Magnetinio Rezonanso Tomografija Nėštumo ir Žindymo Metu: Saugumas ir Prieinamumas

Šiuolaikinė medicina nuolat tobulėja, siūlydama vis tikslesnius ir saugesnius diagnostikos metodus. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) yra vienas iš tokių pažangių tyrimų, ypač svarbus tiriant nėščiąsias ir žindančias moteris. Šis metodas leidžia detaliai įvertinti įvairių organų ir audinių būklę, nesukeliant žinomo neigiamo poveikio nei motinai, nei kūdikiui.

Kas yra magnetinio rezonanso tomografija (MRT)?

Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) - tai modernus ir vienas saugiausių šiuolaikinių tyrimo būdų, leidžiantis detaliai ištirti paciento galvos ir nugaros smegenis, stuburo slankstelius, tarpslankstelinių diskų išvaržas, vidaus organus, raumenų, kaulų ir sąnarių sistemas, minkštuosius audinius. Tai neinvazinis, neskausmingas ir nekenksmingas tyrimas, kurio metu naudojama ne jonizuojanti spinduliuotė, o stiprus magnetinis laukas ir radijo bangos. MRT tyrimas neturi jokio žinomo neigiamo poveikio žmogaus organizmui. MRT laikomas vienu pažangiausių, saugiausių ir tiksliausių šiuolaikinės medicinos tyrimo metodų. Atliekant MRT nenaudojama jonizuojančioji spinduliuotė kaip, pavyzdžiui, rentgeno tyrimo ar kompiuterinės tomografijos metu. MRT yra gerokai pranašesnis už kitus tyrimas tiriant minkštuosius audinius, pavyzdžiui, nugaros smegenis ar kaulų čiulpus.

MRT tyrimas nėštumo metu: saugumas ir prieinamumas

Nuo šiol magnetinio rezonanso tyrimas (MRT) nėščiosioms, kurioms jis būtinas, taps lengviau prieinamas - gavusi gydytojo siuntimą kūdikio besilaukianti moteris galės pasitikrinti nemokamai. Šis tyrimas suteiks nėščiosioms galimybę būti visiškai užtikrintoms dėl savo vaisiaus būklės, apie ką vos prieš keliolika metų dar buvo galima tik svajoti. Iki šiol plačiausiai naudojamo ultragarso tyrimo rezultatų ne visuomet pakanka. Pasitaiko, kad esant nėštumo komplikacijoms ultragarso tyrimo rezultatai būna neaiškūs ir kelia įtarimų. Todėl Vakarų Europos šalyse besilaukiančios moterys jau ne vienerius metus nuodugniai tiriamos ir magnetiniu rezonansu.

MRT tyrimas nėštumo metu gali būti reikalingas, kai reikia detaliai ištirti vaisiaus ar motinos organų būklę. Pavyzdžiui, šis tyrimas rekomenduojamas įtariant vaisiaus smegenų vystymosi sutrikimus ar esant įtarimui dėl vaisiaus stuburo problemų. MRT taip pat gali būti skiriamas nėščiajai, kai ultragarsinis tyrimas neleidžia gauti reikiamos informacijos apie tam tikras sveikatos būkles. Dėl specialios technologijos MRT tyrimas suteikia šimtaprocentinį užtikrintumą ir išsprendžia ultragarso tyrimo metu kylančias abejones, taip apsaugodamas nėščiąsias nuo dvejonių ir streso, ko nėštumo metu reikia ypač vengti. Nuo šiol būsimos mamos, žinodamos, kad turi galimybę papildomai nemokamai pasitikrinti, galės ramiau atsikvėpti ir planuoti tolimesnę nėštumo eigą.

MRT vaisiaus tyrimas yra papildoma diagnostikos priemonė, kurią rekomenduojama taikyti prieš tai būtinai atlikus ultragarso tyrimą ir jo metu radus pakitimų, sklaidos defektų. Magnetinio rezonanso tyrimas atliekamas 19-22 nėštumo savaitę, kai vaisius jau pakankamai didelis, kad būtų galima pastebėti sveikatos sutrikimus. Kol kas pasaulyje neužfiksuotas nė vienas atvejis, kuomet antrame arba trečiame nėštumo trimestruose atliktas tyrimas būtų pakenkęs motinai arba vaisiui. Autoritetingos organizacijos, pavyzdžiui, Amerikos akušerių ir ginekologų koledžas bei Amerikos radiologijos koledžas, pateikia duomenis, jog nėščioms moterims MRT gali būti atliekama bet kurį nėštumo trimestrą. Tiriant nėščiąsias, pirmenybė visuomet skiriama echoskopijai, po to - MRT tyrimui. Jeigu gydytojai teigia, kad siekiant diagnozuoti galimai rimtą arba greitai besivystančią ligą būtinas MRT tyrimas, reikėtų jais pasikliauti. Siekiant susilaukti sveiko kūdikio, visų pirma svarbi mamos sveikata. Iš dalies ji ir nulemia, ar pavyks sėkmingai išnešioti kūdikį.

MRT tyrimo privalumai, palyginti su kitais diagnostikos metodais

MRT tyrimas pasižymi pranašumu prieš kitus metodus, nes jo metu naudojamas magnetinis laukas ir radijo dažnių bangos, o ne jonizuojančioji spinduliuotė, kuri gali būti kenksminga nėštumo metu. Lyginant su kompiuterine tomografija (KT), MRT yra saugesnis pasirinkimas, ypač kai reikia detalaus vaisiaus ar motinos vidaus organų vaizdo. Be to, magnetinio rezonanso tomografija leidžia tiksliai įvertinti minkštųjų audinių būklę, kas itin svarbu tam tikrų vaisiaus ir motinos patologijų diagnostikai. Echoskopija nėštumo metu yra bene dažniausiai pasitelkiamas vaizdo tyrimas, tačiau jo rezultatų ne visuomet pakanka. Rentgeno tyrimai nėštumo metu nėra laikomi saugiais, o dubens ar pilvo organų kompiuterinė tomografija pirmosiomis nėštumo savaitėmis taip pat kelia pavojų.

Žemiau pateikiama palyginamoji lentelė, padedanti geriau suprasti skirtumus tarp diagnostikos metodų nėštumo ir žindymo metu:

MRT tyrimas žindymo metu: išsklaidome abejones

Dažnai kyla klausimų dėl MRT tyrimo saugumo žindymo laikotarpiu, ypač dėl galimo pieno dingimo. Svarbu pabrėžti: nei kompiuterinė (KT), nei magnetinio rezonanso tomografija (MRT) nesutrikdo žindymo. Daugiau informacijos apie galvos smegenų struktūrą suteikia MRT, kurią galima atlikti žindyvei be jokių apribojimų. Tai reiškia, kad motinos, kurioms reikalingas toks tyrimas dėl įvairių sveikatos problemų, pavyzdžiui, atminties sutrikimų, gali jį atlikti ramia širdimi, nesijaudindamos dėl žindymo nutraukimo.

Dėl atminties sutrikimų, kurių priežastis nepaaiškėja ištyrus bendros praktikos gydytojui, atliktus laboratorinius tyrimus ir pakonsultavus II lygio neurologui ar/ir psichiatrui, galite kreiptis į specializuotus Atminties sutrikimų kabinetus.

Kaip veikia MRT: su kontrastu ir be jo

MRT gali būti atliekamas naudojant kontrastinę medžiagą arba be jos. Ar naudoti kontrastinę medžiagą sprendžia gydytojas radiologas, jeigu reikia papildomos informacijos.

MRT be kontrastinės medžiagos

Standartinį MRT galima atlikti be kontrastinės medžiagos. Šio tyrimo metu gerai matoma audinių ir organų anatomija, kas padeda diagnozuoti įvairias ligas. MRT tyrimo metu puikiai matomi minkštieji audiniai, galvos ir nugaros smegenys, stuburo slanksteliai, raumenys, sausgyslės, raiščiai, vidaus organai, kaulų čiulpai, kraujagyslės. Šiuo tyrimu galima diagnozuoti patologinius pakitimus, pavyzdžiui, navikinius darinius, uždegiminius pakitimus, traumas ir t. t.

MRT su kontrastine medžiaga

Atliekant MRT į veną sušvirkščiama kontrastinė medžiaga. Kontrastinės medžiagos pagrindas - retas žemės metalas gadolinis, kuris sustiprina magnetinio rezonanso vaizdą ir patologiniai pakitimai išryškėja kaupdami kontrastinę medžiagą. Magnetinis rezonansas su kontrastine medžiaga padeda gydytojui radiologui tiksliau įvertinti patologinius pakitimus, jų dydį, anatominę lokalizaciją ir aplinkines struktūras. MRT su kontrastine medžiaga dažniausiai naudojamas įtariant darinius įvairiose lokalizacijose, širdies ir stambiosioms kraujagyslėms tirti, padėti atskirti gerybinius ir piktybinius pakitimus pagal kontrastinės medžiagos kaupimo pobūdį. Naudojant kontrastinę medžiagą pagerėja tam tikrų anatominių struktūrų ar pakitimų matomumas, todėl gaunama papildomos informacijos, kuri gali būti nepastebima atliekant MRT tyrimus be kontrastinės medžiagos. Kai kuriems pacientams, ypač sergantiems inkstų nepakankamumu, cukriniu diabetu, kontrastinės medžiagos naudojimas gali būti kontraindikuotinas. Todėl prieš atliekant tokį magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą būtina aptarti riziką ir naudą su gydytoju radiologu ir / ar radiologijos technologu. Nėštumo metu kontrastinė medžiaga dažniausiai nenaudojama.

Kokias kūno sritis ir ligas parodo MRT tyrimas?

MRT tyrimas gali būti atliekamas norint ištirti įvairias kūno sritis ir organų sistemas:

• galvos smegenis, hipofizę, akiduobes, prienosinius ančius, gerklę, ausis;
• stuburą ir nugaros smegenis;
• minkštuosius audinius;
• pilvo organus;
• krūtis;
• tulžies pūslę;
• inkstus ir šlapimo takus;
• mažąjį dubenį;
• raumenų, kaulų ir sąnarių sistemas (pavyzdžiui, peties, alkūnės ar kelio sąnarį);
• širdį;
• krūtinės ląstą;
• visą kūną.

Taip pat gali būti atliekami specializuoti MRT tyrimai, pavyzdžiui, nėščiosios ar vaisiaus tyrimas įtarus vaisiaus patologiją, širdies ir stambiųjų kraujagyslių tyrimai arterioveninės malformacijos atveju, konkrečios kūno srities tyrimas po onkologinės ligos gydymo (naviko progresavimui ar regresavimui įvertinti).

MRT tyrimo eiga

Magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą sudaro keli etapai:

1. Paciento paruošimas. Prieš magnetinį rezonansą pacientų paprašoma nusiimti visus metalinius daiktus ar drabužius su metalinėmis detalėmis, nes metalas gali trukdyti magnetiniam laukui. Pacientams paprastai duodamas apsiaustas, kurį jie dėvės procedūros metu, taip pat ausų kištukai arba ausinės triukšmo lygiui sumažinti, kadangi MRT aparatas tyrimo metu skleidžia triukšmą.
2. Įėjimas į MRT kabinetą. Pacientas palydimas į MRT kabinetą ir paguldomas ant specialiai tam skirto stalo, kurį galima perkelti į magnetinio rezonanso tomografijos aparatą. Labai svarbu tyrimo metu kuo ramiau gulėti, kad būtų gauti aiškūs vaizdai.
3. Magnetinio lauko taikymas. MRT aparatas sukuria stiprų magnetinį lauką, kuris žmogaus kūno vandenilio protonus surikiuoja viena kryptimi ir taip sukuriama išilginė magnetizacija.
4. Radijo bangos ir rezonansas. Pacientui uždedama speciali ritė, iš kurios į kūną siunčiamos radijo dažnio bangos, vandenilio protonai sugeria energiją, o vėliau grįžta į natūralią būseną. Specifinis vandenilio protonų atsakas skirtinguose audiniuose dėl skirtingo vandens kiekio leidžia gauti signalo skirtumus tarp audinių ir organų.
5. Vaizdo gavimas. Vandenilio protonų skleidžiamus signalus surenka magnetinio rezonanso aparato detektoriai ir siunčia į kompiuterį. Sudėtinga programinė įranga apdoroja šią informaciją ir sukuria didelės skiriamosios gebos nuskaitytos srities vaizdus.
6. Skenavimo sekos. Įvairiuose MRT skenavimuose gali būti naudojamos įvairios sekos, siekiant išryškinti skirtingus audinių tipus ar pakitimus. Tam tikroms vaizdų sritims paryškinti taip pat gali būti naudojamos kontrastinės medžiagos.
7. Keli skenavimai. Kai kuriais atvejais gali būti atliekami keli skenavimai arba sekos, kad vaizdai būtų užfiksuoti įvairiais kampais arba naudojant skirtingus kontrastus.
8. Vaizdų peržiūra.

Įprasta MRT tyrimo trukmė - 20-90 min. Jis nėra skausmingas, tyrimo metu nepažeidžiami audiniai, nekyla jokių kitų komplikacijų.

tags: #magnetinis #rezonansas #ir #zindymas

• Patarimai vaikų aprangai su džinsiniu švarku
• Sužinokite, kaip keičiasi gimda nėštumo pradžioje
• Pasaulinių namų reikšmė Lietuvoje
• Vaiko globos istorinis kontekstas Lietuvoje
• kaip vyksta išorinis apvaisinimas