Gimus kūdikiui, moteriai aktualu atgauti iki nėštumo buvusią fizinę būklę ir gerą savijautą po šio sudėtingo laikotarpio. Nėštumas ir gimdymas - didžiulis iššūkis mūsų kūnui. Laikotarpis po gimdymo yra ypač jautrus, todėl svarbiausia - atsižvelgti į savo kūno poreikius, nespausti savęs grįžti į ankstesnę formą, o suteikti organizmui tai, ko jam labiausiai reikia: meilės, rūpesčio ir švelnumo.
Gimdymas yra stresas kiekvienos moters kūnui, todėl vos tik pagimdžius nereikėtų pulti atgaudinėti „idealias“ formas. Visų pirma moteris turėtų gerai pailsėti ir išsimiegoti, kad organizmas pats pradėtų tvarkytis. Po gimdymo moters kūnas ir emocijos patiria daugybę pokyčių, todėl klausimų apie fizinį atsistatymą kyla beveik kiekvienai.
Šioje programoje rasite lengvus, švelnius pratimus, tinkamus pirmosioms savaitėms po gimdymo. Jie padės palaipsniui stiprinti kūną, atgauti kontrolės pojūtį ir grąžins pasitikėjimą savimi. Reguliarūs ir tinkamai parinkti pratimai padeda greičiau atkurti jėgas, jaustis energingiau ir užtikrinti gerą fizinę bei emocinę savijautą. Pagrindinis atsistatymo tikslas - pagerinti gyvenimo kokybę ir paruošti kūną kasdieniam aktyvumui. Judėjimas ar kvėpavimo pratimai neturėtų sukelti diskomforto ar skausmo.
Treniruotis galima pradėti praėjus maždaug 6 valandoms po gimdymo (jei nėra kontraindikacijų). Tačiau įprasta rekomendacija pradėti sportuoti po gimdymo yra praėjus 6 savaitėms po gimdymo natūraliais takais arba 8 savaitėms po cezario pjūvio operacijos. Vis dėlto, judėti ir fiziškai atsistatinėti reikia pradėti iškart - lengvais diafragminio kvėpavimo pratimais, padedančiais susitraukti gimdai, diastazei.
Jau kelios dienos po gimdymo naudinga pradėti švelniai treniruoti dubens dugno raumenis, vėliau - atlikti lengvus pratimus, padedančius pažadinti užmigusius (ypač sėdmenų) raumenis. Tokia seka kūną palengva paruošia tam, ką mes vadiname sportu - aktyviam judėjimui. Dažna klaida yra bijoti bet kokios mankštos elementų pirmą-antrą mėnesį po gimdymo, nes būtent tuo metu kūne vyksta didžiausi pokyčiai ir savo įsitraukimu galime padaryti kūnui didelę paslaugą atsistatant dubens dugnui, diastazei. Jeigu gimdymas nebuvo komplikuotas, daryti mankštą galima pradėti praėjus jau 1-2 dienoms. Antrą dieną po gimdymo galima daryti kvėpavimo pratimus. Praėjus 3-6 savaitėms po gimdymo, raiščiai palaipsniui vėl atgauna iki nėštumo buvusį ilgį ir elastingumą.

Svarbu nepersistengti ir neskubėti su intensyvia fizine veikla. Po gimdymo kūnas vis dar gali būti jautrus ir turi būti atsižvelgta į individualius pokyčius, gimdymo būdą, bendrą savijautą. Jei maitinate krūtimi, mankštinkitės tol, kol pajusite lengvą nuovargį. Jei per sunku atlikti tiek pratimų, kiek parašyta, nutraukite mankštą. Kitą ar dar kitą dieną padarysite daugiau. Svarbu, kad pratimai būtų atliekami lėtai, plastiškai. Jie kelia organizmo tonusą, greičiau atsigauna kūnas.
Kvėpavimą verta pradėti treniruoti nuo pirmųjų dienų po gimdymo - tai vienas svarbiausių komponentų atkuriant pilvo raumenų tonusą ir reabilituojant dubens dugną. Pradėti galima praėjus vos kelioms valandoms po gimdymo natūraliais takais ir po maždaug 24 valandų - po cezario pjūvio. Kvėpavimo pratimus galima atlikti įvairiose pozicijose: gulint, sėdint ar gulint ant pilvo. Išbandykite visas pozicijas ir atraskite sau patogiausią. Pradžioje gali būti sunku pajusti pilvo raumenų įsitraukimą, tačiau reguliarus kvėpavimas padės - pojūčiai ir kontrolė su laiku ryškės. Kvėpuokite kasdien - atlikite bent po vieną pratimą, po 20-25 kvėpavimo ciklus.
Kvėpavimo pratimų rūšys:
Pirmieji žingsniai gali būti labai švelnūs: jei gydytojas leidžia - gulėkite ant pilvo bent po 2-3 minutes kelis kartus per dieną; gulint stenkitės dažnai keisti pozicijas; netrukus po gimdymo gydytojas gali rekomenduoti stotis ir vaikščioti - drąsiai tai darykite. Švelnūs judesiai padeda palaikyti sąnarių mobilumą, gerina kraujotaką ir bendrą savijautą. Kelkitės ir gulkitės per šoną. Judėkite jums priimtinoje amplitudėje - pratimai neturi sukelti diskomforto. Stenkitės mankštintis kasdien.

Specialūs pratimai padeda sustiprinti po nėštumo susilpnėjusius dubens raumenis, dėl kurių nusileidę dubens organai pradeda spausti makštį ir atsiranda šlapimo pratekėjimo problema. Šie pratimai stiprina dubens dugno raumenis, padeda išvengti hemorojaus ir išspręsti silpnos šlapimo pūslės problemas, atsikratyti sudribusio pilvuko. Jau kelios dienos po gimdymo naudinga pradėti švelniai treniruoti dubens dugno raumenis.
Prieš norėdami pradėti mankštintis, pirmiausia turime susipažinti su savo kūnu. Labai svarbu žinoti, kur gi yra tie dubens dugno raumenys. Pabandykite pakišti rankas po sėdmenimis ir užčiuopti sėdimuosius gumburus. Turime vieną gumburą dešinėje, kitą gumburą kairėje pusėje, tuomet priekyje bus mūsų gaktikauliai, sujungti gaktine sąvarža. Ten, kur baigiasi stuburas, mes visi turime uodegą (uodegikaulį). Turite keturis kaulinius taškus savo kūne, tarp kurių, lyg hamakas tyso dubens dugno raumenys. Taip pat šioje mūsų kūno vietoje yra jungiamojo audinio (raiščių ir fascijų, lietuviškai žmogiškai - plėvių). Šiuose raumenyse yra ne tik skersaruožių raumenų skaidulų, bet ir lygiųjų raumenų skaidulų, kurios yra valdomos vegetacinės nervų sistemos (tai reiškia šią kūno dalį veikia stresas ir malonumai).
Ant šio raumeninio hamako „guli” vidaus organai, kitaip tariant, dubens dugnas yra atrama vidaus organams. Šis raumenynas, išsidėliodamas aplinkui angas, palaiko išangės, šlaplės, makšties tonusą; dirbdamas draugiškai su kitais (pilvo, stuburo ir kvėpavimo) raumenimis dubens dugnas palaiko stuburo vertikalumą; jo elastingumas svarbus klubo sąnarių amplitudei, laisvumui ir padėčiai.
Dubens dugno raumenynas veikia kvėpavimą ir kvėpavimas pastarąjį, tokiu būdu dainavimas svarbus mūsų patogiai kasdienybei. Elastingas hamakas padeda paskirstyti oro slėgį pilve kosint, čiaudint. Šlapimo čiurkšlelė gali pasirodyti nepageidaujamu gyvenimo momentu, jei jūsų dubens dugnas nestiprus ir lygiai taip pat, jei jis per stiprus, įsitempęs, o bet kokius gyvenimo slėgius atlaikys elastingas ir gerai mokantis prisitaikyti „pagrindas”. Ši vieta, reikalinga seksui, nes dėl vegetacinių skaidulų ir mazgų buvimo tai yra svarbi emocinė, juslinė, jutiminė sritis.
Tiesa, jog būsimoms mamytėms prieš gimdymą svarbu palaikyti dubens dugno raumenų elastingumą, vadinasi, ta sritis turi sugebėti išsitempti. Svarbu, kad klubų sąnariai ir dubens kryžmens sąnarys būtų pakankamai judrūs, kartu raumenynas turi neprarasti jėgos, nes ant jo gulintis svoris kas dieną auga. Po gimdymo irgi reikės elastingumo ir jėgos. Šlapimo sulaikymas abiem atvejais tikrai čia nepadės. Geriausia, jei dubens dugno raumenys treniruojami kartu su kitais kūno raumenimis. Mūsų kūno raumenynas neveikia atskiromis fragmentuotomis dalimis, esame vientisa visuma. Taigi, dubens dugno raumenys glaudžiai susiję su pilvo, nugaros, vidinių šlaunų, kvėpavimo raumenimis ir visa kuo kitu kūne, kas dar liko neišvardinta.

Vienas iš pirmųjų pratimų, kuriuos galima išbandyti namuose - dubens raumenų mankšta. Tai paprasčiausias raumenų sutraukimas. Šis judesys yra visų dubens raumenų pratimų pagrindas. Taip mankštinantis dubens raumenys visiškai atgaus buvusią formą ir jėgą po 2-6 mėnesių. Tačiau pasiekusi savo tikslą, nesustokite ir toliau kiekvieną dieną skirkite laiko kokybiškai dubens raumenų mankštai - tai padės „nesuglebti“ visą likusį gyvenimą.
Jeigu buvo atlikta epiziotomija ir jaučiate diskomfortą bandant sutraukti tarpvietę, arba nepavyksta pajusti dubens dugno raumenų, neskubėkite. Laikinai nedarykite sąmoningo sutraukimo - vietoje to pabandykite vadovautis tokiu principu: atlikite ilgą, lėtą iškvėpimą lyg per šiaudelį. Toks kvėpavimas natūraliai įdarbina dubens dugną. Tiesiog įsivaizduokite, vizualizuokite jo aktyvaciją - pradžioje to visiškai pakaks. Tęskite kvėpavimo pratimus, o po poros savaičių, kai kūnas pradės gyti, palaipsniui bandykite švelniai aktyvuoti dubens dugno raumenis tiek, kiek jums komfortiška, net jei tik labai minimaliai. Plyšus tarpvietei, mažinkite spaudimą į tarpvietę; gulėkite ant pilvo, pasikišus pagalvėles po čiurnomis ir pilvu; taikykite krioterapiją: 4-5 min.
Labai vaizdžiai galima šiuos raumenis suskirstyti į „vėduoklę“, „trikampį“ ir „aštuoniukę“.
Kodėl po gimdymo pirmas 6 savaites negalima pulti daryti šimtų atsilenkimų? Besilaukiant pilvo sienos apimtis padidėja, nutolstant dviem tiesiojo pilvo raumens pusėms vienai nuo kitos. Per anksti pradėjus stiprinti šį raumenį, sustiprinamos atskiros jo dalys. Tokiu būdu užkertamas kelias natūraliam gilesnių raumenų sluoksnių ir jungiamojo audinio grįžimui į pradinę padėtį.
Jeigu jums „pasiseks rimtai padirbėti”, „uždėtas” per ankštas pilvo presas bus ne tik estetinė problema, bet kaip per ankštas korsetas spaus apačioje esančius audinių sluoksnius, tarp jų ir juosmeninius nugaros slankstelius, dėl ko gali atsirasti nugaros skausmai. Labai svarbu įsiklausyti į savo kūną, nes iškart po gimdymo kūnas visokiais būdais gali priešintis mankštai. Ir kad ir kiek darysite visokių atsilenkimų, susirietimų, jausite, kad dirba tik nugara, o pilvas tiesiog neveikia. Neišsigąskite ir palikite jį ramybėje bent porą mėnesių, jam reikia laiko. Kai jūsų hormoninė sistema grįš į įprastesnę būklę ir pilvo raumenys panorės imtis savo pareigų. Išnaudokite laiką po gimdymo tam, kad išmoktumėte taisyklingai kvėpuoti, o kvėpavimo metu dirbs ir jūsų dubens dugno ir pilvo raumenys, nes viskas tarpusavyje susiję!
Rimtesnius atsistatymo pratimus kineziterapeutė rekomenduoja pradėti praėjus 2 mėnesiams po gimdymo. Tačiau tai dar priklauso nuo pačios gimdyvės savijautos.
Kai kūnas jau pakankamai atsistatęs ir gydytojas leidžia, galima pereiti prie intensyvesnių pratimų.
Rando priežiūra - tema, apie kurią dažnai kalbama per mažai. Nesvarbu, ar randas atsirado po traumos, ar po operacijos - jis gali tapti organizmo disbalanso priežastimi ir sukelti fizinių problemų. Pavyzdžiui, cezario pjūvio randas gali lemti nugaros ar sėdmenų skausmus, turėti įtakos laikysenai, biomechanikai, didinti diastazės tikimybę.

Cezario pjūvio operacijos metu pažeidžiama daug sluoksnių (oda, poodis, aponeurozė, pilvo raumenys, pilvaplėvė, gimda), todėl susiformavęs randas yra rimtos traumos pasekmė. Jo priežiūra, kai randas sugija, yra itin svarbi.

Jei gimdymas praėjo lengvai, žingsniuoti galite jau nuo trečios paros. Jei gimdymas buvo sunkus, pasitarkite su gydytoju. Jei būklė leidžia galite vaikščioti, žingsnius spartindama palaipsniui. Namų sąlygomis žingsniuokite vietoje, jei įsijungsite ritmišką muziką, tai tik padės. Žingsniuokite kelius keldamos vis aukščiau. Šio pratimo atlikimo laikas priklauso nuo savijautos. Žygiuoti galima sėdint, stovint. Dėl kiekvienos padėties reikėtų pasikonsultuoti su ginekologu. Jei žygiavimas per sunku, pradėkite nuo pasistiebimų ant pirštų galų, tada nusileiskite ant kulnų. Vėliau, kai šis pratimas bus per lengvas, kelkite kojas nedidele amplitude nuo žemės. Kai jau galėsite, pradėkite žygiuoti. Galite važinėtis dviračiu, žiemą - slidinėti, šokti. Jeigu laikysitės šių rekomendacijų, buvusį svorį susigrąžinsite maždaug per 6-9 mėnesius.
Pirmaisiais vaiko gyvenimo metais, kai mažylis reikalauja labai daug dėmesio, nėra taip paprasta atsitraukti net ir trumpam. Mankšta suaugusiojo ir vaiko (nuo 3 mėn. iki 1 m.) - tai smagi treniruotė salėje, kurios metu mamytė su vaikučiu dirba tiek poroje, tiek po vieną. Naudojant terapinius mankštos kamuolius GYMNIC, atliekami raumenų stiprinimo ir tempimo pratimai, lavinama pusiausvyra bei koordinacija. Kol mamos sportuoja, mažyliai gali bendrauti ir žaisti tarpusavyje.
Prieš keletą metų, kai pati buvau neseniai pagimdžiusi dukrelę, galvojau, kaip galėčiau sportuoti, atgauti turėtas figūros linijas ir tuo pačiu nepalikti vaikelio. Tuomet ir kilo mintis, kad galima sportuoti kartu su mažyliu. Mamytės čia sportuoja, stiprina ryšį su vaiku ir susidraugauja su kitomis mamomis. Per treniruotes daugiausia dėmesio skiriama mamoms. Kilnodamos vaikelius jos atgauna buvusias iki nėštumo figūros linijas ir po truputį sustiprina kūną. Mažyliai visada būna šalia mamų, o jos treniruotės eigoje vaikeliams daro kineziterapijos pratimus. Tokios treniruotės tvirtina mamos ir vaiko ryšį.
Fizinių pratimų krūviai didėja pamažu: pradinėse treniruotėse taikoma lengva mankšta ir kineziterapija, taip pat įtraukiami Kėgelio pratimai, o vėliau atliekami aerobikos pratimai ir treniruotė intensyvėja. Treniruotei prireiks patogios, judesių nevaržančios aprangos, kelių žaislų mažajam sportininkui, pravartu turėti ir vystyklą.
Moters kūnui ir psichikai tenka prisitaikyti prie trūkinėjančio miego režimo, pasikeitusios dienotvarkės, žindymo (jei pasirenkama žindyti), dėl to keičiasi hormoninis fonas, galimas didesnis nuovargis, nerimas dėl savęs ar vaikelio. Sporto metu išsiskiria dopaminas, endorfinai, gerinantys nuotaiką. Sportas padeda kūnui grįžti į pradinį būvį, be skausmo ir diskomforto pasirūpinti buitimi, vaikeliu, kas moteriai suteikia pasitikėjimo savimi. Taip pat judėjimas, ypač gryname ore, reguliuoja nervų sistemą, miegą, hormonų gamybą.
Savimasažas su volu ar masažo kamuoliukais po gimdymo gali būti labai naudingas tiek fizinei, tiek emocinei savijautai.
Pratimus su geltonu kamuoliuku ant pilvo atlikite tik tada, jei krūtinė nėra skausminga ar jautri. Taip pat galite dėvėti kompresines kelnaites su aukštu liemeniu arba naudoti diržą. Jis neturi spausti, tik švelniai apgaubti ir suteikti lengvą kompresiją.
Reikia užtikrinti, kad kūnas yra pasiruošęs fiziniam aktyvumui - todėl konsultacija su gydytoju ar fizinio aktyvumo specialistu yra itin svarbi, ypač jei yra diagnozuota diastazė ar kiti specifiniai iššūkiai. Kineziterapeutas gali padėti sudaryti individualų pratimų planą ir užtikrinti, kad reabilitacijos procesas vyktų saugiai ir efektyviai. Pasikonsultuokite su gydytoju, paklauskite, ar jums galima lankyti fitneso treniruotes. Jeigu per pusę metų nenumesite nė kilogramo, vertėtų kreiptis į specialistus - endokrinologą ir dietologą.
Mankšta - tai efektyvus būdas atsistatyti po gimdymo. Ši saugi, terapinė treniruotė stiprina giliuosius raumenis, dubens dugną, gerina laikyseną ir padeda užtikrintai grįžti į aktyvumą kartu su kitomis mamomis.

Atsistatymas po gimdymo yra grindžiamas trimis nuosekliais žingsniais, leidžiančiais kryptingai siekti ilgalaikių rezultatų:
Rezultatai, kurių siekiama grupinėje kineziterapijoje:
Kineziterapeutė Ieva Morač, klinikos įkūrėja ir vadovė, specializuojasi nėščiųjų, moterų po gimdymo, dubens dugno kineziterapijoje ir kūdikių motorikos vertinime bei gydyme. Ji padeda žmonėms atsikratyti įvairių skausmų ir susigrąžinti pasitikėjimą savo kūnu, dirbdama vadovaudamasi DNS, Mulligan ir Maitland metodikomis, derindama manualinę terapiją su aktyviais judesiais siekiant ilgalaikių rezultatų.