. Mankštai reikia parūpinti tinkamą aplinką. Darželyje tai - sporto salė ar kita tam pritaikyta ir paruošta patalpa. Ruošiant vietą mankštinimuisi namie, reikėtų perstumti arba pernešti trukdančius baldus. Svarbu pasirūpinti dviem dalykais: besimankštinančiųjų saugumu, kad jie neužsigautų, nesusižeistų, taip pat kad nebūtų gadinamas interjeras, pavyzdžiui, mėtant sviedinį.

Žaidybinio pobūdžio pratybos teikia vaikams džiaugsmo, žadina smagią, žvalią nuotaiką. Mažyliai džiaugsmingai reaguoja, jeigu auklėtoja yra švelni, judri, linksma, domisi jų atliekamais veiksmais, pati žaidžia kartu. Juos įtraukia įdomios užduotys, žaislai, įrengimai, judėjimo erdvė. Vaikams nuobodu, kai jie mažai užimti, ilgai reikia laukti eilės atlikti veiksmus, kai užduotys neįdomios. Vaikui būtina sudaryti įvairiapusio judėjimo galimybes, jį aktyvinti ir skatinti. Mankštinimasis ikimokyklinukui turi būti smagus užsiėmimas. Vaikui labai svarbu, kad jis darželyje su kitais vaikais ar namie su tėvais galėtų pašokinėti, pamėtyti sviedinį, varžytis ir nugalėti, pasimokyti naujų judesių, o ką nors išmokęs - turėtų kam pasigirti. Tačiau suaugusieji šioje programoje privalo numatyti ir sveikatingumo bei edukacinių tikslų įgyvendinimą. Reikia pasirinkti tinkamus pratimus ir vadovauti juos atliekant.
Parinkti tinkamus pratimus nėra lengva. Nereikėtų siūlyti ir pernelyg lengvų pratimų, o tuos, kuriuos vaikas išmoksta atlikti - palaipsniui sunkinti. Sudėtingesnius, didesnių fizinių ir psichinių pastangų reikalaujančius pratimus rekomenduotina kaitalioti su lengvesniais, tada vaikas galės pailsėti. Raumenų grupių veiklos kaita - irgi svarbus pratimų atrankos kriterijus. Pamankštinus kojas, reikia imtis rankoms skirtų pratimų - tuo metu kojų raumenys galės ilsėtis; pamankštinus pilvo raumenis, pradėti mankštinti nugarą ir t. t. Nereikia vaiko versti daryti pratimą, jei vaikas bijo ar nenori jo atlikti dėl kitų priežasčių. Kad mankšta būtų vaikui maloni ir teiktų džiaugsmą, ji turi vykti ramioje, draugiškoje, savitarpio supratimo atmosferoje. Žaidimų taisyklės turėtų būti paprastos ir aiškios. Vaikas paprastai stengiasi parodyti, kad mokės, ir labiau susidomi pratimu. Dažna ikimokyklinukų mankštinimosi forma yra mėgdžiojamieji žaidimai. Vaikas mėgdžioja jam žinomų gyvūnų, daiktų elgesį arba judesius. Žaidimą patartina organizuoti taip, kad vaikas turėtų galimybę laimėti. Nuolatos pralaimėdamas jis praras norą rungtyniauti ir mankštintis.
Optimalus mankštinimosi laikas - 20-30 min. Šis laikas priklauso nuo vaiko norų, galimybių ir susidomėjimo. Ir priešingai - kai vaikas nerodo nuovargio požymių ir dar norėtų mankštintis, mankštos laiką galima pratęsti. Kiek kartų kartoti kiekvieną pratimą, ir kiek jis turi trukti, taip pat priklauso nuo individualių vaiko galimybių.
Štai keletas pratimų, kuriuos galima atlikti su vaikais tiek namuose, tiek darželyje:
Pirmuosius pratimus galima atlikti net ir lovytėje, ypač jei vaikutis tingi keltis. Pradėkite nuo kvėpavimo ir labai gero pasirąžymo, kad ištampytumėte visą kūną. Kvėpuoti reikėtų giliai ir lėtai: giliai įkvėpkite, kol suskaičiuos iki 3, sulaikyti kvėpavimą, po to pamažu iškvėpti per suspaustas lūpas. Pratimą kartokite 3 kartus. Įkvėpkite pro nosį ir išpūsti kuo daugiau oro pro burną, tarsi stengiantis pripūsti žaislą.
Žaidimai ir priemonės, kurios praturtina mankštą:
Kempinėles galime paversti slidėmis, rogutėmis, akmenėliais, plaustais. Kempinėles galime skaičiuoti, bokštą statyti, kempinių mūšį pažaisti… ir dar begales įdomybių su kempinėlėmis.
Užrašykite savo vardą, kiekviena varde esanti raidė turi priskirtą užduotį, pratimą. Pažvelkite į lentelę ir štai jūs jau turite visą pratimų kompleksą, kurį atlikite kiekvieną rytelį šią savaitę! Kad būtų smagiau atlikite pratimus klausantis mėgstamos muzikos!

| Raidė | Pratimas/Užduotis |
|---|---|
| A | Atsistokite ant vienos kojos 10 sekundžių |
| B | Padarykite 5 pritūpimus |
| C | Pašokinėkite ant abiejų kojų 10 kartų |
| D | Nubėkite ratuką kambaryje (arba vietoje) |
| E | Ištieskite rankas į šonus ir pasukite liemenį į kairę bei dešinę |
| F | Atlikite "Lėktuvėlio" pratimą 3 kartus |
| G | Pakelkite kelius aukštai 5 kartus su kiekviena koja |
| H | Padarykite 5 atsispaudimus nuo sienos |
| I | Pasitempkite rankas aukštyn, lyg siekdami dangaus |
| J | Pavaikščiokite ant pirštų galų 10 žingsnių |
| K | Pavaikščiokite ant kulnų 10 žingsnių |
| L | Padarykite "Tiltelį" (keliant dubenį į viršų) 3 kartus |
| M | Pamėtykite kamuolį į viršų 5 kartus |
| N | Pasukite galvą į šonus 5 kartus |
| O | Apsukite rankomis ratą į priekį ir atgal (po 5 kartus) |
| P | Atlikite "Nykštukai - milžinai" pratimą 5 kartus |
| R | Papurtykite rankas ir kojas 10 sekundžių |
| S | Pasėskite ant grindų ir bandykite pasiekti kojų pirštus |
| T | Pašokinėkite ant vienos kojos 5 kartus (tada pakeiskite koją) |
| U | Atlikite gilų įkvėpimą ir iškvėpimą 3 kartus |
| V | Pasukinėkite riešus ir čiurnas |
| Z | Atsigulkite ant nugaros ir atsipalaiduokite 10 sekundžių |
Vis daugiau vaikų diagnozuojama netaisyklinga laikysena, sąnarių ar stuburo padėtis, funkciniai sutrikimai. Dažniausiai dėl to, kad vaikai per mažai juda, per daug naudojasi išmaniaisiais prietaisais. Ir liūdniausia, kad fizinis aktyvumas turi tendenciją vis mažėti. Tiek mokslas, statistika, patirtis rodo - kad vaikų tarpe gana dažnai pasitaiko griaučių - raumenų sistemos sutrikimai ir susiduria vis jaunesnio amžiaus vaikai. Šiomis dienomis sunku įsivaizduoti gyvenimą be išmaniųjų technologijų, tenka net ir mokytis iš jų.
Plokščiapėdystė - tai dažniausiai pasitaikanti pėdos deformacija, kuri susiformuoja tada, kai pėdų raiščiai ir jų kojų raumenys yra susilpnėję. Silpni raumenys ir raiščiai greitai išsitempia ir nebeišlaiko taisyklingos pėdos formos. Kaip atpažinti, ar Jūsų vaikas yra plokščiapėdis? Sušlapinkite vaiko pėdutes vandeniu ir perveskite vaiką basomis kojomis per kambarį. Darželyje dirbanti visuomenės sveikatos specialistė su „Voveriukų“, „Kačiukų“, „Ančiukų“ ir „Pelėdžiukų“ grupės ugdytiniais ir jų auklėtojomis atliko įvairius, judrius pratimus, kurie aktyvina pėdos skliautą, mažina virtimą į vidų: pėdučių mankštas, keliavimas lanku, praėjo balansinio ir dygliuoto kelio eiseną. Kojų pirštų pagalba buvo bandoma nupiešti veideliui šypseną, nosį, plaukus. Išskleiskite didelį laikraščio lapą ir paprašėme vaikų jį sugniaužyti į kamuoliuką. Vėliau pamėginome paimti kamuoliuką kojų pirštukais ir įmesti į šalia stovintį krepšį. Visi patyrė daug teigiamų emocijų, svarbu, kad pėdučių mankštos būtų įdomios, patrauklios, nes priešingu atveju vaikai pratimus atliks nenoriai ir nebus pasiekta pageidaujamo poveikio.

Griaučių - raumenų sistemos sutrikimai - tai kalba apie laikyseną, netaisyklingą sąnarių ir stuburo padėtį, funkcijų sutrikimą ir tai gana dažnai galime pastebėti vaiko augimo periode. Sutrikimams didelę įtaką turi nepakankamas arba netinkamas vaikų fizinis aktyvumas, mityba, ergonomiškai nepritaikyta mokymosi vieta, per ilgas naudojimasis išmaniosiomis technologijomis, mokyklinių kuprinių per didelis svoris bei jų nešiojimo būdai. Ir didelė problema yra ta, kad vaikų fizinis aktyvumas turi tendenciją mažėti, o sėslus gyvenimo būdas dominuoja, kas taip pat turi didelę neigiamą įtaką vaiko organizmui. Taip pat, dėl pasaulinio lygio viruso epidemijos ir visuomenei paskelbto karantino, vaikų mokymasis nuotoliniu būdu bei dar labiau apribotas fizinis aktyvumas atnešė ne menkių pasekmių, pastebėjome, kad vaikai sugrįžo turėdami netaisyklingą laikyseną. Kodėl blogai yra netaisyklinga laikysena ir kodėl siūlome į tai nežiūrėti atmestinai?
Kodėl turime į tai atsižvelgti? Vaikų kauluose yra daugiau vandens, organinių medžiagų ir kremzlinio audinio, tačiau mažiau mineralinių druskų, dėl šių priežasčių kaulai yra labiau elastingi ir rečiau lūžta, tačiau - greičiau iškrypsta. Todėl parinkus netinkamą fizinį krūvį ar pratimus, galime pakenkti vaiko laikysenai ir leisti jai iškrypti. Kitas labai svarbus vaiko augime etapas, tai brendimas, kuriuo metu lytiniai hormonai gali turėti įtakos mūsų kaulams, tiek berniukų bei mergaičių hormonai skatina kaulų augimą ir stiprėjimą, todėl šiuo laikotarpiu turime būti itin atsargūs ir dėmesingi tam, kad augimas būtų sklandus ir nesukeltų neigiamų veiksnių kaulams ar raumenims.
Mokslas seniai įrodė, kad fizinis aktyvumas turi labai didelį ir teigiamą poveikį, tačiau kas kartą mes pamirštame ir manau pats laikas priminti! Tėvai turi pasirūpinti augančio vaiko būreliais ir pirmiau tokiais, kuriuose yra akcentuojamas fizinis aktyvumas. Tačiau, ne bet koks fizinis aktyvumas, o tinkamai parinktas ir dozuotas (leisdami vaiką į sportinius užsiėmimus/būrelius, siūlau atsižvelgti ir pasidomėti, kiek ir kaip kokybiškai yra skiriamas fizinis pasiruošimas ir kaip vykdoma pati fizinė veikla). Kaip taisyklė, seniai jau aišku, kad ant vieno peties kuprinės nešioti niekas nepataria, nes tai turi neigiamą įtaką laikysenai ir eisenai. Tačiau svarbi yra ir kuprinės padėtis, jos svoris. Netolygiai paskirstytas svoris kuprinėje ir nevienoda padėtis abejose kūno padėtyse sąlygoja galvos, pečių ir liemens padėtį, dėl to pradeda formuotis netaisyklinga laikysena. Nešdamas per sunkią kuprinę, vaikas yra priverstas labiau lenktis į priekį, tokiu būdu nugara ir raumenys įgauna didesnį krūvį, kurio neatlaiko. Kuprinės svoris neturi viršyti 10 - 15 proc. vaiko svorio.
Atkreipkime dėmesį ne tik į namuose esančią mokymosi vietą, tačiau ir ar darželis, mokykla užtikrina saugumą, mokymosi vieta turi būti suplanuota taip, kad atitiktų vaiko amžių bei ūgį. Atkreipkime dėmesį ne tik į namuose esančią mokymosi vietą, tačiau ir į tai, ar mokyklos, darželio darbo vieta atitinka vaiko amžių bei ūgį. Ar sėdimoji dalis su kėdės atlošu sudaro 90 laipsnių kampą, ar vaikas giliai sėdi ant sėdimosios dalies tiesiai laikant nugarą nuo jos apatinės dalies iki galvos. Kojos turi būti sulenktos taip pat stačiu kampu tiek ties klubais, tiek ties keliais, pėda turi pilnai remtis į grindis. Tarp stalo ir kūno, tiksliau liemens - turi likti tarpas, tačiau labai nedidelis, apie 3cm. Disciplina - tai išmokti sėdėti taisyklingai, o to mokytis reikia ne tik tada, kai jau yra pakrypusi laikysena, bet nuo mažų dienų. Svarbu, jei vaikas naudojasi kompiuteriu, tai turėtų vyktų prie stalo o ne ant lovos ir kompiuteris būtų akių lygyje, tai yra kaklas nebūtų palenktas žemyn, nugara tiesi, nesusikūprinę, ta pati taisyklė galioja ir su kitomis išmaniosiomis technologijomis. Taip pat nepamirškime reguliariai tikrinti sveikatos būklę.
Tinkama fizinė veikla (tai nėra vien vaiko šokinėjimas ant lovos ar tiesiog bėgiojimas po namus/kiemą) ir tinkamai, atitinkantys amžių parinkti pratimai vaikams - padeda išvengti netaisyklingos laikysenos, kadangi tinkamai yra stiprinami raumenys. Štai keletas pratimų, padedančių stiprinti raumenis ir formuoti taisyklingą laikyseną:

Jei vis tik jūsų vaikas susidūrė su netaisyklinga laikysena, jums padėti visada yra pasiruošę „Strakaliuko“ kineziterapeutai.
Baigiant mankštelę, o taip pat ir tarp pratimų galima padaryti atpalaiduojančių pratimų. Kartais užtenka tiesiog papurtyti rankas ar kojas, kad raumenys atsipalaiduotų.