Mirus mums artimam žmogui, skubame tvarkyti „žemiškų“ reikalų: laidotuvių, vietos kapinėse ir atsisveikinimo proceso. Tačiau netekus artimo žmogaus, natūraliai kyla klausimas, kaip tinkamai pagerbti jo atminimą, ypač artėjant jam svarbioms datoms, tokioms kaip gimimo diena. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius būdus, kaip pagerbti mirusiojo gimimo dieną, atsižvelgdami į tradicijas, religiją ir šiuolaikines galimybes.

Biblija primena apie žmogaus mirtingumo neišvengiamumą, kuris yra esminis žmogiškosios prigimties elementas. Žmogus yra Dievo kūrinys, esantis kūno ir dvasios vienybėje. Po mirties fakto mes jau nebegalime kalbėti apie žmogų kaip apie tokį, nes jis praranda savosios prigimties esybę - buvimą kūno ir dvasios vienybėje. Kūnas pagarbiai palaidojamas, o dvasia tą pačią mirties akimirką keliauja į Dievo teismą.
Į dangų keliauja tų teisiųjų dvasios, kuriems pavyko „tobulai“ eiti Dievo nurodytu keliu. Skaistyklos būsenoje atsiduria tų žmonių dvasia, kurie čia, žemėje, stengėsi, tačiau jiems galbūt nepavyko kiek tai įmanoma gyventi vykdant Dievo valią. Jų laukia apsivalymo kelias, kurį vadiname skaistyklos būsena. Šių žmonių dvasios yra reikalingos mūsų - gyvųjų - maldų, kuriomis mes galime padėti „greičiau“ įveikti tą nutyrinimo ir apsivalymo laiką.
Pirmųjų amžių krikščionys mirties dieną vadindavo „Gimimo dangui“ diena. Bažnyčia mini ne šventųjų gimimo dieną, o mirties. Tikinčiam žmogui mirties diena yra Gimimo dangui diena. Todėl laidotuvių dieną raginama dėkoti už mirusio žmogaus gyvenimą, už laiką, kurį kartu praleido, už įvykius, kuriuos kartu patyrė, už pamokas, kokių tas žmogus išmokė savo pavyzdžiu.
Liaudiškasis pamaldumas vystėsi „užfiksuodamas“ momentus, kuriuos laikė reikšmingais meldžiantis už mirusiuosius šv. Mišių metu. Paprastai mirusieji prisimenami praėjus 9 dienoms ir 30 dienų po mirties ar laidotuvių šv. Mišių.
| Laikotarpis | Reikšmė |
|---|---|
| 9 dienos | Bendrystės išlaikymas, velionis nėra užmirštas. |
| 30 dienų | Gedulo tąsa, susitikimas maldoje. |
| Metinės | Gimimo dangui dienos paminėjimas. |
Po mirties metinių teisinga prisiminti mirusįjį kartą per metus - mirties metinių dieną, kuri yra gimimo dangui diena. Dažniausias būdas pagerbti mirusiojo gimimo dieną - apsilankymas kapinėse. Tai leidžia artimiesiems pabūti ramybėje, prisiminti velionį ir uždegti žvakę. Kapą galima papuošti gėlėmis, kurias mirusysis mėgo, arba tiesiog sutvarkyti aplinką.
Šiandien laidojimo ir atsisveikinimo su mirusiuoju papročiai Lietuvoje yra veikiami globalizacijos procesų. Jei mirusysis buvo linksmas ir mėgo bendrauti, galima surengti atminimo vakarėlį, kuriame dalyvautų jo draugai ir artimieji. Mirusiojo gimimo dieną galima paskelbti atminimo įrašą socialiniuose tinkluose, kuriame būtų pasidalinta nuotraukomis, prisiminimais ir mintimis apie jį.

Taip pat populiarėja labdaringa veikla: mirusiojo gimimo dieną galima surengti labdaros akciją jo vardu. Tai puikus būdas pagerbti atminimą ir padėti kitiems žmonėms. Taip pat galima pasodinti medį - tai simboliškas ir ilgalaikis būdas pagerbti atminimą. Medis augs ir klestės, primindamas apie mirusįjį ir jo palikimą.
Klaipėdos universiteto docentė Rūta Vildžiūnienė pabrėžia, kad lietuviai su mirusiaisiais bendraudavo visą savo gyvenimą, bet tai labiau buvo dvasinis bendravimas, o ne formalios duoklės atidavimas brangiais antkapiais ar nesaikinga kapų puošyba. Svarbiausia - išlaikyti pagarbą ir ryšį per maldą bei prisiminimus.