Laukimas kūdikio atėjimo yra ypatingas laikotarpis, kai moterys natūraliai ima domėtis savo kūno pokyčiais, vaisiaus vystymusi ir gimdymu. Ruošiantis kūdikio atėjimui į pasaulį, reikėtų pasidomėti ne tik naujagimio priežiūra, bet ir žindymu. Kuo moteris turi daugiau žinių, tuo lengviau jas pritaiko praktikoje ir sėkmingai maitina. Informacijos gausa apie žindymą gali būti didžiulė, todėl svarbu atsirinkti esminius dalykus ir pasitikėti savo kūnu. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip taisyklingai žindyti naujagimį, kad šis procesas būtų malonus ir sėkmingas tiek mamai, tiek kūdikiui.
Maitinimas krūtimi - tai natūralus būdas suteikti naujagimiui būtinų maisto medžiagų ir užmegzti su juo unikalų ryšį. Motinos pienas yra išties nuostabus maistas. Motinos pienas puikiai patenkina kūdikio organizmo poreikius ir aprūpina jį reikiamu kiekiu vitaminų, mineralų, riebalų ir baltymų, kad kūdikis augtų sveikas. Pienas nesigamina savaime: jo gamybą žįsdamas „užsako“ kūdikis. Naujagimio pieno poreikis ir jo mamos gebėjimas pagaminti pieno būtent tiek, kiek reikia, yra puikus paklausos ir pasiūlos dėsnio pavyzdys iš gamtos.
Žindyti rekomenduojama pradėti kuo anksčiau - idealu, jei naujagimis padedamas mamai ant krūtinės iškart po gimimo pats ieško spenelio. Mamoms, kurios pradeda žindyti per pirmą valandą po gimdymo ir žindo dažnai, paprasta užtikrinti pakankamą pieno gamybą. Naujagimiai dažniausiai žinda kas 1-2 valandas arba ne mažiau kaip 10-12 kartų per parą. Vis dėlto, svarbiausia žiūrėti į kūdikį, o ne į laikrodį.
Svarbu reaguoti į kūdikio alkio požymius, nelaukiant verksmo. Krūtį galima pasiūlyti bet kada, taip pat rekomenduojama pažadinti naujagimį ir pamaitinti, jei jaučiate, kad krūtys prisipildė pieno. Neužtenka tik laukti, kol kūdikis pradės verkti, nes tai jau yra vėlyvas alkio signalas. Jeigu naujagimis tarp maitinimų miega ilgiau nei tris valandas, pažadinkite jį kas dvi valandas, kol susireguliuos pieno gamyba.

Efektyviausias būdas įsitikinti, ar kūdikis gauna pakankamai maisto, yra stebėti jo šlapinimosi ir tuštinimosi dažnumą. Jei naujagimis prišlapina 6-8 sauskelnes ir pasituština 2-5 kartus per parą (pradedant skaičiuoti nuo trečios paros po gimdymo), galite būti tikra, kad jam pakanka maisto. Nemažai naujų mamyčių nerimauja, kad jų mažylis negauna pakankamai pieno. Vis dėlto, jei kūdikis gerai šlapinasi ir tuštinasi, nėra pagrindo nerimauti.
Pirmosiomis dienomis naujagimis gali netekti iki 10 proc. savo kūno svorio, tačiau tai yra normalu. Visiškai normalu, jei pirmąją savaitę naujagimis neteks iki 10 proc. savo kūno svorio. Labai dažnai pasitaikanti klaida - duoti mišinuko nepagrįstai įtarus, kad kūdikiui trūksta pieno.
Po gimdymo paprašykite akušerės ar žindymo konsultantės pagalbos, kad išmoktumėte taisyklingų žindymo padėčių. Pirmoji žindymo padėtis gali būti pusiau gulomis gimdykloje, kai kūdikis pats šliaužia prie krūties ir ją apžioja. Vėliau galite žindyti palatoje, laikant kūdikį oda prie odos ir leidžiant jam pačiam dirbti.
Akušerė Ieva Girdvainienė rekomenduoja žindant sėdėti patogiai, atsilošus stuburui ir kojas padėjus ant kieto pagrindo. Prieš maitinimą galima šiek tiek pastimuliuoti krūtį, kad kūdikis užuostų pirmuosius pieno lašelius. Teisingas krūties apžiojimas yra toks, kai vaiko nosytė yra ties viršutiniu pigmentiniu laukeliu, o smakriukas - ties apatiniu, o abi lūpos išžiotos. Kai kūdikis didesnis, žindymo pagalvę gali atstoti mamos alkūnė.
Jei gimdymo metu buvote kirpta ar plyšote, įsitikinkite, ar jums galima sėdėti, nes sėdimos žindymo padėtys gali būti patogesnės nei gulimos. Mokykitės, kaip pasiimti ir pasidėti kūdikį prie krūties, ir nenusiminkite, jei iš pradžių nepavyksta pačiai. Jei iki 7-os paros nepavyksta įvaldyti taisyklingo krūties apžiojimo, kreipkitės į specialistus.
Yra įvairių patogių žindymo padėčių:

Daugeliui mamų nerimą kelia tai, kad žindant kūdikio nosytė remiasi į krūtį, tačiau tai nėra pavojinga, nes kūdikis gali kvėpuoti.
Pirmąsias 2-3 savaites rekomenduojama kūdikį glausti kaskart maitinant prie abiejų krūtų. Vėliau reikėtų žindyti ritmingai: vienas maitinimas - viena krūtis. Kokybiškas žindymas yra tada, kai kūdikis nuolat žinda ir girdite pieno rijimo garsą. Leiskite kūdikiui žįsti tiek, kiek jis nori. Tegul visiškai ištuština vieną krūtį ir tik tada siūlykite antrąją. Iš pradžių žindymai būna ilgesni, nes dar vyksta pieno gamyba.
Pirmosiomis dienomis po gimdymo gaminasi priešpienis, kuris yra itin maistingas ir koncentruotas. Priešpienio gaminasi nedaug, tačiau to pakanka naujagimiui, kurio skrandukas yra labai mažas. 3-14 dieną po gimdymo priešpienį keičia pereinamasis pienas, o vėliau - brandusis pienas.
Žindant pieno sudėtis kinta: kūdikį vos priglaudus prie krūties, teka skystas, liesesnis pienas, skirtas numalšinti troškulį, o vėliau - riebesnis, sotesnis pienas. Svarbu, kad kūdikis žįstų vieną krūtį ilgėliau ir gautų riebesnio pieno. Jis yra daug tirštesnis, maistingesnis, kaloringesnis, todėl tokio pieno pažindęs kūdikis jaučiasi sotus ilgesnį laiką.

Viena dažniausių problemų - pažeisti, skausmingi, suskirdę speneliai. Pagrindinė to priežastis - netaisyklinga žindymo padėtis. Svarbu, kad maitinant kūdikį krūtimi būtų patogu tiek mamai, tiek kūdikiui. Mama turi būti atsipalaidavusi, nejausti įtampos, diskomforto. Kūdikis prie mamos kūno turi priglusti taip, kad žindant jam užtektų atlošti galvytę, nereikėtų jos sukti į šoną.
Jei speneliai suskirdo, galite naudoti specialius tepaliukus, kurių sudėtyje yra natūralių ingredientų. Kartais taip nutinka, kad speneliai įdumba arba būna šiek tiek plokštesni, tačiau moterims nereikėtų dėl to jaudintis, nes dažniausiai prieš žindymą užtenka juos suformuoti pačioms pasukiojant tarp pirštų. Prisegtas liežuvis gali ir trukdyti, ir netrukdyti. Pirmosiomis dienomis stebime, ar pavyks kūdikį su „prisegtu“ liežuviu tinkamai žindyti. Jeigu matome, kad nesusidaro vakuumas ir naujagimis krūtį žindo neefektyviai arba pažeidžia spenelius, tada kviečiame į pagalbą veido ir žandikaulio chirurgą, kuris liežuvėlį pakerpa.
Apytiksliai antros savaitės pabaigoje galite tikėtis pirmojo augimo šuolio, kurio metu mažylio apetitas išauga. Tokiu metu kūdikį gali reikėti maitinti dažniau nei įprastai. Nemažai mamų nerimauja, kad jų mažylis negauna pakankamai pieno. Vis dėlto, jei kūdikis gerai šlapinasi ir tuštinasi, nėra pagrindo nerimauti.
Nemažai naujų mamyčių nerimauja, kad jų mažylis negauna pakankamai pieno. Vis dėlto kūdikį gali reikėti maitinti kas valandą. Tai yra visiškai normalu, jei pirmoji savaitė naujagimis neteks iki 10 proc. savo kūno svorio. Per daug nesirūpinkite dėl būtinybės vaikelį maitinti pagal tam tikrą grafiką. Nors tiksliai sunku pasakyti, kas kiek laiko jūsų kūdikis norės žįsti, tačiau greitai pastebėsite tam tikrus ženklus, rodančius, kad jis jau išalko.
Čiulptukas nėra pats geriausias draugas žindomam kūdikiui, nes jis apgauna kūdikį, suteikia nusiraminimą, bet nenumalšina alkio, nesuteikia žmogiško prisilietimo ir neskatina pieno gamybos. Jei prisireikia maitinti kūdikį ne krūtimi, geriau naudoti šaukštelį, taurelę ar kitas žindymui palankesnes priemones nei buteliukas. Bent pirmąjį mėnesį, kol kūdikis pratinasi prie žindymo, venkite duoti buteliuką, nes čiulpimas iš žinduko skiriasi nuo valgymo iš krūties, ir kūdikiui gali būti sunku gerai išmokti abu būdus.
Žindymas ir miegas gali būti suderinami. Daugeliui mamų patogu žindyti gulint šalia kūdikio. Tai leidžia pailsėti ir išvengti nuolatinio kėlimosi naktį. Svarbu pasirūpinti saugia miego aplinka, kad kūdikis negalėtų nukristi nuo lovos. Neuromokslininkai teigia, kad žindymas gerina miego kokybę dėl raminančio oksitocino poveikio. Tyrimai rodo, kad žindančios moterys miega daugiau.
Jei žindydama susiduriate su sunkumais ar turite klausimų, nebijokite kreiptis pagalbos. Yra įvairių būdų gauti paramą:
tags: #kaip #taisyklingai #zindyti #naujagimi