Abortas - tai medicininė procedūra, kuria nutraukiama gimdoje auganti nėštumo eiga. Visame pasaulyje abortas yra gana dažnas reiškinys, ir skaičiuojama, kad maždaug kas ketvirta moteris gyvenime gali patirti šią patirtį. Svarbu suprasti, kad nėštumo nutraukimas yra kompleksinis klausimas, apimantis tiek medicininius, tiek emocinius bei socialinius aspektus.

Yra du pagrindiniai abortų tipai: medikamentinis ir chirurginis. Kuris abortas tinka konkrečiu atveju, priklauso nuo moters sveikatos, nėštumo trukmės ir vietos teisės aktų. Sprendimą priima gydytojas, įvertinęs individualią situaciją.
Medikamentinis abortas - ankstyvo nėštumo nutraukimas receptiniais vaistais, dažniausiai mifepristonu ir po to - misoprostoliu. Ši procedūra rekomenduojama iki 9-12 nėštumo savaitės.
Procedūros eiga:
Procedūros metu gali pasireikšti gausus makšties kraujavimas, stiprūs spazmai, pykinimas, vėmimas, karščiavimas ir šaltkrėtis. Apsilankymas pas gydytoją būtinas praėjus 1-2 savaitėms, kad būtų patvirtintas aborto užbaigtumas.
Chirurginio aborto metu gydytojas atlieka procedūrą medicinos įstaigoje. Gydytojas gali rekomenduoti šį metodą, jei nėštumo trukmė yra didesnė nei 12 savaičių arba yra kontraindikacijų medikamentiniam abortui.
| Metodas | Ypatumai |
|---|---|
| Vakuuminė aspiracija | Atliekama pirmąjį trimestrą; trunka keletą minučių. |
| Dilatacija ir evakuacija (D&E) | Nėštumui virš 12 savaičių; naudojami specialūs instrumentai. |
| Dilatacija ir ekstrakcija (D&X) | Tik dėl medicininių komplikacijų ar vaisiaus sutrikimų. |
Prieš atliekant abortą, būtina apsilankyti pas sveikatos priežiūros specialistą. Vizito metu atliekami šie žingsniai:

Skirtingos moterys nėštumo nutraukimą išgyvena skirtingai. Psichologiniu požiūriu abortas yra netektis. Moterys, patyrusios abortą, gali išgyventi kaltę, gėdą, nerimą, depresiją ar kitus emocinius sunkumus. Be to, egzistuoja fizinių komplikacijų rizika, tokių kaip infekcija, gausus kraujavimas ar būsimų nėštumų komplikacijos (pvz., neišnešiotas gimdymas).
Ekspertai pabrėžia, kad valstybė turėtų daugiau dėmesio skirti pagalbai moterims, atsidūrusioms krizinėse situacijose. Svarbu, kad sprendimas negimdyti būtų priimtas laisvai, apgalvotai ir be spaudimo iš šalies.