Šv. Velykos - didžiausia pavasario šventė, kuri pasitinka su šviečiančia saule, čiulbančiais paukščiais ir bundančia gamta. Dar vienas labai svarbus Velykų aspektas - tradicijos, kurios paverčia šią šventę jaukiu laiku su šeima ir artimaisiais. Lietuvių paprotys prieš šv. Velykas - marginti kiaušinius. Dovanojamas margutis linkėjo vaisingų metų, gero oro, Dievo malonės.

Gražiausia pavasario šventė Velykos neįsivaizduojamos be margučių. Kiaušinius žmonės pradėjo marginti, kad pažymėtų pavasario, o kartu ir lengvesnio gyvenimo atėjimą. Paprotys dažyti kiaušinius žinomas dar nuo pagonybės laikų. Lietuvoje dažytas kiaušinis nuo pagonybės laikų vadinamas gyvybės, gamtos, derlingumo simboliu, o įvedus krikščionybę - tapo Kristaus prisikėlimo simboliu. Margučių pėdsakų aptinkama jau XIII a., tačiau tradicija dažyti kiaušinius siekia priešistorinius laikus: štai Asirijos griuvėsiuose archeologai rado net 5000 metų amžiaus margučių.
Lietuvoje populiariausi trys marginimo būdai - kiaušiniai dažomi viena spalva, marginami vašku arba skutinėjami. Tradiciškai kiaušiniai Lietuvoje buvo dažomi natūraliais dažais - ąžuolo ar juodalksnio žievės nuoviru, svogūnų lukštais, raugintais burokėliais, samanomis, ramunėlėmis, beržų lapais ir kitais dažomųjų medžiagų turinčiais augalais.
Populiarūs natūralūs dažai:

Marginimui patariama naudoti natūralų bičių vašką, nes parafinas, pamerktas į dažus, suskystėja. Įrankį marginimui galima pasigaminti į pieštuką įsmeigus mažą vinį ar smeigtuką. Dar vienas svarbus dalykas - kiaušinis turi būti kūno temperatūros. Karštą smeigtuką pamirkome vaške, tada braukiame per kiaušinį, išpiešdami norimus raštus, o vėliau margutis merkiamas į dažus.
Jei norisi kažko originalaus, egzistuoja gausybė kūrybiškų būdų, kaip nustebinti artimuosius:

Šventėje, kurią organizuoja bendruomenės ar mokyklos, svarbiausia Atvelykio šventės dalis - kiaušinių ridenimas. Išlaisvinkite kūrybą, marginkite kiaušinius ir skleiskite teigiamą emociją namuose, puoselėdami savo krašto papročius ir tradicijas.