Mano dantukai: odontologų patarimai ir sveikos šypsenos paslaptys
Dantukų dygimas turbūt vienas įsimintiniausių etapų tėveliams pirmaisiais vaiko metais, sukėlęs daugybę bemiegių naktų ir papildomų rūpesčių, kurie nesibaigia ir vėliau, kai reikia pradėti valyti dantukus, formuoti taisyklingus mitybos įpročius, taisyti pirmąsias skylutes. O jei dar vizitai pas vaikų odontologą Jūsų mažyliui tampa baisiausiu gyvenime įvykiu ir niekaip nepavyksta susikalbėti ar nugalėti neaiškios kilmės baimės, tėvams sprendimo paieškos gali tapti didžiuliu iššūkiu.
Sveiki dantys - sveiko organizmo, o dažnai ir laimingo gyvenimo atspindys, nepaisant amžiaus, lyties ar tautybės. Dantų priežiūros svarba yra nenuginčijama. Burnos sveikata - tai ne tik ėduonis ir dantenų ligos. Tyrimai parodė, kad yra ryšys tarp burnos sveikatos ir bendros žmogaus sveikatos. Ekspertai mano, kad burnos sveikatos problemos yra visuotinė sveikatos našta. Negydant dantų ėduonies ar dantenų problemų, gali atsirasti skausmas, pasitikėjimo savimi problemos ir dantų netekimas. Dėl šių problemų gali sutrikti mityba, atsirasti kalbos problemų ir kitų sunkumų žmogaus darbe, mokykloje ar asmeniniame gyvenime. Šių problemų žmonės gali išvengti tinkamai prižiūrėdami dantis tiek namuose, tiek odontologo kabinete.
Pirmasis vizitas pas vaikų odontologą: kada ir kodėl?
Pirmas vizitas pas odontologą daugiau nerimo kelia tėvams nei mažyliams. Tačiau svarbu užtikrinti, kad pirmoji dantukų apžiūra vaikui nebūtų nemaloni patirtis.
Pirmą kartą reikėtų apsilankyti išdygus pirmiesiems dantukams. Pirmasis apsilankymas pas odontologą turėtų būti ne tada, kai vaikas ėmė verksmingai skųstis danties skausmu ar po nakties sutinusiu veiduku. Rekomenduojama pirmąkart dantų gydytoją aplankyti iki pirmojo gimtadienio. Pirmojo vizito baimintis nereikia - tinkamai jam pasiruošus, vaikas ir antrą kartą eis su mielu noru.
Pirmiesiems vizitams rekomenduojama rinktis vaikų odontologą, nes vaikų odontologai turi daugiau patirties ir kantrybės dirbti su vaikais. Jie geriau perpranta vaikų psichologiją ir charakterius, kaip vaiką pakalbinti, kaip jį nuraminti. Pirmiesiems vizitams rekomenduojama rinktis dantų kliniką, kurios aplinka palanki vaikui. Tokių klinikų aplinka vaikui primena žaidimų kambarį ar namus. „Pirmas vizitas turėtų būti linksmas ir draugiškas. Jo metu mažasis pacientas susipažins su gydytojo odontologo kabinetu ir jo personalu. Pirmą kartą apsilankius pas odontologą, gydytojas apžiūri vaiko burną, suteikia informacijos apie dantukų priežiūrą, pataria žindymo klausimais”, - apie pirmą vizitą pasakoja odontologijos klinikos vaikų odontologė. Pirmojo vizito metu tėveliams gydytojas pasakoja apie dantų priežiūrą, mitybą, higieną, kaip išvengti ėduonies. Tėvams konsultacijos metu paaiškinami vaikų dantų priežiūros ypatumai, supažindinama su taisyklingos mitybos svarba, kuri padeda išvengti dantų ėduonies vystymosi.
ADA rekomenduoja vaikams apsilankyti pas odontologą per 6 mėnesius nuo pirmojo danties išdygimo arba sulaukus 1 metų, priklausomai nuo to, kas įvyksta anksčiau. Pas odontologą rekomenduojama lankytis kas 3 - 6 mėnesius, atsižvelgiant į riziką susirgti ėduonimi. Vizitų metu odontologas patikrins vaikučio dantis, kartu parinks dantų pastą, rekomenduos dantų šepetėlius, parodys rizikos turinčius dantukus, patars kaip geriau juos išvalyti patiems, paskirs papildomas profilaktines priežiūros priemones.
Kaip paruošti vaiką vizitui pas odontologą?
Ką tėveliai turėtų daryti ruošdami vaiką pas odontologą? Patariame namie apie tai kalbėti, rodyti filmukus, nupirkti spalvinimo knygelių apie dantukų priežiūrą, žaislinį dantų muliažą, pasakoti istorijas, kartu valytis dantukus ir aiškinti dantukų valymo ir gydymo prasmę. Pirmiausia reikėtų paruošti vaiką psichologiškai (aišku, kiek tai yra įmanoma) - negąsdinti vizitu, nepapirkinėti vaiko dovanėlėmis, pasakyti, kad gydytojas tik suskaičiuos dantukus. Jokiu būdu neįtikinėti, kad neskaudės, nes tai automatiškai žadina vaiko nerimą ir baimę. Baimes padės nuvyti knygutės ir filmukai. Galima kartu su vaiku skaityti knygutes apie dantukų priežiūrą, pažiūrėti animacinių filmukų, kuriuose populiarūs ir vaiko mėgstami herojai su džiaugsmu lankosi pas odontologą. Vaikui reikėtų papasakoti, kad dantų gydytojai skaičiuoja ir gydo dantis, tam, kad dantis gydytojas pamatytų, reikia išsižioti ir ramiai taip pabūti kelias minutes. Nei mama, nei kitas šeimos narys taip gerai dantukų suskaičiuoti negali, tad pas gydytoją bus ne tik smagu nueiti, bet ir labai naudinga, nes visi žinosim, kiek gi tų dantukų yra. Prieš vizitą galima peržiūrėti porą filmukų, kaip dantukus gydytojas apžiūri animacinių filmų personažams, arba pažaisti šią situaciją su žaislais. Dažnas mažasis pacientas namuose „skaičiuoja“ dantukus savo meškinui ar lėlei. Žinojimas mažina baimę, nes ko nesupranti, to labiau bijai.
Nereikia nusiteikti vienam trumpam vizitui, kad iškritus plombai, ateisite ir per 20 minučių gydytojas dantuką sutvarkys. Yra daug atvejų, kai pirmasis vizitas baigiasi tik pokalbiu su vaiku, kai jis pasėdi paciento kėdėje, jam parodome įrangą, instrumentus, pamokome, kaip valytis dantukus. Per pirmąjį susitikimą susipažįstame su vaiku, jo charakteriu. Per antrąjį vizitą vaikas jau leidžiasi dantuką pavalyti, o sutaisyti galbūt pavyks tik trečią kartą. Odontologų praktikoje yra buvę atvejų, kai dantuką sutaisydavome tik per ketvirtą vizitą. Išvengti odontologo baimės padeda ir reguliarūs vizitai - vaikas pripranta prie gydytojo, aplinkos, vizito metu jį supančių daiktų ir kaskart jau žino, kas jo laukia.
„Odontologinio gydymo baimė atsiranda ir dėl tėvų nusistatymo prieš odontologus. Vaikai stebi ir mėgdžioja suaugusiųjų elgesį. Dažnai baimę suformuoja šeimos narių ir draugų pasakojimai. Jei vaikas nesileidžia gydomas, visada rekomenduojama įvertinti padėtį, kokios tokio elgesio priežastys: galbūt pasirinktas netinkamas laikas, nes vaikas turi rūpesčių namuose ar mokykloje? Galbūt netinkamas dantų gydytojas, pakeistas kitu, kuriuo vaikas labiau pasitikės, problemą išspręs? O gal jei nėra ypatingos skubos, dantų gydymą galima atidėti vėlesniam laikui? Šių ir panašių klausimų - priežasčių gali būti tikrai daug. Niekada nereikia daryti skubotų išvadų, nuleisti rankų po „pirmų bandymų“.
Taisyklinga burnos higiena ir mityba: tėvų atsakomybė
Vaiko pieniniai dantys, kuriuos žmonės kartais vadina pieniniais, yra tokie pat svarbūs kaip ir nuolatiniai dantys. Pieniniai dantys padeda vaikui kramtyti ir kalbėti. Jie yra būsimų nuolatinių dantų laikikliai. Jei vaikas praranda pieninį dantį dėl ėduonies, tai gali suardyti burnos erdvę ir apsunkinti teisingą suaugusiųjų dantų vystymąsi. Turint tai omenyje, geriausia įdiegti gerą vaikų dantų priežiūrą dar kūdikystėje.
Nuo kūdikystės iki mokyklinio amžiaus: valymo ypatumai
Kūdikio dantenas nuvalykite šilta ir drėgna šluoste kasdien, dar prieš jam išdygstant dantukams. Taip iš dantenų pašalinami cukrūs, o kūdikis susipažįsta su dantų valymo pojūčiu. Pirmaisiais metais dantukus reikėtų švelniai valyti drėgnu medžiagos gabalėliu. To visiškai pakanka, kol pradeda dygti pirmieji krūminiai dantukai.
Kai kūdikiui išdygs dantys, valykite juos du kartus per dieną minkštu kūdikių dantų šepetėliu. Išdygus pirmiesiems dantims, reikėtų pradėti naudoti dantų pastą. Naudokite nedidelį kiekį fluoro turinčios dantų pastos, ne didesnį nei ryžio grūdelis. Kai vaikučiui sueina 1-1,5 metų, išdygus krūminiams dantukams, pradedamas naudoti minkštas vaikiškas dantų šepetėlis ir dantų pasta be fluoro. Pastebėjus, kad vaikas pastą sugeba išspjauti ir nebenuryja, galima naudoti ir pastą su saugiu fluoro kiekiu (iki 500 ppm). Vaikai, kuriems yra nuo 3 iki 6 metų, gali naudoti žirnio dydžio dantų pastos kiekį. Tėvai arba globėjai turėtų valyti vaiko dantis už jį, kol jis be pagalbos galės kruopščiai išsivalyti visus dantis. Stebėkite, ar jie išspjauna dantų pastą. Dantų pastą laikykite vaikams nepasiekiamoje vietoje, kai jos nenaudojate.
Dantų valymo įgūdžiai susiformuoja 6-7 metų vaikui, kai jau išmoksta rašyti, valdyti rašymo priemones. Iki šio amžiaus tėveliai turėtų valyti dantis arba pabaigti šią procedūrą. Tėvai vaikui dantukus turėtų valyti maždaug iki 7-8 metų, nes iki tokio amžiaus dar nėra galutinai išlavėjusi jų smulkioji motorika. Dvi minutes kartoti monotoniškus judesius vaikams atsibosta ir savarankiškas dantų valymas nebūna taisyklingas. Pamėginkite dantų valymą paversti žaidimu, valykitės drauge, dainuodami. Norėdami rasti kompromisą tarp savarankiškos asmenybės ugdymo ir švarių dantų, iš pradžių leiskite vaikučiams patiems valyti dantukus, o tada pervalykite patys. Patikėkite, tai šiek tiek pigiau - ir laiko, ir finansiniu požiūriu - nei vėliau gydyti apleistus dantis.
Dantų valymo taisyklė yra paprasta kaip du kart du: 2 kartus per dieną bent po 2 minutes valome dantis dantų šepetėliu ir dantų pasta su fluoridais, kurių kiekį parenka odontologas. Dantų valymas turi tapti kiekvienos šeimos kasdienine rutina. Ir svarbu įprasti, kad po vakarinio dantų valymo vaikučiai eina tiesiai į lovą, kad nekiltų pagundų užkąsti ar išgerti saldintų gėrimų, ir nereikėtų dantukų pervalyti.
Dantų pasta ir siūlas
Odontologė sako, kad dantų pastą su fluoridu galima naudoti kūdikiams nuo 6 mėn., tačiau geriausia, jeigu pastą individualiai parenka gydytojas, atsižvelgdamas į dantukų būklę. Fluoridas - pagrindinis mineralas, saugantis dantis ir padedantis kovoti su ėduonimi (net padedantis stabilizuoti pažeidimus). Jo kiekis pastose gali būti nuo 0 iki 1450 ppm. Odontologai rekomenduoja pagrindines dantų priežiūros priemones - minkštą dantų šepetėlį, dantų pastą su individualiai parinktu fluoro kiekiu, tarpdančių siūlą bei vieno danties šepetėlį ką tik išdygusiems bei tolimesniems dantukams. Dantų pastą reikėtų rinktis pagal sudėtį, ir joje ieškoti mineralų, kurie stiprina dantis. Pagrindinis mineralas yra fluoridas.
Be to, vaikams nuo trijų metų rekomenduojama pradėti naudoti ir tarpdančių siūlą, nes, vystantis žandikauliui, atsiranda tarpai tarp dantų ir gerėja sąlygos vystytis ėduoniui tarpdančiuose. Pieninius dantukus reikėtų valyti dukart per dieną su fluoro turinčia dantų pasta. Kai susiformuoja tarpdančiai, juos reikėtų valyti tarpdančių siūlu, ypač atidžiai valant tarp krūminių dantukų. Vieni iš naujesnių patarimų - būtinai valykite vaikams tarpdančius, nors vieną kartą per dieną vakarais, po dantų valymo šepetėliu. Nesvarbu, ar dantų siūlu, ar specialiu tarpdančių siūlu su laikikliu. Taip pat vis labiau linkstama prie kiekvieno danties priežiūros - vieno danties šepetukų. Rytais galima valyti įprastu šepetuku, o vakarais - vieno danties šepetuku. Vaiko dantų šepetukas turi būti švelnus, pasta kuo mažiau abrazyvi.
5 svarbiausi dantų valymo patarimai, kuriuos turi žinoti kiekvienas tėvas
Mityba, sauganti vaikų dantis
Turbūt dažniausia klaida yra ta, kad tėvams per vėlai susirūpina vaikų dantukais, tada, kai šie sugenda ir pradeda skaudėti. Taip pat, atėjus tėvams į konsultaciją, dažnai jie išsiduoda, kad naktimis mėgsta duoti įvairias saldžias arbatėles arba sultis. Tai irgi nemaža klaida dantukų priežiūroje. Išdygus dantukams, nuo šių gėrimų reikia atpratinti - prieš miegą ar naktį pasiūlyti vandens ar čiulptuką. Saldūs gėrimai, dažnas užkandžiavimas dieną palaiko rūgščią terpę burnoje, kuri ardo dantukų emalį.
Kūdikiai ir maži vaikai neturėtų eiti miegoti su buteliukais ar gertuvėmis. Piene ir sultyse yra cukraus, kuris gali sukelti dantų ėduonį, jei ilgai lieka ant dantų. Artėjant 1 metų amžiaus kūdikiui, pradėkite jį pratinti prie gertuvės. Siekite, kad iki pirmojo gimtadienio buteliukai nebebūtų naudojami. Leiskite mažyliams tarp valgymų gurkšnoti vandenį iš gertuvių, bet sultis ar pieną palikite tik valgymo metu. Mamos pienas taip pat turi cukraus, t. y. laktozės, kuri, esant aktyviai burnos mikroflorai, sukelia dantų ėduonį. Mišinėliuose, tirpiose arbatose, sultyse itin gausu angliavandenių, todėl idealiausias gėrimas prieš miegą ir naktį - vanduo.
Nieko gera neduoda ir močiučių patarimas patepti dantenas medumi, kai dantukai kalasi skausmingai. Medus kenkia dantų audiniams. Šis produktas - vienas agresyviausių ėduonies sukėlėjų dėl lipnios struktūros ir sudėties, kurioje gausu angliavandenių, - taip pat nerekomenduojamas vaikams iki vienų metų dėl didelės alergijų rizikos.
Koks maistas, ar net konkretūs produktai, grėsmingiausi vaikų dantukams? Išskiriamos trys maisto savybės, kenksmingiausios dantims: saldumas, lipnumas arba krakmolingumas, ir rūgštumas. Grėsmingiausi produktai visgi yra saldumynai. Ir sąvoka „saldumynai” apima visus maisto produktus, turinčius cukrų, pvz., pomidorų padažas ir kiti padažai, uogienės, kepiniai, jogurtai, sūreliai, sultys, kiti saldinti gėrimai. Trapučiai taip pat yra priskiriami prie rekomenduojamų rečiau valgyti produktų. Trapučiuose cukraus gali būti visai mažai, bet tai yra labai krakmolingas maisto produktas, o krakmolingi produktai ypač limpa prie dantų, tad užsilaiko dantų grioveliuose bei nelygumuose, ir laikui bėgant gali pažeisti dantų emalį. Odontologai pataria saldumynus, rūgščius bei lipnius produktus valgyti kartą per savaitę, ir taip sumažinti jų neigiamą poveikį mūsų dantims. Ši geroji praktika kilo ir yra ypač palaikoma Skandinavijos šalyse, pasižyminčiose itin gera dantų ligų prevencijos sistema. Mityba taip pat gali padėti išsaugoti sveikus dantukus, jeigu vengiama saldžių, miltinių produktų ir dažnų užkandžiavimų daug angliavandenių turinčiais produktais.
Pieninių ir nuolatinių dantų gydymo svarba
Ar būtina gydyti pieninius dantukus, jei jų neskauda? Odontologai teigia, kad šį klausimą ypač dažnai išgirsta iš tėvų. Bet reikia patikinti, kad visus dantukus reikia taisyti, nesvarbu ar tai pieniniai, ar nuolatiniai. Nuolatiniai dantys dygsta tame pačiame kaule kaip ir pieniniai, o jei pirmieji dantukai negydomi ir supūliuoja, nukenčia ir ateityje išdygsiantys dantukai, kurie dėl uždelsto ar neįvykusio praeityje gydymo gali turėti dėmelių, nelygumų, būti pakitusios spalvos. Be to, negydomi dantukai gali pradėti skaudėti, sukelti infekciją, dėl kurios silpnėja bendra organizmo būklė, vaikas darosi irzlus, gali sutrikti jo miegas, mityba.
Pieninius dantukus būtina prižiūrėti ir taisyti. Jie labai svarbūs tolimesnio sąkandžio formavimuisi. Laiku iškritę pieniniai dantys leidžia nuolatiniams dantims išdygti jiems skirtoje vietoje ir taip padeda formuotis taisyklingam sąkandžiui. Šie dantukai taip pat svarbūs, užtikrinant gerą kramtymo funkciją, kuri palengvina maisto virškinimą. Po kiekvienu pieniniu dantimi yra nuolatinio danties užuomazga. Jei pažeistas pieninis dantis negydomas, infekcija gali pakenkti nuolatinio danties užuomazgai, sutrikdyti jos vystymąsi bei dygimą. Ankstyvas nefiziologinis pieninių dantų netekimas - nuolatinio sąkandžio patologijos priežastis.
Apie 5-6 metus ima klibėti pieniniai apatinio žandikaulio centriniai kandžiai, juos pakeičia nuolatiniai dantys, taip pat dygsta pirmieji nuolatiniai krūminiai dantys - taip ima formuotis mišrus sąkandis. Apie 13 metus susiformuoja nuolatinių dantų sąkandis. Šiais laikotarpiais būtina ideali asmeninė burnos higiena, ypač krūminių dantų srityse, nes ką tik išdygę nuolatiniai krūminiai dantys nepilnai mineralizuoti ir žymiai lengviau pažeidžiami ėduonies. Tėvai teiraujasi, kas yra dantų silantai ir kada jais dengti dantis. Gana dažnai pirmieji nuolatiniai krūminiai dantys pasirodo net neiškritus pieniniams centriniams kandžiams. Šių, turėsiančių lydėti iki žilos senatvės, dantų vagelės būna nepilnai mineralizuotos, o paviršius porėtas, todėl dantys labai lengvai pažeidžiami.
Karieso profilaktika: silantai ir fluoras
Efektyviausia profilaktika - reguliarios odontologo apžiūros. Ypač tai svarbu keičiantis dantims, todėl pas dantų gydytoją šiuo periodu rekomenduojama lankytis dažniau, kas tris - keturis mėnesius. Vizitų metu odontologas rekomenduos reikalingas profilaktines procedūras, patars dantų priežiūros klausimais. Dažniausiai naudojamos priemonės - silantai bei fluoro lako aplikacijos.
Kai išdygsta pirmieji krūminiai dantys, būtina juos padengti silantais, nes net 99 proc. populiacijos turi riziką susirgti kariesu. Riziką didina bėdos su pieniniais dantimis, ypač jei pieniniai dantys buvo plombuoti. Silantai turi dvejopą naudą dantukui: mechaniškai uždaro danties vageles bei duobeles, neleisdami į jas patekti mikroorganizmams, ir stiprina dantį mineralais. Kaip tai vyksta: sveikas dantis nuvalomas ir padengiamas plonu sluoksniu medžiagos, kuri sukietėja giliausiose danties paviršiaus vietose, ir taip jas uždaro, be to ta medžiaga išskiria mineralų, kurie stiprina dantuką. Siekiant apsaugoti nuo ėduonies šiuos dantis ir palengvinti jų valymą, vos susiformavus krūminių dantų vagelėms, jie dengiami fluoro turinčiomis skystomis plombinėmis medžiagomis - silantais. Mokslu pagrįsta medicina įrodo silantų naudą: jais padengus sveikų nuolatinių krūminių dantų paviršių, ėduonies atsiradimo tikimybė sumažėja 80-90 %. Vis dėlto silantais dengiami ne visi nuolatiniai krūminiai dantys. Tai turi įvertinti gydytojas odontologas, atsižvelgdamas į prieš tai buvusių pieninių dantų būklę, dantų vagelių gylį, formą bei kitus veiksnius.
Dantų emalį stiprina ir fluoro lakas. Kas tris - keturis mėnesius vaikučio dantys nuvalomi ir padengiami fluoro laku. Kaip dažnai šią procedūrą kartoti paskiria gydytojas.
Svarbu naudoti fluoridą. Fluoras gaunamas iš žemės gelmėse esančio elemento, vadinamo fluoru. Daugelis ekspertų mano, kad fluoras padeda išvengti ėduonies, todėl jis yra įprasta dantų pastos ir burnos skalavimo skysčio sudedamoji dalis. Tačiau kai kuriuose dantų priežiūros produktuose fluorido nėra, o kai kurie žmonės jo visai nenaudoja. Įrodymai rodo, kad fluoro trūkumas gali sukelti dantų ėduonį, net jei žmogus kitaip rūpinasi savo dantimis. Neseniai atliktoje apžvalgoje nustatyta, kad dantų valymas šepetėliu ir dantų siūlu neapsaugo nuo ėduonies, jei žmogus nenaudoja fluoro. Daugelyje Jungtinių Valstijų bendruomenių į tiekiamą vandenį pridėta fluoro. Šią praktiką rekomenduoja kelios organizacijos, įskaitant Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO), Ligų kontrolės ir prevencijos centrą (CDC) ir ADA. Žmonės gali sužinoti, ar jų gyvenamosios vietovės vandenyje yra fluorido, kreipdamiesi į vietos valdžios institucijas. Atvirkštinio osmoso vandens filtrai pašalina fluoridą, o žmonės, kurie naudoja šulinio vandenį, turi patikrinti fluorido kiekį šiame vandenyje, kad sužinotų, kiek jo jame yra. Daugelyje į butelius išpilstyto vandens rūšių fluorido nėra.
Odontologinio gydymo baimė ir nuskausminimo metodai
Ar vaikų dantų gydymas gali būti neskausmingas? Tiek vaikai, tiek suaugę nori, kad skaudžios procedūros būtų neskausmingos. Ir tikrai yra būtina, kad visos procedūros, kurios gali sukelti skausmą, būtų nuskausmintos, nes dantų skausmas sekina žmogų tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Ir šiuolaikinės technologijos tą leidžia padaryti efektyviai. Tik noriu pabrėžti, kad sprendimą nuskausminti ar ne daro gydytojas, ne tėvai. Populiariausias nuskausminimas yra vaistų suleidimas, tik vaikams tai atliekama kiek kitaip, papildomai naudojant specialų „kremą“, kad dūris nebūtų jaučiamas. Klinikoje naudojami pažangiausi nuskausminimo metodai - šiuo metu viena veiksmingiausių ir populiariausių kompiuteriu valdoma sistema, kuri įgalina vaistus leisti palengva ir be jokio diskomforto.
Sedacija ir bendrinė nejautra (narkozė)
Vaikų dantukų gydymas pasitelkiant sedaciją ar narkozę. Kokiais atvejais jos rekomenduojamos? Tik gydytojas - vaikų odontologas gali paskirti sedaciją ar narkozę, kitaip - bendrinę nejautrą, dantukų gydymui. Ir tai yra atliekama atsižvelgiant į vaiko amžių, sukalbamumą, taisytinų dantų skaičių ir kitus faktorius. Pasitaiko atvejų, kai vaikučiai priešinasi ir nesileidžia net apžiūrimi, nors dantų būklė tokia, kad gydytojas odontologas tiesiog privalo įsikišti. Tokiu atveju galimas gydymas, taikant bendrąją nejautrą. Vis dėlto šiuo metodu žavėtis neraginčiau.
Sedacija - reiškia raminimą, slopinimą. Priklausomai nuo jos pobūdžio, ir slopinimas gali būti ir labai paviršutiniškas, ir gilus. Sedacijos tikslas - elgesio kontrolė, pvz., kai vaikas nesusikaupia, bijo, ar yra nedidelio amžiaus. Sedacijos, sukeltos geriamaisiais medikamentais, sąmonės slopinimo lygis yra labai žemas, vaikas gali blaškytis, todėl šios nejautros metu galima atlikti trumpą procedūrą (pavyzdžiui, pakeisti danties vaistus). Sedacijos metu pataisomi vienas arba du dantys, nes tai trumpa procedūra, trunkanti iki valandos. Ir sedacija nėra nuskausminimas, jos metu vis tiek jaučiamas skausmas, todėl papildomai gydomas dantis yra nuskausminamas kitais vaistais. Vaikas jaučiasi labiau atsipalaidavęs, aprimęs. Šalutinis šios procedūros poveikis - apsvaigimas, nes atsipalaiduoja visi raumenys, tad po procedūros rekomenduojama dieną praleisti ramiai, neiti į darželį ar mokyklą. Kitas galimas nepageidaujamas sedacijos poveikis vaikams - nuotaikų svyravimai tą dieną. Sedacijai naudojamas vaistas pilnai pasišalina iš organizmo per parą, todėl mes jį galime saugiai naudoti vaikams. Vyresniems vaikams, nuo 10-12 metų labiau tinkama sedacija, dalinis vaiko apsvaiginimas, ji veikia neilgai ir padeda vaikui nusiraminti bei atsipalaiduoti. Kai reikia pašalinti vieną ar du dantukus, ar sugydyti vieną nekomplikuotą, dažnai naudojama kaukinė nejautra. Ją taikome, kai numatyta gydymo trukmė yra 15- 30 min.
Tuo tarpu didesniems darbams atlikti pasitelkiama narkozė, kitaip - bendrinė nejautra. Prireikus, sudėtingam ar kelių dantukų gydymui, gali būti taikoma narkozė kitaip dar vadinama bendrinė nejautra, kuri nepalieka jokių neigiamų su dantų gydymu susijusių prisiminimų net ir patiems jautriausiems. Dantų gydymo bendrinėje nejautroje principas - vienos procedūros metu sugydyti visus dantukus ir/ arba pašalinti komplikuotus, stipriai pažeistus dantukus. Taip pat gydymo metu dantukai padengiami silantais, kurie užpildo vageles ir neleidžia juose užsilaikyti maistui, apnašoms. Be to, silantai išskiria fluorą, kuris sutvirtina danties emalį. Galima būtų sakyti, kad bendrinė nejautra yra kenksminga tiek pat, kiek ir paprasti vaistai. Sedacijos, atliktos geriamaisiais medikamentais, metu, vaikams duodami tie patys vaistai, kurie naudojami ir premedikacijai prieš dantukų gydymą bendrinėje nejautroje. Jų skilimo laikotarpis - laikas per kurį preparatas pasišalina iš organizmo - yra ilgiausiais iš visų naudojamų medikamentų vaikų anestezijos metu, kiti vaistai pasišalina dar greičiau. Galima sakyti, kad po 6 valandų visus vaistus organizmas pašalina, o liekamųjų medžiagų ar reiškinių nebelieka paros bėgyje. Nors laiko apribojimų ir nėra. Be abejo, savaime suprantama minimali rizika, kaip ir po bet kokių intervencijų, išlieka.
Bendra burnos sveikata ir specialios situacijos
Tinkama dantų priežiūra nuo kūdikystės iki pilnametystės gali padėti žmogui išsaugoti sveikus dantis ir dantenas. Kasdien valydami dantis dantų šepetėliu ir siūlu, nerūkydami, sveikai maitindamiesi ir reguliariai tikrindami dantis galite išvengti ėduonies, dantenų ligų ir kitų dantų problemų. Tai taip pat gali būti naudinga bendrai sveikatai.
Reguliarūs patikrinimai ir higiena
Reguliariai lankykitės pas odontologą. Odontologas gali diagnozuoti ir gydyti burnos sveikatos problemas, kol jos netapo rimtos. Ekspertai rekomenduoja žmonėms kas 6 mėnesius lankytis pas odontologą, kad jis atliktų profilaktinę apžiūrą. Per įprastinę dantų apžiūrą higienistas išvalys dantis ir pašalins apnašas bei sukietėjusius dantų akmenis. Gydytojas odontologas patikrins, ar nėra vizualinių ertmių, dantenų ligų, burnos vėžio ir kitų burnos sveikatos problemų požymių. Kartais ėduonies ertmėms aptikti jie gali naudoti ir dantų rentgeno spindulius. Neseniai atlikto tyrimo rezultatai patvirtino, kad vaikai ir paaugliai turėtų lankytis pas odontologą kas 6 mėnesius, kad išvengtų ėduonies. Tačiau suaugusieji, kurie kasdien laikosi geros burnos higienos ir turi mažą burnos sveikatos problemų riziką, gali lankytis rečiau. Neseniai atliktos apžvalgos autoriai teigia, kad reikia atlikti daugiau aukštos kokybės tyrimų, kurie patvirtintų, koks yra idealus dantų tikrinimo dažnumas. Žmonės gali pasikalbėti su savo odontologu apie tai, kaip dažnai jiems reikia tikrintis dantis. Atsakymas gali skirtis priklausomai nuo asmens sveikatos istorijos, amžiaus ir bendros dantų sveikatos. Tačiau kiekvienas, pastebėjęs burnos pokyčius, turėtų apsilankyti pas odontologą.
Norint mokėti mažiau už dantų gydymą, reikia tikrintis dažniau. Jei problemą rasime laiku, galbūt užteks tik gydyti kariesą, o leidus problemoms įsisenėti dantis gali tekti traukti, implantuoti ir kaina išaugs. Burnos higieną atlikite bent kartą per metus, geriausia - prieš apsilankant pas odontologą. Higienistas, valydamas dantų akmenis, turi galimybę labai atidžiai apžiūrėti visus paviršius ir rasti problemas, be to, dantų akmenys gali slėpti kariesą.
Mityba ir gyvensena
Rinkitės dantims naudingą mitybą. Svarbu vartoti daug skaidulinių medžiagų, kietesnio maisto. Mes pripratę prie perdirbtų gaminių, pusgaminių. Minkštas maistas, saldumynai prikimba prie dantų paviršiaus, tuomet ima kauptis bakterijos ir dantys sugenda. Skaidulos, ilgai kramtomi produktai ne tik skatina seilėtekį, bet ir mechaniškai valo dantų paviršių. Kietesnių produktų, tokių kaip morkos ar obuoliai, kramtymas gerina dantenų kraujotaką, dantys tampa tvirtesni. Tik nekąskite labai kieto maisto, nes dantims galite ir pakenkti. Gerkite daug vandens. Skysčiai praskiedžia seiles ir dėl gero seilėtekio burna apsivalo. Seilės pašalina daug dantims kenkiančių mikroorganizmų.
Ribokite saldų maistą ir krakmolą. Vartojant cukrų gali atsirasti ėduonis. Tyrimai ir toliau rodo, kad cukrus atlieka svarbų vaidmenį neigiamoms dantų sveikatos pasekmėms. Dažniausiai dėl to kalti saldainiai ir desertai, tačiau į daugelį perdirbtų maisto produktų taip pat dedama cukraus. PSO rekomenduoja žmonėms riboti cukraus suvartojimą, kad jis sudarytų mažiau nei 10 proc. dienos kalorijų. Sisteminės apžvalgos autoriai padarė išvadą, kad sumažinus šį kiekį iki 5 proc. dar labiau sumažėtų ėduonies ir kitų dantų problemų rizika. Ekspertai taip pat teigė, kad krakmolingi maisto produktai, tokie kaip krekeriai, duona, traškučiai ir makaronai, gali sukelti dantų ėduonį. ADA aiškina, kad šie maisto produktai lieka burnoje ir skyla į paprastus cukrus, kuriais maitinasi rūgštis gaminančios bakterijos. Ši rūgštis gali sukelti dantų ėduonį. Vietoj krakmolingų maisto produktų ADA rekomenduoja valgyti daug skaidulų turinčių vaisių ir daržovių bei pieno produktų be pridėtinio cukraus. Gerkite vandenį vietoj saldžių gėrimų. Cukrumi saldinti gėrimai yra svarbiausias pridėtinių cukrų šaltinis tipinėje JAV gyventojų mityboje. ADA rekomenduoja visą dieną gerti vandenį arba nesaldintą arbatą, o cukrumi saldintus gėrimus gerti tik valgymo metu ir nedideliais kiekiais.
Nerūkykite. Rūkymas kenkia organizmo imuninei sistemai, todėl organizmui sunku užgydyti audinius, taip pat ir burnos. CDC įvardija rūkymą kaip dantenų ligų rizikos veiksnį, o ADA įspėja, kad rūkantys žmonės gali lėtai gyti po odontologinės procedūros. Rūkymas taip pat turi įtakos burnos išvaizdai, dėl jo pagelsta dantys ir liežuvis, be to, nuo rūkymo gali atsirasti blogas burnos kvapas.
Apsvarstykite galimybę naudoti burnos skalavimo skystį. Kai kurie tyrimai rodo, kad tam tikri burnos skalavimo skysčiai gali būti naudingi burnos sveikatai. Pavyzdžiui, vienoje apžvalgoje nustatyta, kad burnos skalavimo skystis, kurio sudėtyje yra chlorheksidino, antibakterinės sudedamosios dalies, padeda kontroliuoti apnašas ir gingivitą. Metaanalizės duomenimis, veiksmingi ir burnos skalavimo skysčiai su tam tikrais eteriniais aliejais. Žmonės gali pasiteirauti savo odontologo, koks burnos skalavimo skystis geriausiai atitinka jų individualius poreikius. Burnos skalavimo priemonės negali pakeisti dantų valymo šepetėliu ir dantų siūlu, tačiau gali jas papildyti.
Nėštumas ir dantų sveikata
Sveika šypsena prasideda dar mamos pilvelyje - pieninių dantukų užuomazgos pradeda vystytis 6-7 nėštumo savaitę, o nuolatinių dantų užuomazgos atsiranda maždaug septintąjį vaisiaus vystymosi mėnesį. Vertingų mineralinių medžiagų stoka, skurdi nevisavertė mityba nėštumo metu, ligos, žalingi įpročiai, ypač alkoholio, narkotinių medžiagų, tam tikrų medikamentų vartojimas, poilsio trūkumas, stresas gali turėti įtakos besiformuojančioms dantų užuomazgoms.
Nėštumo metu keičiasi moters organizmo hormoninis fonas, medžiagų apykaita, taip pat didėja seilių rūgštingumas. Dėl hormoninių pokyčių, ypač jei prasta burnos higiena, prasideda nėštuminis dantenų uždegimas - gingivitas: dantenos paburksta, valomos kraujuoja, tampa skausmingos. Dėl sumažėjusios seilių pH vertės ir hormonų pokyčių padidėja ėduonies, ypač vadinamojo „slaptojo“, atsiradimo tikimybė. Dažnas pykinimas ir vėmimas pirmąjį nėštumo trimestrą ir padidėjęs skrandžio rūgštingumas trečiąjį didina dantų emalio erozijos tikimybę. Jei norite sušvelninti šias problemas, naudokite burnos skalavimo skystį, skrandžio rūgštingumą mažinančias priemones, rinkitės minkštą dantų šepetėlį ir švelnią dantų pastą (atkreipkite dėmesį, ar, išsivalius dantis, nedžiūsta lūpos).
Nėštumo laikotarpiu ribojama daugybė diagnostinių ir gydymo metodų. Besilaukiančioms moterims tenka teikti tik būtiniausią pagalbą, gelbstint nuo skausmų ar infekcijos. Todėl prieš planuodamos pastoti būtinai kreipkitės dėl dantų gydymo, o pastojusios apsilankykite pas gydytoją odontologą 12-22 nėštumo savaitę.
Dantų būklė prieš planines operacijas
„Dėl vienų ligų dažnai paūmėja ir kitos. Dantų problemos gali sukelti komplikacijų po operacijų, todėl ligoninėse dirba odontologai. Stacionare gulintiems pacientams jie teikia pagalbą, jei užklumpa ūmūs skausmai, tinimai, atsiranda pūlinių. Prieš planines operacijas pacientus pasitikrinti, ar nėra galimų infekcijos šaltinių, atsiunčia gydytojai. Taip pat dantų tikrintis ar juos gydyti atvyksta darbuotojai bei mokamas paslaugas norintys gauti pacientai“, - teigia LSMU Kauno ligoninės odontologė Skirmantė Urbonavičiūtė. Pasak specialistės, dėl organizmo reakcijos į operaciją ar vaistų poveikio esantys dantų infekcijos židiniai gali suaktyvėti ir sukelti sepsį ar kitas komplikacijas.
„Dažnai gydytojai į mane pagalbos kreipiasi tada, kai neranda infekcijos šaltinio. Būna, kad po operacijos ilgesnį laiką nepavyksta numušti temperatūros, bet tyrimais infekcijos židinių nustatyti nepavyksta. Pavyzdžiui, viena pacientė ilgai karščiavo ir nors jokių nusiskundimų dėl dantų neturėjo, padarius panoraminę nuotrauką paaiškėjo, kad karščiavimą sukėlė žandikaulio kaulo uždegimas. Ne kartą teko ir ekstremalesnė užduotis - keliauti į reanimaciją ir ten gulinčiam pacientui šalinti dantis“, - pasakoja odontologė. S. Urbonavičiūtė pataria ruošiantis planinei operacijai profilaktiškai pasitikrinti dantis, kad problemos neužkluptų tada, kai mažiausiai norisi.
Pažeidžiamiausios visuomenės grupės ir burnos sveikata
Pažeidžiamiausios visuomenės grupės kenčia labiausiai. Specialistė įvardija, kokie žmonės kenčia dėl blogos dantų būklės: „Dažniausiai tenka padėti vyresnio amžiaus periferijoje (kaimuose, vienkiemiuose) gyvenantiems, sunkiai vaikštantiems žmonėms. Mažesniuose miesteliuose labai trūksta odontologų, ne daug kas nori važinėti ten dirbti, o didmiesčiai perpildyti specialistų. Jei žmogus pats nevairuoja, negali atvažiuoti, patenka į sudėtingą situaciją“, - patirtimi dalijasi S. Urbonavičiūtė. Kaip dar vieną rizikos grupę ji išskiria psichikos sveikatos problemų turinčius žmones. „Neretai pacientus nukreipia mūsų Psichiatrijos klinikos specialistai. Tokiems pacientams dažnai trūksta higienos įgūdžių, dantys yra užleisti, todėl gydymas pasibaigia jų šalinimu. Šiai visuomenės grupei reikėtų daugiau pagalbos iš artimųjų, socialinių darbuotojų“, - pasakoja specialistė.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
