Kūdikio laukimas paprastai yra džiaugsmo ir vilties kupinas metas. Tačiau kartais ši kelionė netikėtai nutrūksta. Kūdikio netektis - ar tai būtų ankstyvas persileidimas, negimdinis nėštumas, ar mažylio mirtis vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu ar netrukus po gimimo - yra vienas skaudžiausių patyrimų, galinčių ištikti šeimą. Ši netektis paliečia ne tik fiziškai, bet ir emociškai, palikdama gilius randus visam gyvenimui.
Susidūrus su netektimi, natūraliai kyla klausimas „Kodėl?“. Tėvai ieško priežasčių, paaiškinimų, kartais kaltina save ar aplinkybes. Deja, net ir atlikus išsamius medicininius tyrimus, ne visada pavyksta rasti tikslią kūdikio mirties priežastį. Tai gali dar labiau sustiprinti skausmą, pyktį, bejėgiškumo ir vienatvės jausmą.
Svarbu suprasti, kad nesugebėjimas rasti atsakymo nereiškia, jog kažkas buvo padaryta „ne taip“. Kartais gamtoje tiesiog įvyksta skaudūs, sunkiai paaiškinami dalykai.
Nors aplinkybės skiriasi, skausmas netekus kūdikio yra realus ir gilūs, nepriklausomai nuo nėštumo trukmės.

Skausmo ir nevilties ištikta mama socialiniuose tinkluose pasidalijo naujausia žinia - papasakojo, kad yra labai sudėtingoje situacijoje tiek psichologiškai, tiek ir finansiškai. „Esu palūžusi po tragedijos. Alytaus skausmo užuovėja sutiko man padėti palaidoti vaiką, nes pinigų laidotuvėms neturiu, tikėkimės, kad laidotuvės man nekainuos. Jeigu kas gali padėti ir prisidėti prie kūdikio laidotuvių, būčiau dėkinga“, - viename iš įrašų savo skausmu dalijasi motina.
Moteris pasakoja, kad šiuo metu yra ligoninėje ir negali grįžti į tą butą, yra šokiruota ir giliai sukrėsta, geria raminamuosius vaistus ir negali nustoti verkti. „Mano kūdikis man vis dar stovi akyse, kai man liepė atsisveikinti, apkabinau atšalusį vaiko kūnelį ir pasakiau, kad be vaiko negyvensiu, kaip man yra sunku <...> Niekas to nesupras, koks yra mano skausmas, kaip motinos. Yra šlykštūs žmonės, kurie šiai dienai džiaugiasi mano kūdikio mirtimi“, - su ašaromis akyse dalijasi motina.
Kitame publikuotame vaizdo įraše moteris sako, kad tai buvo nelaimingas atsitikimas, ji kelia versiją, kad tai buvo staigios kūdikio mirties sindromas. „Aš savo vaiką be galo mylėjau ir niekada gyvenime prieš vaiką nebūčiau drįsusi pakelti rankos. Čia buvo nelaimingas atsitikimas, paprasčiausiai miegodama tą vaiką užspaudžiau, greičiausiai taip ir buvo. Nes padaviau maitinti krūtinę ir po maitinimo, kai vaiką padėjau į lovytę vaikas pradėjo kraujuoti iš akių, nosies ir burnos. Pamačius, kad vaikas mėlynuoja, baltuoja - iškviečiau greitąją. Jūs neįsivaizduojate, jis tiesiog mano rankose numirė. Atvažiavo medikai, bet nieko nebegalėjo padaryti. Greičiausiai tai yra staigios kūdikio mirties sindromas, bet visi žmonės, kurie nežinodami šneka visokias nesąmones, tie patys kaimynai, kurie rakindavo virtuvę, kurie šūkavo prie mano durų, kurie man sakė, kad mane su vaiku išgins, jie džiaugiasi mano kūdikio mirtimi“, - šneka ji.

Kaip moteris pasakojo portalui AlytusPlius.lt, tragedijos dieną ji teigia buvusi visiškai išsekusi. Pasak Indrės, dėl nuolatinio kaimynų triukšmo ji buvo nemiegojusi apie parą ar net pusantros. Po pietų, išėjus ją aplankiusiems draugams, moteris nusprendė pamaitinti sūnų. „Pasidėjau vaiko galvytę ant žasto. Daviau krūtinę, paskutinį kartą pamačiau, kaip jis žiūrėjo tomis mėlynomis akytėmis… ir užmigau iš nuovargio“, - pro ašaras prisiminė motina. Ji atvirai pripažįsta faktą, kad miegodama galėjo netyčia prispausti kūdikį. Pabudusi po kelių valandų, ji rado sūnų pabalusį ir pageltusį. Jos teigimu, iš vaiko nosies, akių ir burnos bėgo kraujas. Moteris nedelsdama paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Pagal skambučio operatoriaus nurodymus, ji bandė kūdikį gaivinti, tačiau, jos teigimu, tikėtina, jog jis nustojo kvėpuoti dar prieš atvykstant medikams. „Aš klykiau ir rėkiau, prašiau medikų, kad jie gaivintų dar ir dar… Tai kaip košmaras. Paprašiau pagalbos, nes negalėjau likti tame bute, neturėjau sau vietos. Dabar esu Kauno klinikose“, - sekmadienio vakarą pasakojo ji.
Indrė gyvena nuomojamame būste Alytuje, Putinų mikrorajone. Anot jos, santykiai su kaimynais buvo itin įtempti. Moteris naujienų portalui AlytusPlius.lt pateikė policijos išrašus, rodančius, kad ji ne kartą kreipėsi į pareigūnus dėl triukšmo ir, kaip teigia, piktavališko kai kurių asmenų elgesio, kai jai esą buvo neleidžiama eiti į bendro naudojimo virtuvę pasiimti vandens kūdikiui. „Situacija buvo tokia prasta, kad socialinė darbuotoja, bandžiusi atnešti man vandens, taip pat buvo apstumdyta“, - pasakojo Indrė. Motina teigia, kad būtent ši aplinka ir nuolatinis stresas neleido jai tinkamai pailsėti ir pasirūpinti savimi bei naujagimiu. Ji taip pat pripažįsta jaučianti didžiulę asmeninę kaltę, kad neišėjo į moterų krizių centrą ir nepaliko, jos žodžiais, toksiškos aplinkos. „Jau buvau pradėjusi planuoti. Mano nuomojami du kambariai buvo tvarkingi, atrodė tarsi gera aplinka kūdikiui. Bet labai kentėjau nuo triukšmo“, - sakė ji. Be to, kūdikis turėjo akių uždegimą, kurį motina gydė lašais, tačiau bendra vaiko būklė jai kėlė nerimą. Vos gimęs kūdikis, Indrės teigimu, buvo sirgęs gelta.
Daugiabutyje gyvenantis keturių mažamečių vaikų tėvas Ramūnas pasakojo tą vakarą buvęs laiptinėje ir išgirdęs garsą, kuris iškart sukėlė nerimą. „Grįždami čia parūkę, išgirdome tokį bumtelėjimą, lyg kažkas nukristų. Po to smūgio maždaug per pusvalandį atvažiavo greitoji. Po kažkurio laiko supratome, kad nebėra vaiko“, - sakė vyras. Pasak jo, netrukus laiptinėje ėmė rinktis kaimynai, žmonės esą buvo šoko būsenoje, nes niekas negalėjo patikėti tuo, kas įvyko. „Visi buvo ištikti šoko - kaip taip galėjo nutikti? Vėliau matėme, kaip išneša kūdikėlį“, - prisiminė jis.
Ramūnas teigė, kad santykiai su kūdikio mama, anot jo, jau anksčiau buvo įtempti. Vyras tikino, kad dėl konfliktų ne kartą buvo kviestos tarnybos. „Su ja pačia pastoviai problemos būdavo. Ji rėkdavo ant vaiko, visi kaimynai girdėdavo. Buvo atvykusi ir policija, ir vaikų teisės“, - tvirtino pašnekovas. Jo teigimu, vieną kartą moteriai net esą buvo skirta bauda už melagingą policijos iškvietimą. „Ji kviesdavo policiją iš niekur nieko. Priešpaskutinį kartą gavo baudą“, - sakė vyras.
Vyras teigia, kad po tragedijos pats tapo viešų kaltinimų taikiniu socialiniuose tinkluose. Anot jo, moteris paskelbė įrašus, kuriuose kaltino jo šeimą. „Dėl to parašiau pareiškimą policijai“, - sakė Ramūnas. Jis tikino, kad iki moteriai atsikraustant į šį namą, jokių konfliktų čia nebūdavo, o kaimynai gyveno ramiai. „Kol jos nebuvo, viskas buvo puikiai. Per dvejus metus net policijos nemačiau. Ji tik atsikraustė - viskas prasidėjo“, - teigė vyras.
Pasak kaimyno, gyventojai po tragedijos ėmė kalbėti įvairias versijas, tačiau pats jis pripažino, kad tiksliai nežino, kas įvyko. „Nežinome, ar ji pametė vaiką, ar kažkas nutiko - neturime ką pasakyti. Tiesiog baisu“, - sakė jis. Vyras taip pat teigė, kad girdėjo kalbų apie galimas įvykio aplinkybes, tačiau pabrėžė, jog tai - tik žmonių spėjimai, o ne patvirtinti faktai.
Kitokią įvykių seką nurodė mirusio kūdikio mamos draugė. Ji tvirtino, kad nelaimė galėjo nutikti moteriai pabudus išsigandusi dėl nukritusio daikto. „Ten termosas nukrito, ji išsigando. Pabudusi pamatė, kad vaikas dar buvo šiltas, labai išsigando“, - sakė ji. Anot pašnekovės, moteris iškart bandė kviesti pagalbą. „Pirmiausia ji skambino 112, ją telefonu mokė, kaip gaivinti, bet ji tiesiog nemokėjo to daryti, nesuprato, kaip“, - teigė draugė. Ji pabrėžė, kad mama esą stengėsi padėti kūdikiui, tačiau galėjo sutrikti iš šoko ir panikos.
Kai kurie namo gyventojai svarsto, ar moteriai buvo suteikta pakankamai pagalbos auginant kūdikį. Viena kaimynė išreiškė nuomonę, kad vienai auginti vaiką jai galėjo būti sudėtinga. „Jeigu tau atiduoda vaiką, gal neturėtų leisti rinktis, kur gyventi. Gal turėjo dar metus stebėti institucijos, kad matytų, kaip tvarkosi“, - svarstė ji.
Naujagimio atėjimas į šeimą atneša jaudulį, laimę, tačiau kartu ir nemažai baimių, dėl kurių jaudinasi naujieji tėveliai. Dažnas tėvelis prisipažįsta, kad stebi savo miegantį mažylį retkarčiais vis patikrindamas, ar vaikelis kvėpuoja. Dažniausiai taip elgiamasi dėl staigios kūdikio mirties sindromo (SKMS) baimės. Apie šį sindromą nėra kalbama daug, tačiau baimių liks mažiau, kai žinosite, kaip sumažinti riziką šiam sindromui pasireikšti.
SKMS sąvoka pirmą kartą buvo paminėta 1960-ųjų pabaigoje, o 1991 metais buvo peržiūrėta ir patikslinta, kaip „staigi kūdikio mirtis, jaunesnio nei vienų metų amžiaus, mirusio dėl priežasties, kurios net po kruopštaus kūdikio ištyrimo, tokio kaip autopsija, negalėjo paaiškinti net ekspertai“. (Willinger et al, 1991).

Didžiausia dovana jūsų naujagimiui - tai saugus jo miegas.

SVORBU: Jei Jūsų kūdikis turi kvėpavimo sutrikimų - suglemba ar pamėlynuoja, nedelsiant kreipkitės į gydytoją pediatrą.
Kiekvienas žmogus ir kiekviena šeima netektį išgyvena individualiai. Nėra „teisingo“ ar „neteisingo“ gedėjimo būdo ar trukmės. Gali pasireikšti įvairūs jausmai: didžiulis liūdesys, pyktis (ant savęs, partnerio, gydytojų, likimo), kaltė, baimė, nerimas dėl ateities, vienišumo jausmas, apatija, nenoras bendrauti. Svarbu leisti sau jausti visus šiuos jausmus, neslopinti jų. Kalbėtis apie savo išgyvenimus su patikimais žmonėmis (partneriu, draugais, artimaisiais) gali padėti palengvinti naštą.
Susidūrus su kūdikio netektimi vėlesniu nėštumo laikotarpiu ar po gimdymo, tenka tvarkyti ir praktinius reikalus, kurie taip pat yra gedėjimo proceso dalis.
Kūdikiai, gimę po 22 nėštumo savaitės (ar sveriantys >500g), pagal įstatymus turi būti palaidojami tėvų ar artimųjų. Kūdikėliai, gimę anksčiau, taip pat gali būti paimti iš gydymo įstaigos tėvų pageidavimu ir laidojami ar kremuojami. Atsisveikinimo ir laidojimo ritualai, nors ir labai skaudūs, yra svarbi gedėjimo dalis, padedanti priimti netektį.
| Pašalpa/Išmoka | Sąlygos | Dydis (2025 m.) | Kur kreiptis |
|---|---|---|---|
| Laidojimo pašalpa | Mirus kūdikiui (įskaitant gimusį negyvą po 22 sav./>500g) | 8 BSI (560 Eur) | Savivaldybė (per 12 mėn.) |
| Motinystės išmoka | Moteris pagimdžiusi negyvą kūdikį po 22 nėštumo sav. (jei atitinka stažo reikalavimus) | 28 dienų motinystės išmoka | „Sodra“ |
| Motinystės išmoka | Kūdikis gimė gyvas ir mirė vėliau | Už visą priklausantį nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį | „Sodra“ |

Priimti netektį ir rasti jėgų gyventi toliau - ilgas ir sunkus procesas.
Atminkite, Jūs nesate vieni šiame skausme. Kiekvienas išgyventas jausmas yra svarbus.

Daugelį dokumentų, kuriuos ligoninė prašė prijungti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, prokurorai atsisakydavo prijungti. Tik reikalaujant per teismą prie bylos buvo prijungta ligoninėje sudarytos komisijos medžiaga. Pati mirties priežastis nebuvo aiški, kol buvo atlikta autopsija. Ligoninė iki šiol stebisi, kad, užuot rūpinęsi autopsijos atlikimu, kūdikio tėvai visų pirma pasirūpino sutartimi su advokatais. Pasak G. Stanišausko, kaip vėliau paaiškėjo, tėvams rūpėjo pateikti 3,5 mln. Skrodimas parodė, kad kalis intraveninės injekcijos būdu negalėjo patekti į organizmą. „Jeigu būtų suleista 5-6 mililitrai kalio, liktų neabejotini pažeidimai venos sienelėje, o kalio kiekio kraujyje iki mirties būtų turėję likti apie 20 milimolių, o ne 3,4 milimolio", - remdamasis specialistų tyrimų duomenimis paaiškino G. Kalis niekur negalėjo išnykti, nes jis išsiskiria tik per inkstus. Slaugytoja V. Beleškienė niekada nepripažino, kad kūdikiui suleido kalį.
Ligoninė 12 mėnesių negavo autopsijos duomenų, nors prašė, kad ją suteiktų ir tyrėjai, ir kūdikio tėvai. G. Stanišauskas pabrėžia, kad manipuliacijos apie tai, kur dingo švirkštai, yra iš piršto laužtos. Net ir po kūdikio mirties, žinodamas tikslią informaciją, kad vaikas per 11 gyvenimo mėnesių dažnai sirgo, tėvas nepranešė apie tai ligoninei. Ne vieną kartą kviestas raštu ir žodžiu atvykti į ligoninę bei sužinoti faktines kūdikio sveikatos priežiūros ir mirties aplinkybes, kūdikio tėvas į kvietimus raštu neatsakė, o žodžiu atsisakydavo. Šiam retam atvejui išaiškinti vaiko tėvas uždraudė ligoninėje surengti ir mokslinę konferenciją bei skelbti duomenis apie pacientą.
Kauno klinikinė ligoninė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl komentarų internete, kuriuose buvo raginama susidoroti su ligoninės medikais juos sušaudant. Jau baigtu ikiteisminiu tyrimu nustatyta, kad komentarus aktyviai rašė būtent E. Drėzas. Šiuo metu svarstoma galimybė patraukti atsakomybėn E. Šių metų birželio 13 d. Kauno klinikinė ligoninė gavo iš Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos pateiktus specialistų atsakymus dėl K., E. ir U. Drėzų pareiškimo, kuriame parašyta, kad įstaigos medikai laiku ir tinkamai atliko reikiamus veiksmus, atitikusius paciento D.D. Specialistai teigia, kad jokių „diagnostinių ir/ar gydymo klaidų, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas D.D.
