Ikimokyklinio ugdymo prevencinės programos: naujovės ir įgyvendinimas
Vaikų darželio ugdymo programa yra esminis elementas, užtikrinantis kokybišką ir visapusišką vaikų ugdymą ankstyvajame ir ikimokykliniame amžiuje. Ši programa apima įvairius ugdymo(si) aspektus, metodus ir tikslus, siekiant sudaryti sąuslygas vaikams sėkmingai augti, tobulėti ir pasirengti tolimesniam mokymuisi. Straipsnyje aptariami pagrindiniai ikimokyklinio ugdymo programos komponentai, reglamentavimas, tikslai, įgyvendinimo būdai ir vaikų pasiekimų vertinimas.
Nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. ikimokyklinio ugdymo įstaigos pradėjo dirbti pagal naujas programas. Programos sukurtos remiantis 2023 m. švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu patvirtintomis Ikimokyklinio ugdymo programos gairėmis. Nauja tai, kad programos daug lankstesnės. Pavyzdžiui, darželis prie miško gali daugiau veiklų planuoti gamtoje, o miesto darželis - daugiau orientuotis į edukaciją muziejuose, teatruose, bibliotekose. Atnaujintos gairės taip pat akcentuoja glaudesnį tėvų bendradarbiavimą su pedagogais ir visuminį požiūrį į vaiką. Tai reiškia, kad rūpinamasi ne tik žiniomis, bet ir emocijomis, bendradarbiavimu, judėjimu, kūryba. Šalia raidžių ar skaičių pažinimui darželyje tiek pat dėmesio skiriama STEAM ugdymui, šokiams, pasakoms, sportui, dailės darbeliams. Pakeistos gairės akcentuoja ir įtrauktį. Darželiuose auga labai įvairūs vaikai - skirtingų gebėjimų, kalbų, kultūrinės aplinkos, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių. Ankstesnės gairės mažai kalbėjo apie įtrauktį. Naujosios padeda užtikrinti, kad kiekvienas vaikas jaustųsi laukiamas, galėtų dalyvauti veikloje pagal savo galias ir kartu patirtų sėkmę.
Ikimokyklinio ugdymo programos tikslai yra orientuoti į visapusišką vaiko asmenybės ugdymą, atsižvelgiant į jo individualius poreikius ir galimybes. Programos siekia palaikyti ir skatinti vaiko norą bendrauti su bendraamžiais ir suaugusiais, turtinti ir plėtoti sociokultūrinę jo patirtį. Programa siekiama atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes.
Ugdymo turinys ir metodai
Įstaigoje ugdomasis turinys suprantamas kaip procesas, kurio metu išskiriami du ugdymo(si) turinio lygmenys: planuojamas ugdymo(si) turinys ir pasiektas ugdymo(si) turinys. Tai reiškia, kad ugdymo procese svarbu ne tik tai, ką planuojama įgyvendinti, bet ir tai, ką realiai pavyksta pasiekti su vaikais. Ugdymo(si) turinys sudarytas iš 18-os vaiko ugdymo(si) sričių, kuriose išskiriamos esminės nuostatos ir esminiai gebėjimai. Taigi, ugdymo(si) turinyje atspindima: vaikų veiksenos, esminės nuostatos, esminiai gebėjimai. Tai apima platų spektrą sričių, tokių kaip socialinė, emocinė, pažintinė, fizinė ir kūrybinė raida. Žinias ir patirtį vaikai įgyja veikdami: žaisdami, judėdami, pažindami, bendraudami ir kt. Veikla yra pagrindinis būdas, kuriuo vaikai mokosi ir tobulėja.
Darželio pedagogės ugdydamos vaikus integruoja įvairių metodikų elementus, visose grupėse plačiai naudojamas projektinis metodas. Įgyvendinant programą svarbi vaikų žaidybinė, patyriminė veikla, atradimų džiaugsmo ir natūralaus smalsumo apie supantį pasaulį puoselėjimas, nes taip sudaromos sąlygos vaikams ugdytis programoje numatytas kompetencijas. Žaidimai ir atradimai yra svarbūs vaikų mokymosi būdai.
Bendrųjų programų mokymo(si) turiniu ugdomos šios kompetencijos: komunikavimo, kultūrinė, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo, skaitmeninė ir socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos. Visos kompetencijos tarpusavyje susijusios, jos ugdomos integraliai. Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas.
Prevencinės programos ir socialinis-emocinis ugdymas
Savižudybių ir smurto prevencijos komisija pabrėžia, kad darželiuose ir mokyklose būtina įgyvendinti socialinio emocinio ugdymo ir prevencines programas. Siekiant efektyvios prevencijos, būtina įvertinti, ar yra sutvarkyta ikimokyklinio ugdymo sistema, kad vaikams darželiuose būtų užtikrintas nuoseklus socialinis emocinis ugdymas. Taip pat labai svarbu siekti, kad vaikui pradėjus lankyti mokyklą būtų tęsiamas nuoseklus ugdymas, įgyvendinant pagal amžių pritaikytas socialinio emocinio ugdymo ir prevencines programas.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė pabrėžė, kad „būtinas rimtas valstybės požiūris į ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, nes būtent tuo metu vaikai turi būti mokomi apie pagarbą vienas kitam, turi būti ugdomi gyvenimo ir socialiniai įgūdžiai.“ Taip pat akcentuota, kad formuojasi tendencijos ir pasigirsta siūlymų, kad darželiai galbūt galėtų pereiti prie vaikų priežiūros, atsisakant ugdymo veiklos kaip prioritetinės. „Socialiniai, bendravimo įgūdžiai yra vieni svarbiausių, todėl labai svarbu vaikus ugdyti ir ruošti ne tik mokyklai, bet ir gyvenimui, socializacijai. Būtinas kokybiškas ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas, siekiant kuo geriau atliepti vaikų interesus.
Daug dėmesio skirta klausimui dėl Gyvenimo įgūdžių programos (GĮP) įgyvendinimo. Mokyklose ši programa pradėta įgyvendinti 2023 m. rugsėjo 1 d. Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. ji įgyvendinama visose klasėse. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, per 2023 metus specialias kvalifikacijos tobulinimo programas, skirtas pasirengti dirbti pagal GĮP, baigė 276 mokytojai. Iki 2025 m. pabaigos kvalifikacijos tobulinimo programą dėl pasirengimo dirbti pagal GĮP bus baigę 840 mokytojų.
Akcentuota, kad visos mokyklos privalo įgyvendinti bent vieną prevencinę programą. Iš valstybės biudžeto yra skiriamos lėšos prevencinių programų įgyvendinimui. 2024 m. iš valstybės biudžeto skirta 16,4 mln. eurų švietimo pagalbai, iš jų 1,4 mln. eurų - prevencinėms programoms. Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, dauguma savivaldybių skiria lėšų prevencinių programų įgyvendinimui mokyklose (2024 m. tik 9 savivaldybės neskyrė lėšų prevencinėms programoms). 2024 m. 17,5 proc. mokyklų nevykdė prevencinių programų. Mokyklos neturėtų „prisidengti“ GĮP, nes ji neapima visų svarbių temų, kurioms reikalingas didesnis dėmesys, siekiant efektyvios prevencijos.
Vaikų pasiekimų vertinimas ir pedagogų kvalifikacija
Siekiant padėti vaikui sėkmingai augti, tobulėti, bręsti, mokytis yra vertinama priešmokyklinio amžiaus vaikų daroma pažanga ir pasiekimai. Vertinami konkretaus vaiko pasiekimai ir jo daroma pažanga, lyginant ankstesnius vaiko pasiekimus su dabartiniais. Vaikų pasiekimai viešai tarpusavyje nelyginami. Vaikų pasiekimai ir pažanga su tėvais (globėjais) aptariami individualiai, esant poreikiui, bet ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Tėvų įtraukimas į ugdymo procesą yra labai svarbus vaiko sėkmei.
Baigus programą, priešmokyklinio ugdymo mokytojas pateikia mokyklai rekomendaciją apie vaiko pasiekimus. Tai užtikrina ugdymo tęstinumą ir padeda mokyklai geriau pasiruošti vaiko priėmimui. Vaikų pažanga vertinama pagal 18 pasiekimų sričių, kiekvienoje iš jų vaikas vertinamas pagal šešis žingsnius. Išsamus vertinimas pagal visas sritis atliekamas du kartus per metus.
Ikimokyklinį ugdymą reglamentuojantys nacionaliniai dokumentai buvo patvirtinti beveik prieš 20 metų, paskutinis jų keitimas atliktas maždaug prieš aštuonerius metus, todėl natūralu, kad jau reikėjo atnaujinimo. 2024 m. daugiau kaip 50 proc. mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų mokėsi, kaip atnaujinti ir dirbti pagal atnaujintą ugdymo turinį. Tai rodo, kad programa yra nuolat atnaujinama ir pritaikoma prie besikeičiančių poreikių ir naujausių mokslo tyrimų.
tags: #ar #vaiku #darzeliai #turi #igyvendini #prevencines
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
