Kūdikio Netektis: Skausmas, Priežastys ir Palaikymas

Kūdikio laukimas paprastai yra džiaugsmo ir vilties kupinas metas. Tačiau kartais ši kelionė netikėtai nutrūksta. Kūdikio netektis - ar tai būtų ankstyvas persileidimas, negimdinis nėštumas, ar mažylio mirtis vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu ar netrukus po gimimo - yra vienas skaudžiausių patyrimų, galinčių ištikti šeimą. Ši netektis paliečia ne tik fiziškai, bet ir emociškai, palikdama gilius randus visam gyvenimui.

Kūdikio netektis: priežastys ir išgyvenimai

Kodėl? Klausimas, į kurį ne visada yra atsakymas

Susidūrus su netektimi, natūraliai kyla klausimas „Kodėl?“. Tėvai ieško priežasčių, paaiškinimų, kartais kaltina save ar aplinkybes. Deja, net ir atlikus išsamius medicininius tyrimus, ne visada pavyksta rasti tikslią kūdikio mirties priežastį. Tai gali dar labiau sustiprinti skausmą, pyktį, bejėgiškumo ir vienatvės jausmą.

Svarbu suprasti, kad nesugebėjimas rasti atsakymo nereiškia, jog kažkas buvo padaryta „ne taip“. Kartais gamtoje tiesiog įvyksta skaudūs, sunkiai paaiškinami dalykai.

Skirtingos netektys - panašus skausmas

Nors aplinkybės skiriasi, skausmas netekus kūdikio yra realus ir gilūs, nepriklausomai nuo nėštumo trukmės.

• Savaiminis persileidimas: Tai viena dažniausių nėštumo komplikacijų - manoma, kad taip baigiasi maždaug 1 iš 4 nėštumų. Dauguma (apie 80%) persileidimų įvyksta pirmąjį trimestrą (iki 12 savaičių). Dažniausia priežastis (virš 50% atvejų) - vaisiaus genetiniai sutrikimai, nesuderinami su gyvybe, dėl kurių jis tiesiog negali normaliai vystytis. Nors tai natūralus gamtos procesas, tėvams tai yra svajonių, lūkesčių ir laukto kūdikio netektis. Deja, visuomenėje ši netektis kartais nuvertinama („geriau anksčiau nei vėliau“, „bus dar tų vaikų“), o tėvai linkę slėpti savo skausmą, jausti kaltę ar gėdą. Labai svarbu leisti sau gedėti ir pripažinti šios netekties svarbą.
• Negimdinis (ektopinis) nėštumas: Pasitaiko rečiau (iki 2% nėštumų). Embrionas įsitvirtina ne gimdoje (dažniausiai kiaušintakyje). Toks nėštumas negali sėkmingai vystytis ir kelia pavojų moters sveikatai bei gyvybei, todėl būtina medicininė intervencija (gydymas vaistais arba operacija). Nors nėštumas nutrūksta labai anksti (dažniausiai apie 7-8 savaitę), tėvų patiriamas praradimo skausmas gali būti lygiai toks pat stiprus kaip ir vėlesnės netekties atveju, nes prarandamas lauktas ir planuotas vaikas.
• Perinatalinė mirtis: Tai kūdikio mirtis nuo 22 nėštumo savaitės iki 7 dienų po gimimo (apima negyvagimius ir ankstyvąsias naujagimių mirtis). Lietuvoje kasmet gimsta apie 150-200 negyvų kūdikių. Ši netektis yra ypač skaudi, nes įvyksta vėlai, kai kūdikis jau buvo beveik „čia pat“. Tėvai patiria didžiulį šoką, sielvartą, kaltės jausmą. Prisideda ir sudėtingas aspektas - kaip apie tai pranešti artimiesiems, draugams, bendradarbiams, kurie jau žinojo apie laukimą ir džiaugėsi kartu.

Tragiška motinos istorija: nelaimingas atsitikimas ir aplinkinių požiūris

Skausmo ir nevilties ištikta mama

Skausmo ir nevilties ištikta mama socialiniuose tinkluose pasidalijo naujausia žinia - papasakojo, kad yra labai sudėtingoje situacijoje tiek psichologiškai, tiek ir finansiškai. „Esu palūžusi po tragedijos. Alytaus skausmo užuovėja sutiko man padėti palaidoti vaiką, nes pinigų laidotuvėms neturiu, tikėkimės, kad laidotuvės man nekainuos. Jeigu kas gali padėti ir prisidėti prie kūdikio laidotuvių, būčiau dėkinga“, - viename iš įrašų savo skausmu dalijasi motina.

Moteris pasakoja, kad šiuo metu yra ligoninėje ir negali grįžti į tą butą, yra šokiruota ir giliai sukrėsta, geria raminamuosius vaistus ir negali nustoti verkti. „Mano kūdikis man vis dar stovi akyse, kai man liepė atsisveikinti, apkabinau atšalusį vaiko kūnelį ir pasakiau, kad be vaiko negyvensiu, kaip man yra sunku <...> Niekas to nesupras, koks yra mano skausmas, kaip motinos. Yra šlykštūs žmonės, kurie šiai dienai džiaugiasi mano kūdikio mirtimi“, - su ašaromis akyse dalijasi motina.

Lemtingos akimirkos ir įtarimai dėl SKMS

Kitame publikuotame vaizdo įraše moteris sako, kad tai buvo nelaimingas atsitikimas, ji kelia versiją, kad tai buvo staigios kūdikio mirties sindromas. „Aš savo vaiką be galo mylėjau ir niekada gyvenime prieš vaiką nebūčiau drįsusi pakelti rankos. Čia buvo nelaimingas atsitikimas, paprasčiausiai miegodama tą vaiką užspaudžiau, greičiausiai taip ir buvo. Nes padaviau maitinti krūtinę ir po maitinimo, kai vaiką padėjau į lovytę vaikas pradėjo kraujuoti iš akių, nosies ir burnos. Pamačius, kad vaikas mėlynuoja, baltuoja - iškviečiau greitąją. Jūs neįsivaizduojate, jis tiesiog mano rankose numirė. Atvažiavo medikai, bet nieko nebegalėjo padaryti. Greičiausiai tai yra staigios kūdikio mirties sindromas, bet visi žmonės, kurie nežinodami šneka visokias nesąmones, tie patys kaimynai, kurie rakindavo virtuvę, kurie šūkavo prie mano durų, kurie man sakė, kad mane su vaiku išgins, jie džiaugiasi mano kūdikio mirtimi“, - šneka ji.

Lemtingas nuovargis ir kaimynystės įtampa

Kaip moteris pasakojo portalui AlytusPlius.lt, tragedijos dieną ji teigia buvusi visiškai išsekusi. Pasak Indrės, dėl nuolatinio kaimynų triukšmo ji buvo nemiegojusi apie parą ar net pusantros. Po pietų, išėjus ją aplankiusiems draugams, moteris nusprendė pamaitinti sūnų. „Pasidėjau vaiko galvytę ant žasto. Daviau krūtinę, paskutinį kartą pamačiau, kaip jis žiūrėjo tomis mėlynomis akytėmis… ir užmigau iš nuovargio“, - pro ašaras prisiminė motina. Ji atvirai pripažįsta faktą, kad miegodama galėjo netyčia prispausti kūdikį. Pabudusi po kelių valandų, ji rado sūnų pabalusį ir pageltusį. Jos teigimu, iš vaiko nosies, akių ir burnos bėgo kraujas. Moteris nedelsdama paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Pagal skambučio operatoriaus nurodymus, ji bandė kūdikį gaivinti, tačiau, jos teigimu, tikėtina, jog jis nustojo kvėpuoti dar prieš atvykstant medikams. „Aš klykiau ir rėkiau, prašiau medikų, kad jie gaivintų dar ir dar… Tai kaip košmaras. Paprašiau pagalbos, nes negalėjau likti tame bute, neturėjau sau vietos. Dabar esu Kauno klinikose“, - sekmadienio vakarą pasakojo ji.

Indrė gyvena nuomojamame būste Alytuje, Putinų mikrorajone. Anot jos, santykiai su kaimynais buvo itin įtempti. Moteris naujienų portalui AlytusPlius.lt pateikė policijos išrašus, rodančius, kad ji ne kartą kreipėsi į pareigūnus dėl triukšmo ir, kaip teigia, piktavališko kai kurių asmenų elgesio, kai jai esą buvo neleidžiama eiti į bendro naudojimo virtuvę pasiimti vandens kūdikiui. „Situacija buvo tokia prasta, kad socialinė darbuotoja, bandžiusi atnešti man vandens, taip pat buvo apstumdyta“, - pasakojo Indrė. Motina teigia, kad būtent ši aplinka ir nuolatinis stresas neleido jai tinkamai pailsėti ir pasirūpinti savimi bei naujagimiu. Ji taip pat pripažįsta jaučianti didžiulę asmeninę kaltę, kad neišėjo į moterų krizių centrą ir nepaliko, jos žodžiais, toksiškos aplinkos. „Jau buvau pradėjusi planuoti. Mano nuomojami du kambariai buvo tvarkingi, atrodė tarsi gera aplinka kūdikiui. Bet labai kentėjau nuo triukšmo“, - sakė ji. Be to, kūdikis turėjo akių uždegimą, kurį motina gydė lašais, tačiau bendra vaiko būklė jai kėlė nerimą. Vos gimęs kūdikis, Indrės teigimu, buvo sirgęs gelta.

Kaimynų liudijimai ir konfliktai

Daugiabutyje gyvenantis keturių mažamečių vaikų tėvas Ramūnas pasakojo tą vakarą buvęs laiptinėje ir išgirdęs garsą, kuris iškart sukėlė nerimą. „Grįždami čia parūkę, išgirdome tokį bumtelėjimą, lyg kažkas nukristų. Po to smūgio maždaug per pusvalandį atvažiavo greitoji. Po kažkurio laiko supratome, kad nebėra vaiko“, - sakė vyras. Pasak jo, netrukus laiptinėje ėmė rinktis kaimynai, žmonės esą buvo šoko būsenoje, nes niekas negalėjo patikėti tuo, kas įvyko. „Visi buvo ištikti šoko - kaip taip galėjo nutikti? Vėliau matėme, kaip išneša kūdikėlį“, - prisiminė jis.

Ramūnas teigė, kad santykiai su kūdikio mama, anot jo, jau anksčiau buvo įtempti. Vyras tikino, kad dėl konfliktų ne kartą buvo kviestos tarnybos. „Su ja pačia pastoviai problemos būdavo. Ji rėkdavo ant vaiko, visi kaimynai girdėdavo. Buvo atvykusi ir policija, ir vaikų teisės“, - tvirtino pašnekovas. Jo teigimu, vieną kartą moteriai net esą buvo skirta bauda už melagingą policijos iškvietimą. „Ji kviesdavo policiją iš niekur nieko. Priešpaskutinį kartą gavo baudą“, - sakė vyras.

Vyras teigia, kad po tragedijos pats tapo viešų kaltinimų taikiniu socialiniuose tinkluose. Anot jo, moteris paskelbė įrašus, kuriuose kaltino jo šeimą. „Dėl to parašiau pareiškimą policijai“, - sakė Ramūnas. Jis tikino, kad iki moteriai atsikraustant į šį namą, jokių konfliktų čia nebūdavo, o kaimynai gyveno ramiai. „Kol jos nebuvo, viskas buvo puikiai. Per dvejus metus net policijos nemačiau. Ji tik atsikraustė - viskas prasidėjo“, - teigė vyras.

Pasak kaimyno, gyventojai po tragedijos ėmė kalbėti įvairias versijas, tačiau pats jis pripažino, kad tiksliai nežino, kas įvyko. „Nežinome, ar ji pametė vaiką, ar kažkas nutiko - neturime ką pasakyti. Tiesiog baisu“, - sakė jis. Vyras taip pat teigė, kad girdėjo kalbų apie galimas įvykio aplinkybes, tačiau pabrėžė, jog tai - tik žmonių spėjimai, o ne patvirtinti faktai.

Draugės versija ir pagalbos poreikis

Kitokią įvykių seką nurodė mirusio kūdikio mamos draugė. Ji tvirtino, kad nelaimė galėjo nutikti moteriai pabudus išsigandusi dėl nukritusio daikto. „Ten termosas nukrito, ji išsigando. Pabudusi pamatė, kad vaikas dar buvo šiltas, labai išsigando“, - sakė ji. Anot pašnekovės, moteris iškart bandė kviesti pagalbą. „Pirmiausia ji skambino 112, ją telefonu mokė, kaip gaivinti, bet ji tiesiog nemokėjo to daryti, nesuprato, kaip“, - teigė draugė. Ji pabrėžė, kad mama esą stengėsi padėti kūdikiui, tačiau galėjo sutrikti iš šoko ir panikos.

Kai kurie namo gyventojai svarsto, ar moteriai buvo suteikta pakankamai pagalbos auginant kūdikį. Viena kaimynė išreiškė nuomonę, kad vienai auginti vaiką jai galėjo būti sudėtinga. „Jeigu tau atiduoda vaiką, gal neturėtų leisti rinktis, kur gyventi. Gal turėjo dar metus stebėti institucijos, kad matytų, kaip tvarkosi“, - svarstė ji.

Staigios kūdikio mirties sindromas (SKMS): prevencija ir supratimas

Naujagimio atėjimas į šeimą atneša jaudulį, laimę, tačiau kartu ir nemažai baimių, dėl kurių jaudinasi naujieji tėveliai. Dažnas tėvelis prisipažįsta, kad stebi savo miegantį mažylį retkarčiais vis patikrindamas, ar vaikelis kvėpuoja. Dažniausiai taip elgiamasi dėl staigios kūdikio mirties sindromo (SKMS) baimės. Apie šį sindromą nėra kalbama daug, tačiau baimių liks mažiau, kai žinosite, kaip sumažinti riziką šiam sindromui pasireikšti.

SKMS sąvoka pirmą kartą buvo paminėta 1960-ųjų pabaigoje, o 1991 metais buvo peržiūrėta ir patikslinta, kaip „staigi kūdikio mirtis, jaunesnio nei vienų metų amžiaus, mirusio dėl priežasties, kurios net po kruopštaus kūdikio ištyrimo, tokio kaip autopsija, negalėjo paaiškinti net ekspertai“. (Willinger et al, 1991).

SKMS rizikos mažinimas: saugaus miego rekomendacijos

Didžiausia dovana jūsų naujagimiui - tai saugus jo miegas.

• Guldykite vaikelį ant nugaros. Visada guldykite ir mikdykite savo kūdikį tik ant nugaros. Tiek dieną, tiek naktį. Statistika rodo, kad miegas ant pilvo padidina SKMS riziką. Tad ant pilvo mažylį guldykite tik dienos mietu, kai jis nemiega ir tai darykite ne lovoje. Kūdikis turi būti paguldytas į lovelę ant nugaros, net tuomet, jei yra irzlus, peršalęs. Leiskite savo kūdikiui gulėti ant pilvo, bet ne lovelėje - parinkite tam vietą ant grindų ar žaidimo kilimėlio.
• Nemiegokite vienoje lovoje. Visos mamos prisipažįsta, kad laikytis šios taisyklės - itin sudėtinga. Norisi naktį jausti mažylį šalia ir žinoti, kad jis saugus. Tačiau kūdikiui saugiausia - jo lovelėje. Tai nereiškia, kad jis turi miegoti atskirame kambaryje. Mažyliui geriausia savo lovelėje, kuri yra prie tėvų lovos. Jei pamaitinote kūdikį krūtimi, būtinai paguldykite jį atgal į lovelę. Jeigu migdote kūdikį „Kūdikio lizde“, jį galite laikyti ant savo lovos. Tiesiog laikykite lovelę arti savęs. Laikykite kūdikio lovelę tėvų kambaryje tol, kol jam sukaks mažiausiai 6 mėn. Niekada neužmikite su savo kūdikiu vienoje lovoje, fotelyje ar ant sofos. Nepamirškite, kad kūdikiui negalima miegoti su kitais vaikais.
• Guldykite į atskirą lovytę. Kūdikis turi būti paguldytas į lovelę be užkloto/pledo, pagalvės, be miegui skirtų reguliuojamų pagalbinių atramų. „Kūdikio lizdas“ - pirmasis Lietuvoje kūdikio kraitelis naujagimiui. Tai visi kūdikiui reikalingi daiktai, telpantys vienoje kokybiškoje dėželėje/lovelėje.
• Žindykite kūdikį. Tai turi teigiamą poveikį jo sveikatai bei padeda nuraminti irzlius kūdikius. Jei maitinate krūtimi, žinduką mažyliui reikėtų pasiūlyti tik po to, kai kūdikis išmoko žįsti krūtinę. Negalima palikti žinduko greta kūdikio lovelėje be priežiūros, nes vaikas gali juo užspringti.
• Neleiskite sukaisti. Neaprenkite kūdikio per šiltai ir nelaikykite per šiltame kambaryje. Jei kūdikis suprakaitavęs - nurenkite viršutinius drabužius. Prieš miegą išvėdinkite kambarį, kuriame miegos naujagimis.
• Nerūkykite. Saugokite savo kūdikį nuo cigarečių dūmų prieš ir po kūdikio gimimo. Namuose nerūkykite patys ir neleiskite rūkyti svečiams.
• Teisingai pasirinkite lovelę. Naudokite lovelę su kietu čiužiniu. Kūdikio lovelė turi būti tuščia - išskyrus kūdikį su šiltais (tačiau ne per šiltais) drabužėliais. Nenaudokite pagalvių, kūdikio gulėjimo pozicijas reguliuojančių prietaisų, antklodžių ar lovos uždangalų.
• Saugus miegas ne namuose. Keliaudami su kūdikiu, suplanuokite saugią vietą jo miegui. Paskambinkite į viešbutį ir įsitikinkite, ar jis turi saugią lovelę kūdikio miegui. Atminkite, kad saugus kūdikio miegas svarbus ne tik tuomet, kai esate šalia.

Svarbu: Stebėjimas ir medicininė pagalba

SVORBU: Jei Jūsų kūdikis turi kvėpavimo sutrikimų - suglemba ar pamėlynuoja, nedelsiant kreipkitės į gydytoją pediatrą.

Gedėjimo kelias ir praktinė pagalba po kūdikio netekties

Emociniai išgyvenimai

Kiekvienas žmogus ir kiekviena šeima netektį išgyvena individualiai. Nėra „teisingo“ ar „neteisingo“ gedėjimo būdo ar trukmės. Gali pasireikšti įvairūs jausmai: didžiulis liūdesys, pyktis (ant savęs, partnerio, gydytojų, likimo), kaltė, baimė, nerimas dėl ateities, vienišumo jausmas, apatija, nenoras bendrauti. Svarbu leisti sau jausti visus šiuos jausmus, neslopinti jų. Kalbėtis apie savo išgyvenimus su patikimais žmonėmis (partneriu, draugais, artimaisiais) gali padėti palengvinti naštą.

Praktiniai aspektai po netekties

Susidūrus su kūdikio netektimi vėlesniu nėštumo laikotarpiu ar po gimdymo, tenka tvarkyti ir praktinius reikalus, kurie taip pat yra gedėjimo proceso dalis.

Dokumentų išdavimas:

• Jei vaikelis gimė negyvas po 22 nėštumo savaitės (arba svėrė >500g, jei nėštumo trukmė nežinoma), gydymo įstaiga išduoda Medicininį perinatalinės mirties liudijimą. Šį dokumentą gydymo įstaiga taip pat perduoda Civilinės metrikacijos skyriui, kur sudaromas gimimo įrašas su žyma „gimė negyvas“. Asmens kodas nesuteikiamas. Tolesniems reikalams (laidojimas, pašalpa) naudojamas gydymo įstaigos išduotas liudijimas.
• Jei vaikelis gimė gyvas (po 22 sav.) ir mirė per pirmąsias 7 dienas, tėvai pirmiausia turi įregistruoti jo gimimą Civilinės metrikacijos skyriuje (galima ir internetu per www.mepis.registrucentras.lt arba www.epaslaugos.lt). Tik tada gydymo įstaiga galės perduoti Medicininį perinatalinės mirties liudijimą mirties faktui įregistruoti.

Laidojimas:

Kūdikiai, gimę po 22 nėštumo savaitės (ar sveriantys >500g), pagal įstatymus turi būti palaidojami tėvų ar artimųjų. Kūdikėliai, gimę anksčiau, taip pat gali būti paimti iš gydymo įstaigos tėvų pageidavimu ir laidojami ar kremuojami. Atsisveikinimo ir laidojimo ritualai, nors ir labai skaudūs, yra svarbi gedėjimo dalis, padedanti priimti netektį.

Pašalpos ir išmokos:

Pagalba ir palaikymas

Priimti netektį ir rasti jėgų gyventi toliau - ilgas ir sunkus procesas.

1. Atsisveikinimo ritualai: Kaip minėta, laidojimo ar kitoks atsisveikinimo ritualas (vardelio suteikimas, medelio pasodinimas, atminimo dėžutės sukūrimas) padeda įprasminti netektį ir pradėti gedėjimo kelionę.
2. Leiskite sau gedėti: Nėra „teisingo“ gedėjimo laiko. Leiskite sau liūdėti, pykti, verkti tiek, kiek reikia. Nespauskite savęs „greičiau atsigauti“.
3. Kalbėkitės: Dalinkitės savo jausmais su partneriu, artimaisiais, draugais, kuriais pasitikite. Jei sunku kalbėti su artimaisiais, ieškokite pagalbos grupių.
4. Ieškokite profesionalios pagalbos: Psichologo ar psichoterapeuto konsultacijos gali labai padėti išgyventi sielvartą, susitaikyti su netektimi ir rasti jėgų judėti pirmyn.
5. Pagalbos organizacijos: Lietuvoje veikia organizacijos, teikiančios pagalbą šeimoms, patyrusioms kūdikio netektį (pvz., www.kudikionetektis.lt). Kreipkitės į jas informacijos ir palaikymo. Taip pat pagalbą teikia Krizinio nėštumo centras.

Atminkite, Jūs nesate vieni šiame skausme. Kiekvienas išgyventas jausmas yra svarbus.

Medicininių klaidų tyrimas ir teisinės pasekmės: kitas atvejis

Daugelį dokumentų, kuriuos ligoninė prašė prijungti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, prokurorai atsisakydavo prijungti. Tik reikalaujant per teismą prie bylos buvo prijungta ligoninėje sudarytos komisijos medžiaga. Pati mirties priežastis nebuvo aiški, kol buvo atlikta autopsija. Ligoninė iki šiol stebisi, kad, užuot rūpinęsi autopsijos atlikimu, kūdikio tėvai visų pirma pasirūpino sutartimi su advokatais. Pasak G. Stanišausko, kaip vėliau paaiškėjo, tėvams rūpėjo pateikti 3,5 mln. Skrodimas parodė, kad kalis intraveninės injekcijos būdu negalėjo patekti į organizmą. „Jeigu būtų suleista 5-6 mililitrai kalio, liktų neabejotini pažeidimai venos sienelėje, o kalio kiekio kraujyje iki mirties būtų turėję likti apie 20 milimolių, o ne 3,4 milimolio", - remdamasis specialistų tyrimų duomenimis paaiškino G. Kalis niekur negalėjo išnykti, nes jis išsiskiria tik per inkstus. Slaugytoja V. Beleškienė niekada nepripažino, kad kūdikiui suleido kalį.

Ligoninė 12 mėnesių negavo autopsijos duomenų, nors prašė, kad ją suteiktų ir tyrėjai, ir kūdikio tėvai. G. Stanišauskas pabrėžia, kad manipuliacijos apie tai, kur dingo švirkštai, yra iš piršto laužtos. Net ir po kūdikio mirties, žinodamas tikslią informaciją, kad vaikas per 11 gyvenimo mėnesių dažnai sirgo, tėvas nepranešė apie tai ligoninei. Ne vieną kartą kviestas raštu ir žodžiu atvykti į ligoninę bei sužinoti faktines kūdikio sveikatos priežiūros ir mirties aplinkybes, kūdikio tėvas į kvietimus raštu neatsakė, o žodžiu atsisakydavo. Šiam retam atvejui išaiškinti vaiko tėvas uždraudė ligoninėje surengti ir mokslinę konferenciją bei skelbti duomenis apie pacientą.

Kauno klinikinė ligoninė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl komentarų internete, kuriuose buvo raginama susidoroti su ligoninės medikais juos sušaudant. Jau baigtu ikiteisminiu tyrimu nustatyta, kad komentarus aktyviai rašė būtent E. Drėzas. Šiuo metu svarstoma galimybė patraukti atsakomybėn E. Šių metų birželio 13 d. Kauno klinikinė ligoninė gavo iš Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos pateiktus specialistų atsakymus dėl K., E. ir U. Drėzų pareiškimo, kuriame parašyta, kad įstaigos medikai laiku ir tinkamai atliko reikiamus veiksmus, atitikusius paciento D.D. Specialistai teigia, kad jokių „diagnostinių ir/ar gydymo klaidų, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas D.D.

tags: #mirusio #kudikio #diena

• Ką dovanoti krikštynų proga?
• Kaip augti kartu su vaiku ir kurti ryšį?
• Istorinis Kauno lopšelio-darželio „Rasytė“ veiklos ataskaitų pjūvis
• socialinio darbuotojo vaidmuo globos įstaigose
• Kaip teisingai atlikti nėštumo testą