Vis dažniau ieškodami natūralių, sveikų ir kokybiškų produktų, atsigręžiame į vietinius ūkius. Lietuvoje, o ypač Šiaulių regione, klesti netradiciniai ūkiai, kurie ne tik tiekia rinkai išskirtinę produkciją, bet ir puoselėja tvarias ūkininkavimo tradicijas. Velykos - tai ne tik tradicija, bet ir puiki galimybė kūrybai virtuvėje, ypač kai ant stalo atsiranda margučiai iš neįprastų paukščių. Atraskime Šiaulių krašto ūkius ir sužinokime, kaip kūrybiškai panaudoti virtus kiaušinius.
Šiaulių rajone, Bertužių kaime, gyvenančiai Krasauskų šeimynai Velykos yra viena smagiausių švenčių. Viena šeima Šiaulių rajone puoselėja netradicinį ūkį. Jame auginama apie pusę tūkstančio įvairių rūšių iš tolimiausių pasaulio šalių kilusių paukščių. Ūkyje auginama šimtai įvairių veislių paukščių, o Velykų stalui pintinė natūraliai margų kiaušinių jau seniai suruošta. Prieš Velykas šeima labiausiai laukia, kol kiaušinių padės perlinės vištos.
Netradicinio ūkio šeimininkė O. Krasauskienė rūšiuoja ką tik paukštidėje surinktus kiaušinius. Dalis jų paliekama perinti, kiti papuoš Velykų stalą. Krasauskų ūkyje siūlomi kiaušiniai pasižymi ne tik įvairove, bet ir išskirtinumu.
„Ne tik marginti nereikia, bet galim pasirinkti ir pagal dydį. Sveriantį virš 20 gramų ir virš kilogramo. Kiaušinį galima pasirinkti ir pagal skonines savybes.“ Ūkio šeimininkams skaniausi mažyčiai putpelių ir fazanų kiaušiniai. Kiaušinių karalius - Afrikinio stručio kiaušinis, juo vienu galima pamaitinti gausią šeimyną. Sveikiausi, ko gero, yra žalios spalvos. Tai Europoje retų, iš Čilės kilusių araukanų veislės vištų dedami kiaušiniai be cholesterolio.
Paukštyne yra net 20 rūšių vištų, povų, fazanų, mandarininių ančių, gausus būrys stručių. „Turime kilmės šalis ir iš Švedijos, Indonezijos, Kinijos, turime Afrikos atstovai stručiai, povai - Indijos, fazanai - Kinija, Tibetas“, - sako O. Krasauskienė.
Šios Hudano veislės vištos, kilusios iš Prancūzijos, mėgstamos dėl išvaizdos - jų galvą puošia didelis kuodas, o skiauterė primena drugelį. Ypač retos yra Semani vištos, kilusios iš Indonezijos. Jos visiškai juodos - nuo skiauterės ir plunksnų iki nagų, odos, mėsos ir kaulų. Tačiau kiaušinius deda kreminės spalvos.
Didžiausias ūkio gyventojas - jau poravimosi šokius šokantis Afrikinis strutis Rožius. Čia dar auginami Australijos stručiai Emu ir Pietų Amerikos Nandu.

Šiaulių rajone, Vinkšnėnų kaime putpeles, kurapkas ir fazanus auginanti Jūratė Ancikienė sako, kad susidūrusi su menkiausiu neaiškumu ji pirmiausiai skuba į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Šiaulių teritorinį padalinį. Vis daugiau Lietuvos ūkininkų ne tik augina gyvulius ar tam tikras augalų kultūras, bet ir patys perdirba užaugintą produkciją. Tokiu būdu vartotoją galutinis produktas pasiekia tiesiai iš šeimos ūkio, o ūkininkai turi galimybę daugiau uždirbti. Tokį verslo modelį itin skatina VMVT, lengvindama sąlygas nedidelių gamybos cechų įsirengimui ir pirmiausia konsultuodama, o ne kontroliuodama ūkininkus bei verslininkus.
Ūkininkė neabejoja, kad jeigu ne supaprastinti reikalavimai nedideliems šeimos ūkiams, nebūtų pradėjusi įrenginėti cecho, kuriame planuoja išpjaustysi putpeles į ketvirčius ir krūtinėles, rūkyti jų mėsą bei gaminti marinuotus kiaušinius. Taip pat į vartotojams patogias pakuotes išskirstyti fazanų, kurapkų ir juodgalvių avių skerdeną.
Kol kas Ancikai parduoda tik putpelių kiaušinius, tačiau ir juos realizuoti labai padėjo VMVT Šiaulių teritorinio padalinio viršininko pavaduotoja Audronė Mikalauskienė. „Kiaušinių tinkamumo vartoti terminas gana trumpas - 28 dienos. Tačiau ponia Audronė rado moksliniais tyrimais patvirtintos informacijos, kad putpelių kiaušiniai jiems būdingos struktūros nepakeičia net 60 dienų ir davė leidimą juos realizuoti per 40 dienų“, - pasakoja ūkininkė, kasdien surenkanti po 300 putpelių kiaušinukų.
Beje, ūkyje yra atlikti tyrimai, nusakantys kiaušinių maistinę vertę, o putpelės lesinamos pašarais, kurių sudėtyje nėra genetiškai modifikuotų organizmų. Tad ant kiaušinių etiketės ūkininkai gali rašyti, kad putpelės lesinamos lesalais be GMO. Tai viena iš priežasčių, kodėl Ancikų auginamų putpelių kiaušiniai tuoj pat išgraibstomi ne tik Šiauliuose, bet ir Vilniuje. Iš Vinkšnėnų kaime įkurto ūkio, kuriame šiuo metu deda 400 putpelių, kiaušiniai keliauja į vieną didžiųjų sostinės prekybos centrų ir Šiaulių turgų.
„Prieš trejus metus įsigijome 12 putpelių, kad nereikėtų pirkti kiaušinių. Tada pagalvojome, kad galėtume išnaudoti kieme be naudos stovintį didelį ūkinį pastatą ir pradėjome perinti putpeles. Kai putpelių daugėjo, kilo mintis realizuoti ne tik jų kiaušinius, bet ir mėsą, nes Lietuvoje jos sunku įsigyti. O tai labai skani (minkšta, sultinga, balta) ir sveika mėsytė, nes putpelės labai retai serga, todėl neskiepijamos“, - verslo pradžią prisimena J. Ancikienė. Ji norėtų lietuvius pripratinti prie putpelių, kurapkų ir fazanų mėsos. Tiesa, pasak moters, mūsų šalyje putpelių mėsa dar - egzotika, tačiau ūkininkė tikisi lietuvius pripratinti prie jų skonio.
Dar viena naujiena, kurią Ancikų šeima planuoja pristatyti - kurapkų mėsa. Šiemet jie pradės dauginti savo auginamas kurapkas, kurių mėsa yra kur kas sultingesnė už mums įprastą vištieną. Nors šiuo metu pelno Ancikai dar neskaičiuoja, tačiau rankų nuleisti neketina ir tiki, kad išplėtę savo produkcijos asortimentą, įsitvirtins Lietuvos rinkoje.

Stručių ūkininkas A. Skliaras pasakoja savo fermoje šiuo metu auginantis 130 stručių. Kiekvieną pavasarį, Velykiniu laikotarpiu tautiečiai iš jo perka kiaušinius, kuriuos paskui margina bei valgo. Taip pat pasitaiko norinčių įsigyti šio paukščio plunksnų - jos gali būti naudojamos kaip aksesuaras.
Jau daugelį metų stručių fermą turintis A. Skliaras tvirtina, kad šie egzotiniai paukščiai nereikalauja jokios ypatingos priežiūros, o ir Lietuvos klimatas jiems yra puikiai tinkamas. „Auginami jie kaip ir visi naminiai paukščiai. Turi savo patalpą ir voljerus, kur išeina pasivaikščioti. Tik jiems truputį daugiau pašaro reikia nei, pavyzdžiui, vištoms. Jei vienai vištai reikia 50-100 g lesalo per dieną, tai stručiui - 1,5-2 kg, - sako ūkininkas. - Jokios papildomos priežiūros stručiai nereikalauja, nebijo ir šalčio, todėl jiems puikiai tinka Lietuvos klimatas. Jie vaikšto lauke, net kai būna -25 laipsniai šalčio.“
Šie paukščiai kiaušinius pradeda dėti vasarį ir perėjimo sezonas tęsiasi iki rugsėjo-spalio mėnesio. Tačiau 99 proc. stručių kiaušinių pardavimų vyksta būtent dabar - Velykiniu laikotarpiu, sako fermos savininkas. „Kiekvienais metais man neužtenka kiaušinių visiems, norintiems įsigyti. Paklausa didelė, o stručiai tik neseniai pradėjo dėti kiaušinius, - atsidūsta ūkininkas. - Daugiausia kiaušinių būna vasarą, bet tada visi jie dedami į inkubatorių, iš jų išsirita stručiukai. Vasarą kiaušinius žmonės perka retai, nebent kokia šventė. O šiaip, 99 proc. pardavimų būna per Velykas.“
A. Skliaro teigimu, dažnai didelius užsakymus jam pateikia įmonės, Velykų proga savo klientams ar darbuotojams dovanojančios stručių kiaušinius. Stručių kiaušinius, žinoma, dažniausiai perka žmonės, norintys išskirtinių margučių ar sočių Velykinių pusryčių. Pagal maistinę vertę vienas stručio kiaušinis prilygsta net maždaug 24-iems vištų kiaušiniams, o skonis jų - vienodas, pastebi A. Skliaras.
Ūkininko teigimu, norint valgyti kietai virtą stručio kiaušinį, jį puode reikia virti mažiausiai 45 minutes. Tačiau paprasčiausias ir populiariausias būdas yra iš stručio kiaušinio daryti omletą. „Jei nereikia lukšto - galima į jį daužti plaktuku, kiaušinį pilti į keptuvę ir iškepti. Bet dažniausiai žmonės nori po to lukštą marginti, todėl geriausia yra padaryti skylutę, kiaušinio baltymą bei trynį supilti į keptuvę ir iškepti kiaušinienę ar omletą. Tuomet lukšto vidų reikia išplauti, išdžiovinti ir tada galima marginti“, - paaiškina A. Skliaras.
Stručių kiaušiniai valgomi bei marginami jau tūkstančius metų. Izraelyje esančiame Negevo dykumos regione, po Nitzanos smėlio kopomis archeologai šiemet atrado priešistorinę stovyklavietę, kurioje anuomet apsistodavo dykumų klajokliai. Čia, šalia senovinės ugniavietės, rasti aštuoni stručio kiaušiniai, kuriems, manoma, yra daugiau nei 4 tūkst. metų. Laukiniai stručiai šioje vietovėje buvo paplitę iki XIX amžiaus, o stručių kiaušinių buvo rasta kelių laikotarpių archeologinėse vietovėse. Kadangi kiaušinių lukštai buvo aptikti ir šalia kadais buvusios ugniavietės, tai įrodo, kad klajokliai sąmoningai surinkdavo šių paukščių kiaušinius ir jais maitindavosi. Taip pat stručių kiaušiniai buvo naudojami ne tik kaip maisto šaltinis, bet ir kaip indai vandeniui nešti. Be to, jie būdavo ir dekoruojami - ant kiaušinių žmonės jau anuomet piešdavo įvairius ornamentus, juos graviruodavo.
Virtas kiaušinis yra vienas universaliausių ingredientų - jie dera su skirtingais ingredientais, būtent todėl verta į margučius pažvelgti kūrybiškai - ne kaip į „likutį“, o kaip į jau paruoštą ingredientą, kurį galima čia pat, per kelias minutes, paversti naujais užkandžiais. Tai ypač aktualu švenčiant kelias Velykų dienas, kai prie stalo gausus būrys susirenka keliskart per dieną, susikaupia ne vienas sudaužytas margutis, o švaistyti maisto išties nesinori. Velykų margučiai gali būti puikiai panaudoti jau pirmąją Velykų dieną, o ką jau bekalbėti apie antrą ar dar kitą dieną po šventės. Vos keli judesiai - ir jie gali pavirsti visai naujais užkandžiais, kurie vėl atrodys patraukliai, skaniai ir šventiškai bei puikiai papildys vaišių stalą.
Virtas kiaušinis jau yra „pusiau paruoštas patiekalas“. Viskas, ko reikia - keli papildomi ingredientai ir šiek tiek fantazijos, kad jis vėl taptų šventinio stalo žvaigžde, o ne likučiu. Svarbiausia taisyklė norint juos skaniai suvartoti yra paprasta: pakeiskite formą, tekstūrą arba skonio kryptį. Net tas pats virtas kiaušinis gali tapti visiškai kitu patiekalu vos per 5-10 minučių. Ir būtent tai yra raktas į sėkmę Velykų dieną - ne gaminti iš naujo, o „perkurti“ tai, kas jau yra ant stalo. Dažniausiai kiaušiniai nusibosta ne dėl skonio, o dėl pasikartojimo. Kai jie patiekiami vienodai - perpjauti, su druska ar majonezu - net ir mėgstamas produktas greitai praranda patrauklumą. Tačiau vos pakeitus pateikimą ar pridėjus kelis ingredientus, atsiranda visiškai naujas patiekalo įspūdis.
Formos keitimas - paprasčiausias žingsnis. Supjaustykite kiaušinius griežinėliais, kubeliais ar net sutarkuokite - ir jie jau tampa tinkami salotoms, sumuštiniams ar užtepėlėms. Pusiau perpjauti ir įdaryti kiaušiniai atrodo kaip klasikinis užkandis, o smulkiai kapoti - kaip visai naujas ingredientas kitame patiekale.

Tekstūros keitimas suteikia dar daugiau galimybių. Sutrinti kiaušiniai gali tapti kremine mase, kurią lengva tepti, maišyti ar sluoksniuoti. Įmaišius varškės, jogurto ar avokado, tekstūra tampa lengvesnė, puresnė, modernesnė - toks patiekalas nebeprimena tradicinio virto kiaušinio, o labiau subtilų užkandį ar net užtepėlę gurmanams.
Skonio krypties keitimas - tai vieta kūrybai. Kiaušiniai puikiai sugeria kitus skonius: rūgštelė (citrina, marinuoti agurkėliai) suteikia gaivumo, sūrumas (silkė, sūris, kaparėliai) - intensyvumo, kremiškumas (majonezas, jogurtas, avokadas) - švelnumo, traškumas (svogūnai, riešutai, daržovės) - kontrasto. Būtent šie nedideli akcentai leidžia iš to paties ingrediento sukurti visiškai skirtingus variantus - nuo lengvo, gaivaus iki sodraus ir sotaus.
Dar vienas svarbus momentas - pateikimas. Velykų stalas dažnai jau būna gausus, todėl mažesni, estetiški užkandžiai (kiaušinių puselės, mini sumuštiniai, kąsneliai) vilioja ragauti, kuria įvairovės įspūdį ir leidžia svečiams išbandyti daugiau skirtingų skonių.
Pateikiame keletą itin greitų ir paprastų receptų, kaip galite paįvairinti Velykų stalą sunaudojant margučius:

Reikės: 4 virti kiaušiniai, 1 avokadas, sauja mėgstamų salotų, 1 v. š. citrinos sulčių, druska, pipirai.
Paruošimas: Supjaustykite kiaušinius ir avokadą, sumaišykite su salotomis, apšlakstykite citrina, pagardinkite. Lengva, gaivu, pavasariška ir puikiai tik kaip vienas iš Velykų patiekalų.
Reikės: 4 virti kiaušiniai, kelios silkės juostelės, svogūnas, juoda duona.
Paruošimas: Ant duonos dėkite kiaušinio riekelę, silkę ir svogūną. Klasika, kuri visada dingsta pirmiausia.
Reikės: 6 virti kiaušiniai, 100 ml grietinėlės, sauja tarkuoto sūrio, druska, pipirai.
Paruošimas: Kiaušinius perpjaukite, sudėkite į kepimo indą, užpilkite grietinėle, apibarstykite sūriu ir kepkite ~15 min. 180 °C orkaitėje.
Reikės: 4 virti kiaušiniai, 1 avokadas, 1 v. š. citrinos sulčių, druska, pipirai.
Paruošimas: Viską sutrinkite iki kreminės masės. Patiekite su duona ar daržovių lazdelėmis, tepkite ant duonos ar trapučių arba - tokią užtepėlę netgi galite naudoti vietoj majonezo tepant ant kiaušinio.

Prie prekybos tinklo „Iki“ komandos prisijungęs šefas Dainius Špakauskas siūlo šiemet kiaušinius patiekti originaliau - ir dalijasi pigiu azijietiško skonio marinuotų kiaušinių receptu. „Velykų stalas Lietuvoje tradicinis, bet tradicijos pamažu plečiasi. Pirkėjai vis drąsiau eksperimentuoja - dairosi neįprastų pagardų, azijietiškų padažų, gurmaniškų produktų. Pasaulio skonių virtuvė pastaraisiais metais išpopuliarėjo lietuvių kasdienybėje, tokie produktai kaip sojų padažas ar sezamų aliejus jau įprasti daugelyje namų. Tai - ir nebrangi galimybė šventinį stalą papildyti kuo nors tikrai netikėto skonio.“
Šefas D. Špakauskas sako, kad kiaušiniai jo namuose Velykų proga - ir tradicija, ir menas. „Dažniausiai kiaušinius marginu natūraliais būdais - naudoju svogūnų lukštus, žoleles, kartais dažau su ciberžole ar burokėliais.“
Su sojų padažu marinuoti kiaušiniai - tai lengvai paruošiamas, tačiau skonio prasme itin turtingas patiekalas. „Šio recepto paslaptis - subalansuotas marinatas. Sūrumą suteikia sojų padažas, lengvą saldumą - mirinas ir rudasis cukrus, o gaivumo bei subtilios rūgštelės įneša ryžių actas. Imbieras, česnakas ir, jei mėgstate aštriau, čili pipirai sukuria harmoningą azijietiškų skonių derinį“, - sako D. Špakauskas.
Kiaušiniai marinate gali būti laikomi vos kelias valandas, tačiau šefas pataria - geriausią rezultatą pasieksite palikę juos per naktį. Tuomet skonis tampa sodrus ir gilus. „Dar vienas taip marinuotų kiaušinių privalumas - jų universalumas. Jie puikiai dera ne tik šventei, bet ir kasdienai - su ramenų sriuba, garuose virtais ryžiais, avokado ar daržovių salotomis arba kaip užkandis prie gėrimų. Esu tikras - kartą juos taip paruošę, šis receptas taps tuo, kurį kartosite vėl ir vėl“, - sako D. Špakauskas.
| Ingredientas | Paskirtis |
|---|---|
| Sojų padažas | Sūrumas |
| Mirinas | Lengvas saldumas |
| Rudasis cukrus | Lengvas saldumas |
| Ryžių actas | Gaivumas, subtili rūgštelė |
| Imbieras | Azijietiškas skonis |
| Česnakas | Azijietiškas skonis |
| Čili pipirai | Aštrumas (jei mėgstama) |
